Valiutos keitimas ir parodomasis eurų išiminėjimas iš bankomato yra toks varginantis užsiėmimas, kad Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius nutarė savaitę paatostogauti. Kol atostogaus, Lietuvoje gal ir dolerį įves, rašo VŽ “Elito naujienos”. Per tą euro įvedimą žmogus net Naujųjų normaliai atšvęsti negalėjo. Vos nuskambėjus vidurnakčio varpams, ponas Butkevičius jau turėjo stovėti prie bankomato. Pinigus reikėjo imti linksmai, kad visi matytų. Paskui dar reikėjo nešti tą 10 eurų banknotą į muziejų. Vienas vargas. Po euro ceremonijų Premjeras nusprendė savaitę atsipūsti. Atostogas jis praleis užsienyje, bet kurioje šalyje – neskelbiama. Geriausia dabar važiuoti ten, kur yra palmių, tačiau nėra sniego ir euro. Ponui Butkevičiui išvykus, premjero pareigas kelioms dienoms perims finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis labai mėgsta keisti valiutas. Grįš Premjeras iš atostogų, o čia, žiūrėk, jau JAV doleris įvestas… “Kol A. Butkevičius atostogaus, įsivesime dolerį”. VAKARO ŽINIOS
Šios savaitės tragiški įvykiai “Charlie Hebdo” redakcijoje Paryžiuje atskleidė kultūrinių ir religinių skirtumų absurdą – dėl piešinuko žudyti žmones. Lietuvos karikatūristai smerkia agresiją prieš laisvą spaudą ir tvirtina, jog ir toliau naudos karikatūrą kaip ginklą kovoje su beprotybe. Vienas garsiausių Lietuvoje politinės karikatūros meistrų Jonas Varnas neslėpė, kad gyvenime dėl savo piešinių yra tekę susidurti su realių herojų nepasitenkinimu. “Tai buvo dar Atgimimo laikais. Piešdavau Sąjūdžio vadų karikatūras, tai jie pradžioje būdavo labai nepatenkinti. Tada, pamenu, man dėl to dažnai skambindavo “beretės” ir rėkaudavo į ragelį. Pradžioje žmonėms buvo neįprasta, kad iš vadų taip galima šaipytis”, – sakė J. Varnas. Mat užsienyje politinės karikatūros buvo įprastos, o sovietmečiu karikatūristai nepiešė tuomečių politinių veikėjų, nes tai buvo tabu.
Tačiau dabar, pasak dailininko, “jau visi politikai supranta ir net nori, kad juos pieštume, jau nebepyksta ir net ranką spaudžia, nes tas, kurį nupieši – gyvas visuomenėje”. Šalies karikatūristai šiuo metu iš aktyvios veiklos jau pasitraukusį politiką ir žurnalistą Česlovą Juršėną laiko politinių šaržų patronu, mat jis bemaž vienintelis iš pradžių susitaikė su faktu, kad yra šaržuojamas, ant kūrėjų už tai nepyko ir net surinko gausią savo paties politinių šaržų kolekciją. “Turiu pripažinti, kad buvo tokių mano šaržų, kurie mane užgavo, nes jie buvo neteisingi savo esme, turiniu arba buvo ne pašiepiantys, o šmeižiantys ir besityčiojantys, bet, nepaisant to, aš juos kabinau į savo demokratijos lentą”, – sakė Č. Juršėnas. Pasak jo, savo politinių šaržų turėjo ir Lietuvos Prezidentas Algirdas Brazauskas, taip pat buvęs premjeras Adolfas Šleževičius. “Karikatūra – tarsi ginklas”. KLAIPĖDA
Valstybės tarnyboje ypač sparčiai dauginasi patarėjai – ten net ir algas jau skaičiuoja nebe buhalteriai, o finansų patarėjai. “Apsižiūrėjau, kad pas mus čia patarėjas ant patarėjo”, – stebisi vos prieš mėnesį į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkus paskirtas buvęs Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius. VTEK ir algas skaičiuoja ne buhalterė, o finansų patarėja. “Reikės ką nors daryti, struktūrą keisti”, – svarstė R. Valentukevičius. Nežinia, kaip jam seksis atsikratyti patarėjų, mat jie toli gražu ne politinio pasitikėjimo pareigūnai, o valstybės tarnautojai, kuriems, kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, kartą pakėlus atlyginimą sumažinti nevalia. Bus pažeisti teisėti asmens lūkesčiai. VTEK yra 5 nariai ir 6 patarėjai.
Komisija kelerius metus buvo be pirmininko, VTEK vadovavo pagal amžių vyriausia komisijos narė konservatorė Gražina Imbrasienė. Patarėja finansų klausimais dabar algos gauna visu tūkstančiu litų daugiau, nei tuomet, kai buvo tiesiog buhalterė. Darbo pobūdis nepasikeitė, pasikeitė tik pareigų pavadinimas ir, žinoma, alga. VTEK patarėja finansų klausimais yra Vida Kirtiklienė. Kirtiklio pavardę mes randame Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų narių gretose. Manykime, kad tai viso labo nekaltas sutapimas. Kad laikinoji komisijos pirmininkė G. Imbrasienė nepasirūpino partijos bičiulio giminaite. Tačiau tokių nekaltų sutapimų, kai patarėjais įdarbinami partijos bičiuliai, giminaičiai arba partiją per rinkimus aptarnaujantis personalas, nors vežimu vežk. Apie kitus “nekaltus sutapimus” – šeštadienio “Vakaro žiniose” – “Valstybėje veisiasi patarėjai”. VAKARO ŽINIOS
Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėja ryšiams su Seimu Auksė Kontrimienė šią savaitę prisiėmė ir naujas – patarėjos moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais – pareigas. Paklausta, ar politikoje moterų ir vyrų galimybės dabar lygios, A. Kontrimienė atsakė, jog jeigu to paklaustume politikų vyrų, šie tikrai sakytų, kad keliama butaforinė problema: juk Seimo Pirmininkė, Prezidentė yra moterys. “Atrodo, kad aukščiausiame politikos ešelone lyčių lygybė netgi yra vyrų nenaudai. Tačiau taip nėra. Visada Seime, Vyriausybėje moterų yra mažiau”, – sakė patarėja. Stereotipai visuomenėje, pasak S. Kontrimienės, yra labai stiprūs. “Net tarp tų pačių politikų nemažai tokių, kurie mano, kad moterų vieta yra virtuvėje ir pareiga – laikyti tris namų kertes, o politika, ekonomika – ne jų reikalas. Su tuo susiduriame kiekvieną dieną”, – pripažino ji. Tiesa, pasak S. Kontrimienės, tai šiek tiek keičiasi, “bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi”. “Lygias galimybes užgniaužia stereotipai”. KAUNO DIENA
KULTŪRA
“Juozas Miltinis turėjo racijos sakydamas, kad aktorius reikalingas iki 50 metų… Savo atveju pajaučiau, kad šiuolaikinis teatras ir jo pastangos sudominti bemaž naktinio baro funkcija, apsimestiniu originalumu man darosi svetimas, atgrasus, nesubtilus”, – LŽ sakė prieš 10-metį palikęs teatrą Romualdas Ramanauskas. Jis su menu neatsisveikino. Priešingai – greitai 65-metį minėsiantis aktorius tapo tikresniu kūrėju, kuris paprastai ir reikšmingai paaiškina meną. “Teatro, kaip ir kino, menas turi didžiulę prieinamumo jėgą, užkrečiamumą, žavesį. O per gyvenimą matytų reikšmingų spektaklių lieka vis mažiau. Kaip sakė Fridrichas Nyčė, menas vis dėlto yra tik tai, kas teigia, kad gyvenimas yra vertas jį gyventi. Nuo to sakinio iškart lengviau suprasti, kas yra prikeliantis menas. Žmogau, nubrauk ašarą. Žmogus vis tiek laimi – gyvenimas yra vertas gyventi”, – sakė R. Ramanauskas. Pokalbis su juo – “Žmogau, nubrauk ašarą”. LIETUVOS ŽINIOS
Jei išliks šeima – išliks valstybė, – tuo neabejoja ne tik medikai, padedantys naujagimiams išvysti šį pasaulį, bet ir mamos, kurios prioritetą teikia pirmiausia šeimai, o ne karjerai. 2015-ųjų sausio 1 diena daliai Lietuvos šeimų buvo stebuklingesnė nei Naujieji: sostinės ligoninėse gimė net 30 kūdikių, Kaune – 14, Klaipėdoje perpus mažiau – 7, Šiauliuose – 8, o Panevėžyje – 5 mažyliai. O Šilutės ligoninėje – daugiau džiaugsmingų nuotaikų nei įprastai. Šilutiškei Agnei Rapalavičienei ir jos vyrui sausio 4-ąją gimė trys mergytės. Šioje ligoninėje dar nebuvo trigubo gimimo atvejų, todėl medikams tai kone istorinis įvykis. Jauna mamytė Agnė “Vakaro žinioms” prisipažino, kad nelauktai užplūdęs dėmesys ją išvargino, tačiau moteris džiaugėsi, kad Lietuvoje yra daug gerų žmonių, besidžiaugiančių kartu su ja trynukių gimimu ir net siūlančių pagalbą.
Pagausėjusia šeima labai džiaugiasi A. Rapalavičienės vyras ir ketverių dukrytė, kuri jau spėjo ligoninėje aplankyti mažąsias sesutes. Paklausta, ką jai reiškia būti mama, A. Rapalavičienė neslėpė jaudulio: “Būti mama reiškia atsakomybę, džiaugsmą ir laimę. Tą jausmą sunku apibūdinti žodžiais”. Šilutės ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėjas Gediminas Vaičiūnas teigė, kad medikai nelieka abejingi mamų džiaugsmams. “Trynukų gimimo mūsų ligoninėje nebuvo, taigi mums tai didelis įvykis. Tiesa, prieš 45 metus mūsų ligoninėje buvo gimęs ketvertukas. Apskritai mūsų ligoninėje daug gimdymų. Šilutės rajonas nuo seno garsėja dideliu gimstamumu. Žmonėms labai svarbu šeima ir tai labai džiugina”, – kalbėjo G. Vaičiūnas. “Stebuklas, padaugintas iš trijų”. VAKARO ŽINIOS
Po šaltesnių orų periodo į šalies ligonines pateko pirmieji galūnes nušalę pacientai – Vilniaus respublikinėje universitetinėje ligoninėje medikams jau teko hospitalizuoti kelis žmones, užklupus šalčiams patyrusius rimtesnius galūnių nušalimus ir dėl girtumo to nepajutusius. Esant dideliam nušalimui, medikams tenka pašalinti dalį minkštųjų audinių, kad jie nepradėtų gangrenuoti. Jei nušalęs žmogus pradedamas gydyti laiku, t.y. laiku pašalinami nekrozavę audiniai, nušalimas gyvybei pavojaus nekelia, tačiau gydymas būna skausmingas ir ilgai trunkantis. Medikai atkreipia dėmesį: nušalusias galūnes ar kitas kūno vietas reikia atšildyti apklojant, suvyniojant. Jų jokiu būdu negalima trinti ar masažuoti, kišti į karštą vandenį ar prie šildytuvų, o jei sušalusio žmogaus temperatūra žemesnė nei 35 laipsniai – nedelsiant kviesti medikus. “Šaltis ypač grėsmingas apsvaigusiems ir pavargusiems”. VAKARO ŽINIOS
TEISĖTVARKA
Penktadienis – Palangos abiturientės Gintarės Valančiūtės laidotuvių diena. Su staiga užgesusia 18-mete atsisveikino būrys artimųjų, mokyklos draugų ir bičiulių. Taip pat penktadienį gauti pirminiai duomenys, dėl ko ji mirė, rašo lrytas.lt. Ekspertai nustatė, jog mirties priežastis – sepsis. Visų vidaus organų kompleksinio tyrimo rezultatų pareigūnai tikisi jau kitos savaitės pradžioje. Kol kas lieka neaišku, kaip sepsis kilo, kodėl gydytojai dar sekmadienį neguldė moksleivės į ligoninę, kodėl tėvai taip ilgai nesikreipė į gydytojus antrą kartą. Kodėl medikai laiku nepranešė policijai apie jaunos merginos mirtį? Į šiuos ir kitus tyrėjų klausimus atsakys ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Merginos kūno skrodimas buvo atliktas naktį prieš laidotuves. Pareigūnai bandė dar ketvirtadienio rytą paimti kūną, tačiau tėvai nesutiko.
“Kadangi artimieji nesutiko atiduoti kūno, buvo kreiptasi į teismą dėl kūno poėmio. Pirmą kartą per 20 darbo metų teko imtis tokių priemonių. Prievartos neprireikė”, – pasakojo už bylą atsakingas prokuroras Raimundas Galdikas. Artimųjų prašymu, merginos palaikus pareigūnai paėmė po 21 val. Prokurorui nežinoma, kodėl tėvai nenorėjo skrodimo. Kol kas jie nėra apklausti. Taip pat bus tiriama medikų aplaidumo versija. Mergina į ligoninę buvo atvežta trečiadienį apie pusę keturių ryto. Už poros minučių priėmimo skyriuje ją ištiko klinikinė mirtis. Apie valandą medikai dar bandė reanimuoti jauną palangiškę. Netrukus abiturientė mirė. “Užduotis Palangos pareigūnams – paimti abiturientės kūną”. lrytas.lt, LIETUVOS RYTAS
Daugiau nei 10 tūkst. puslapių medžiagos – tiek informacijos turi išanalizuoti prokurorai, siekdami išsiaiškinti daugiau nei pusantrų metų besislapstančios buvusios Seimo narės Neringos Venckienės galbūt įvykdytas nusikalstamas veikas. Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėjos Elenos Martinonienės teigimu, tik išanalizavus visą sujungtose bylose sukauptą medžiagą bus priimti tolesni procesiniai sprendimai, tarp jų – ir sprendimas dėl tarptautinės teisinės pagalbos prašymo išduoti galbūt JAV besislapstančią N. Venckienę Lietuvai.
Besislapstančiai buvusiai teisėjai pernai spalį už akių skirtas suėmimas. N. Venckienei pateikti įtarimai pagal keliolika Baudžiamojo kodekso straipsnių. Ji įtariama teismo sprendimo nevykdymu, nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymu Laimai Stankūnaitei, kitais nusikaltimais. Prokurorai paneigė viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją, esą tarp N. Venckienei pateiktų įtarimų yra ir įtarimai dėl L. Stankūnaitės mažametės dukters tvirkinimo. “N. Venckienė ekstradicijos palauks”. VAKARO ŽINIOS
Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai kartu su prokurorais baigė beveik pusantrų metų vykusį ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, turto iššvaistymo bei jo pasisavinimo Šiaulių miesto vaikų lopšelyje – darželyje “Bangelė”. Įtarimai šiomis nusikalstamomis veikomis pareikšti buvusiai “Bangelės” vyriausiajai buhalterei 41-erių Esterai Bondarenkovienei. Apskaičiuota, kad per trejus metus iš lopšelio-darželio sąskaitų į savo asmeninę sąskaitą, neįskaičiuojant priklausančio darbo užmokesčio, E. Bondarenkovienė persivedė 146 407 litus. Lopšelio-darželio direktorė kreipėsi į policiją. Įtariamąja tapusiai finansininkei į lopšelio-darželio sąskaitą gali tekti sugrąžinti šiuos pinigus.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad E. Bondrenkovienė lėšas grobstė nuo savo karjeros šioje vaikų ugdymo įstaigoje pradžios. Vyriausioji buhalterė čia dirbti pradėjo laimėjusi konkursą, kurio komisijos apsisprendimą nulėmė tai, kad E. Bondarenkovienė buvo dirbusi finansinį darbą valstybės institucijoje – “Sodroje”. “Bangelės” kriminalas pasiekė teismą”. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Nors eismo saugumo specialistai ir policijos pareigūnai nuolat prašo visų eismo dalyvių kelyje elgtis atsakingai, ne tik saugoti save, bet ir gerbti kitus, dalyvaujančius eisme, paisyti nustatytos tvarkos kelyje, preliminariai skaičiuojama, kad pernai Lietuvoje įvyko 3 244 eismo įvykiai. Juose žuvo 265 žmonės, 40,8 proc. visų žuvusiųjų sudarė pėstieji, 7,2 proc. – dviratininkai. Eismo įvykiuose sužeisti 3 757 žmonės. Pirminiais duomenimis, 2014 m. nustatyta 386 260 kelių eismo taisyklių pažeidimų. 23 021 iš jų padarė pėstieji, 11 143 – dviračių vairuotojai, 168 – vadeliotojai. Pagrindinės eismo įvykių priežastys jau daugelį metų išlieka tos pačios – girti vairuotojai, dviratininkai ir pėstieji kelyje, per didelis greitis, saugaus atstumo nesilaikymas, manevravimas be įspėjamųjų signalų, vairuotojai pėsčiųjų perėjose nepraleidžia pėsčiųjų, pėstieji nenešioja atšvaitų. “Kiekvieno mūsų saugumas kelyje – visos visuomenės reikalas”. VAKARO ŽINIOS
Dalia Zibolienė
