Šių metų spalio 1 d. įsigaliojęs Statybos įstatymo pakeitimas suteikė galimybę įteisinti savavališkas statybas…
Per metus – apie dešimt
Suklypus senajai malkinei nusprendėte pasistatyti naują, su niekuo apie tai nepasitaręs? Po kiemą nuolat zujantis kaimynų šuo vis perša mintį ręsti tvorą? Tačiau nelegalius statinius mūsų rajone registruojantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Vaivada pataria neskubėti. “Ruošdamiesi vestuvėms matuojamės drabužius, taip pat ir nutarę ką nors statyti ar rekonstruoti pirmiausia turėtumėme kreiptis į rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus specialistus ir su jais pasitarti“, – patarė jis. Pasak jo, kiekvienais metais mūsų rajone nustatoma apie dešimt nelegalių statybų. “Rokiškio rajonas išsiskiria vaizdingu kraštovaizdžiu, todėl norinčiųjų gražiuose gamtos kampeliuose pasistatyti pirtelę, vasarnamį ar kitą statinį atsiranda daugiau nei Biržų ar kituose kaimyniniuose rajonuose“, – teigė “Gimtojo Rokiškio“ kalbintas p. Vaivada.
Svarbi informacija
Anot Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto, griežčiausių sankcijų ir didžiausio žmonių susidomėjimo sulaukia nelegalūs statiniai Dievo užmirštoje, vaizdingoje vietoje, prie vandens telkinių ir, žinoma, statyboms neleistinose vietose. Dažniausia savivaliaujama tuomet, kai imamasi fasado rekonstrukcijos, priestato statybos, pašiūrės ar malkinės konstrukcijų… “Didžioji Rokiškio dalis yra priskiriama kultūros paveldo objektams. Žmonės, gyvenantys minėtoje teritorijoje ir nusprendę remontuoti ar rekonstruoti namą arba statyti naują, turi griežtai laikytis šiai teritorijai keliamų reikalavimų“, – sakė specialistas. Jo patarimu, norintieji išvengti nesusipratimų turėtų atsiversti žemės sklypo registro pažymėjimą ir tik tada imtis pertvarkos. “Sklypo registro pažymėjime yra pateikiama informacija apie jo priklausymą ar nepriklausymą kultūros paveldo objektams, apie tai, su kokiomis išlygomis ir kokie statybos darbai sklype yra leidžiami, kokie – draudžiami“, – sakė p. Vaivada.
Kovos įrankis…
“Gimtajam…“ pasiteiravus, kaip valstybei sužinoti, ar statyba savavališka, p. Vaivada šyptelėjo. “Apie nelegalius statinius saugomuose gamtos kampeliuose dažniausia praneša gamtininkai. O apie neteisėtas statybas gyvenvietėse informuoja savivaliautojo kaimynai.“ Nelegalūs stogo rekonstrukcijos darbai, savavališkas namų priestatų statymas, neteisėtas aukštų ir masyvių tvorų rentimas dažniausia tampa konfliktuojančių kaimynų kovos įrankiu. Kartais įstatymų nesilaikantysis skundžiamas dėl to, jog norima apsaugoti nuosavybę: neretai pasitaiko atvejų, kai statiniai „netyčia“ suplanuojami kaimyno teritorijoje… “Bereikalingų ginčų ir išlaidų būtų galima išvengti, jeigu prieš atlikdami smulkius statybos darbus žmonės nepatingėtų užsukti į rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyrių. O sumanę priestato, pagalbinių statinių statybas neišsiversime be projektuotojo“, – informavo vyriausiasis specialistas M.Vaivada.
Amnestija – ne visiems
Spalio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimas, kuris suteikė galimybę įteisinti savavališkas statybas. Tačiau, pasak Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovo ryšiams su visuomene Dariaus Babicko, pasinaudoti savavališkų statinių įteisinimo galimybe galės ne visi. “Savavališka laikoma statyba be leidimo, jei jį turėti privaloma, arba statyba turint tokį dokumentą, tačiau statant nesilaikyta esminių projekto sprendinių: projekte nenustatytoje vietoje, nesilaikant statinio matmenų ir pan. Įteisinti savavališką statybą galima tik tuo atveju, jei savavališkas statinys apskritai gali būti toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus: statyba neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams“, – teigė p. Babickas.
Įteisinimo būdai
Statybų įstatymo pakeitimai įteisino kelis savavališkų statinių įteisinimo būdus. Pirmasis – nelaukti, kol bus surašytas savavališkų statybų aktas, ir pačiam kreiptis į savivaldybės administraciją dokumento, leidžiančio statyti. Būtina pateikti visus reikalingus dokumentus – projektą, bendraturčių sutikimus ir pan. Savivaldybės administracija, nustačiusi, kad tokio statinio statyba yra galima, išduos minėtą dokumentą. “Tai švelniausias savavališkos statybos įteisinimo būdas: asmuo gali būti nubaustas administracine tvarka, jei, žinoma, nėra pasibaigęs tokios nuobaudos skyrimo senaties terminas. Šiuo atveju taikomos mažiausios baudos: savanoriškas kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas švelninančia aplinkybe“, – teigė p. Babickas. Jo teigimu, šia itin palankia savavališkos statybos įteisinimo galimybe asmenys gali pasinaudoti iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Antrasis savavališkų statybų įteisinimo būdas garantuoja tam tikras lengvatas net ir tuo atveju, jei bus surašytas savavališkos statybos aktas: jei esama trukdžių, nepriklausančių nuo asmens, jis per 6 ar net 9 mėnesius, turi teisę kreiptis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Minėtu atveju, skiriant administracinę nuobaudą, jei netaikoma jos skyrimo senatis, piliečiui nebus taikoma švelninanti aplinkybė. Be to, savavališkos statybos vykdytojas per 6 ar 9 mėnesius privalės nugriauti savavališką statinį ar statinio dalį. Jei, kaip minėta, toks statinys gali būti toje vietoje, statytojui gavus statybą leidžiantį dokumentą, reikalavimai nugriauti bus panaikinti ir savavališka statyba bus laikoma įteisinta. Šis būdas taip pat bus taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Rūšis ir kategorija
“Jei vis dėlto nebus pasinaudota minėtomis savavališkos statybos įteisinimo lengvatomis, nuo 2013 m. sausio 1 d. nebebus galimybės pasinaudoti pirmuoju būdu. Be to, įteisinant savavališką statybą antruoju būdu, teks mokėti įmoką už tokios statybos įteisinimą. Įmokos dydis priklausys nuo savavališkai atliktų darbų masto. Pavyzdžiui, jei savavališkos statybos darbų ir panaudotų medžiagų vertė siekia 10 tūkst. litų, teks mokėti 1 000 Lt įmoką, o jei – 20 tūkst. litų, tuomet – net 4 tūkst. litų. Mažiausia įmoka – 300 Lt, didžiausia – 500 tūkst. litų“, – informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas ryšiams su visuomene. Pasak jo, baudos už savavališkas statybas fiziniams asmenims numatytos dvigubai mažesnės negu juridiniams. Priklausomai nuo statybos rūšies (naujo statinio statyba, rekonstravimas, remontas, griovimas) ir statinio kategorijos (ypatingas, neypatingas, nesudėtingas), fiziniams asmenims gali būti skiriamos nuo kelių šimtų iki 20 tūkst. litų baudos. Jei statyba vykdyta saugomoje teritorijoje, baudos dvigubai didesnės.
Agnė PUTEIKYTĖ-MACKUVIENĖ
