Nuo vasario brangstantis šildymas ir karštas vanduo gerokai palengvins rajono žmonių pinigines: AB „Panevėžio energija“ paskelbė, jog šildymo kaina didės beveik 11 proc. Gruodyje miesto daugiabučių gyventojai už 1 kv. m mokėjo 3-6 Lt. Taigi vidutinio dydžio – 50 kv. m – butas kainavo nuo 150 iki 300 Lt. Mokesčiai už sausį bus didesni: mėnesio pabaigoje įsilaidavo šaltukas. Jei vasaris bus labai šaltas, šildymo sąskaitos gyventojams gali sukelti šoką.
Šals…
„Malonės iš vasario tikrai nebus“, – sakė Biržų meteorologijos stoties vedėjas Bronius Medinis. Prognozės rodo, jog visa ši savaitė bus šalta, o penktadienio naktį rytiniuose šalies rajonuose šaltis gali spustelėti iki 30 l. Šaltas bus ir savaitgalis.
Pasak p. Medinio, stipriai pavėlavusią žiemą vasaris kompensuos su kaupu: du dešimtadienius spirgins šaltis ir tik apie 20 d. orai sušvelnės, bet vis tiek bus šalčiau, nei įprasta tuo laikotarpiu. Kelerių metų stebėjimu, vasario vidurkis siekia 5,2 l. Pirmąjį dešimtadienį šaltis vidutiniąją temperatūrą viršys 8 l.
„Reikia pasiruošti ir sniego kastuvus, nes antroje mėnesio pusėje jo tikrai bus gausiai“, – patarė pašnekovas.
Anot p. Medinio, įsisiautėjęs Sibiro anticiklonas savo galią rodys iki vasario 16-osios, todėl šalčiai gerokai pratuštins ne tik malkines, bet ir pinigines.
Atpigo malkos?
Stojus šalčiams ir brangstant šildymui atsitiko keistas dalykas – ėmė pigti malkinė mediena: jos siūlančiųjų daugiau, nei norinčiųjų įsigyti.
Rokiškio miškų urėdijos žiniomis, kainas numušė išaugusi konkurencija: malkinę medieną į mūsų šalį masiškai gabena kaimynai latviai ir baltarusiai, nes pas mus jos pardavimo kainos aukštesnės. Teko malkas piginti ir privačių miškų savininkams, ir medienos perpardavėjams. Skaičiuojama, jog malkinės medienos kubo kaina, lyginant su praėjusio sausio kainomis, krito apie 30 Lt.
Geros malkinės medienos kubas kainuoja 70 Lt, o prieš žiemą buvo 83 ir brangiau.
Kainų mažėjimą lėmė ir šilti gruodžio ir sausio mėnesiai. Tačiau spustelėję šalčiai malkų rinką gali vėl koreguoti. Šįkart – pardavėjų naudai.
Pigesnis kuras palengvins tik privačių namų šildymą. Daugiabučių gyventojai tokios malonės nesulauks: nors mūsų miesto katilinė kūrenama medienos atliekomis, šilumą miestui teikianti AB „Panevėžio energija“ įkainius visiems vartotojams nustato vienodus.
Patogu, bet brangu
„Už komfortą reikia mokėti,“ – sakė verslininkas Valmantas Lingė, aktyviai įsijungęs į diskusiją dėl daugiabučių ir privačių namų kūrenimo išlaidų.
Šildymo sistemas rengiančios įmonės vadovo teigimu, privačiam namui pigiausia šildytis pastaruoju metu pingančia mediena. Tačiau kūrenimas malkomis kelia daug rūpesčių ir nepatogumų: jas reikia paruošti, išdžiovinti, sunešti į rūsį, be to, valyti pelenus.
„Elektra bei dujomis šildytis labai komfortiška, bet brangu. Tokį šilumos būdą gali rinktis tik labai geras pajamas turinčios šeimos“, – teigė pašnekovas.
Verslininkas V.Lingė savo namą, kurio plotas apie 150 kv. m, šildo kietu kuru. Šiai žiemai jis pirko medžio pjuvenų briketų.
„Tai labai patogus kuras, bet gana brangus: už toną mokėjau 500 Lt. Šaltas mėnuo pareikalauja apie 1,5 t. Mėnesio išlaidos siekia 700-800 Lt. Tiek kainuoja labai didelio buto šildymas. Mano namuose termometro stulpelis aukščiau 20 l. šilumos nepakyla – stengiamės gyventi taupiai“, – skaičiavo pašnekovas.
Anksčiau šildymo sezonui verslininkas malkų pirkdavo maždaug už 1 600 Lt. Tekdavo mokėti ir už medienos supjovimą.
„Skaldyti malkas – malonumas ir sportas“, – išlaidų už šiuos darbus p. Lingė neskaičiavo.
Anot pašnekovo, nuosavo namo šildymo įranga kainuoja apie 15 tūkst. litų. Prie šios sumos pridėjus, kamino, šildymo sistemos, vandens katilo remonto bei priežiūros išlaidas, suma susidarytų labai solidi.
„Vidutinio dydžio name gyvenanti šeima per šildymo sezoną išleidžia ne mažiau, nei daugiabučio gyventojai. Žinoma, žmonėms, turintems nuosavo miško, privataus namo šildymas kainuoja pigiai. Bet rūpesčių jie vis tiek turi gerokai daugiau, nei gyvenantys daugiabutyje. Juk negali palikti nekurto katilo ilgiau nei parą, kai už lango spigina 25 l. šaltis“, – dėstė p. Lingė.
Pasak jo, daugiabučių gyventojus gerokai išgąsdino šilumos tiekėjų pranešimai apie tai, kad nuo liepos mėnesio vartotojai turės išsipirkti šildymo punktus. Privertus gyventojus tapti punktų savininkais, šiems tektų šildymo įrangos priežiūros atsakomybė bei išlaidos.
Žudo šaltis ir ugnis
Aldona MINKEVIČIENĖ
Žiemiškus speigus pastarosiomis dienomis atnešęs sausis atsisveikina su trenksmu:
savaitgalį šalyje rasti keturi sušalę žmonės, registruota kelios dešimtys gaisrų, kilusių besišildant namus ar dėl netvarkingų kaminų bei kitokio neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi.
Du pagyvenę žmonės sušalo lauke, vienas senolis – savo namuose.
Mūsų rajonas į šių šiurpių įvykių statistikos dar nepapildė.
Žiemiški orai gausina rūpesčių seniūnijoms. Laimė, atokių sodybų keliukai dar išvažiuojami, todėl pagalbos laukiančius žmones aplanko ne tik seniūnijos darbuotojai, bet ir laiškanešiai, kaimynai. Tačiau nuo vasario vidurio, prognozuojama, kaimus „užrakins“ pūgos, ir atokūs vienkiemiai gali būti įkalinti kelioms paroms. Seniūnijoms neramu dėl garbingo amžiaus žmonių, ypač tų, kurie gyvena atkampiuose vienkiemiuose.
Nuo nelaimės neapsaugotas nė vienas, tačiau kai kurie jos šaukiasi patys… Vienas tokių – Kamajų seniūnijos gyventojas, neturintis namų, bet ir nepriimantis seniūnijos pagalbos. Šis pusamžis vyriškis antrą žiemą nakvoja buvusioje bulvių saugykloje. Prieš metus seniūnas Vytautas Vilys įkalbinėjo jį nors per šalčius palikti nešildomą buveinę, tačiau keistą gyvenimo būdą pamėgęs benamis pagalbos atsisakė. Nakčiai jis lenda į miegmaišį ir miega iki paryčių. Pakirdęs jis aplanko kaimo trobas: siūlosi padėti ūkio ir buities darbuose, o sutemus vėl slenka į savo guolį. Retsykiais savo buveinėje jis užsikuria lauželį. Žmonės apie šį benamį sako: „Jei nesušals, tai sudegs.“
Kiek yra tokių „tarzanų“, žiemojančių negyvenamose patalpose ir nesukančių galvos dėl būsto šildymo mokesčių, seniūnijos žinių neturi.
„Gimtasis Rokiškis“ yra rašęs apie moterį, kelias žiemas praleidusią iš pagalių ir skudurų susiręstoje žeminėje. Prieš kelerius metus negyvenamoje patalpoje netoli miesto rastas benamis nušalusiomis kojomis. Jo gyvybę medikams pavyko išgelbėti.
Artėjant žiemai policija organizavo reidus. Jų metu skaičiavo benamius, aiškinosi, kur šie ketina žiemoti. Sinoptikams prognozuojant kasdien stiprėjantį šaltį medikai ruošiasi nušalusių žmonių antplūdžiui. Gydytojai įspėja mus prieš išeinant iš namų tinkamai apsirengti: žieminiai batai turi būti laisvi, veidą reikia patepti riebiu kremu. Negalima eiti į lauką išgėrus alkoholio. Nušalti galūnes ar atviras kūno vietas įmanoma vos per 10-30 min., todėl gryname ore labai svarbu judėti.
Atšalus organizmui sumažėja jo atsparumas, todėl lengviau limpa virusai ar infekcijos. Medikai įspėja, kad ypač akylai reikia prižiūrėti šaltyje žaidžiančius vaikus, taip pat lauke vaikštinėjančius pagyvenusius žmones. Pastarieji dėl lėtesnės kraujo apytakos gali sušalti daug greičiau nei jauni.
Žiema – netinkamas metas dietoms. Šaltu oru būtina sočiai pavalgyti. Labai gerai riebi sriuba ir mėsa. Žinoma, jeigu jai liks pinigų nuo būsto šildymo mokesčių.
Trys klausimai
Rokiškio miškų urėdijos miškų urėdui Rimantui KAPUŠINSKUI
Už komfortą reikia mokėti
– Daugiabučių gyventojai nuolat skundžiasi: mokesčiai už būsto šildymą tampa nepakeliama našta. Jūs gyvenate individualiame name ir jo apšildymu rūpinatės pats. Ar skaičiavote, kiek jums kainuoja šildymo sezonas?
– Į šį klausimą galiu atsakyti beveik tiksliai: šeimos namui šildyti reikia apie 15 kub. metrų malkų. Perku alksnio, beržo, juodalksnio medieną, už ją sumoku per 1 800 Lt. Jei pirkčiau drebulę, mokėčiau šiek tiek pigiau, tačiau ir šilumos būtų mažiau. Kaina išaugtų, jei samdyčiau žmones malkas. Supjauti kubą medienos atsieina 5 Lt, taigi už 15 kubų sumokėčiau beveik 100 Lt. Dar iki 200 Lt tektų pakloti už malkų skaldymą. Bendra suma susidarytų per 2 000 Lt.
Jeigu dar suskaičiuotume kamino valymo išlaidas, įvertintume krosnies kūrentojo darbą, privataus namo šildymas kainuotų daugiau nei daugiabučio.
– Jūsų minėtą sumą padalinus iš visų šildymo sezono mėnesių susidarytų 400 Lt suma. Ar žinote, kiek vidutiniškai kas mėnesį už šildymą moka daugiabučio gyventojas?
– Žinau, todėl neretai būna pikta, kai daugiabučių žmonės garsiai verkia, kaip jiems sunku. Tačiau juk butų savininkams nereikia sukti galvos dėl šildymo – juo šilumos tiekėjas rūpinasi ištisą parą.
Individualus šildymas turi privalumų ir trūkumų: galime šildytis nepaisydami sezono ir turėti tokią šilumą, kokios norime. Tačiau negalime nesirūpinti kuru, tampame „pečkuriais“, nes per šalčius krosnį tenka kūrenti net tris kartus, be to, ją reikia valyti, remontuoti kūrenimo įrangą. Žiemą negalime ilgesniam laikui be priežiūros palikti namų: gali užšalti radiatoriai.
– Galbūt ir privačių namų savininkai turėtų gauti šildymo išlaidų kompensacijas?
– O kas nukasa privačių kiemų sniegą? Tokią paslaugą nemokamai gauna tik daugiabučių gyventojai. Tas pats ir su šildymo ar karšto vandens kompensacijomis. Sovietmečiu daugybė aukštų valdžios vyrų gyveno ne privačiuose namuose, o daugiabučiuose, nes juose gyventi buvo ne tik pigiau, bet ir patogiau. Situacija pasikeitė: jeigu gyveni nuosavame name, vadinasi, esi turtingas, todėl gali mokėti už visas paslaugas.
Aldona MINKEVIČIENĖ
