Pirmadienį, sausio 7-ąją, šv. Kalėdas švęs pasaulio krikščionys, metus skaičiuojantys pagal senąjį Julijaus kalendorių, – stačiatikiai ir sentikiai. Mūsų rajone sentikystę išpažįsta 2,68 proc. gyventojų. Kokios jų šv. Kalėdų tradicijos ir papročiai, „Gimtasis Rokiškis“ teiravosi seniausios mūsų rajone Bobriškio religinės bendruomenės sentikių.
Seniausi maldos namai
Stačiatikių ir sentikių bendruomenėms priklauso daugiausia rusų tautybės žmonės. Mūsų rajone, Kriaunų seniūnijos Bobriškio kaime, yra seniausi Lietuvoje ir tretieji pagal senumą Baltijos šalyse sentikių maldos namai. Jų 300 metų jubiliejų prieš dvejus metus iškilmingai minėjo šalies sentikiai ir svečiai.
Nors šv. Kalėdų naktį Bobriškio maldos namuose neskambės tikinčiųjų maldos ir giesmės, tačiau šio krašto tikintieji kruopščiai saugo protėvių šventines tradicijas ir papročius. Apie juos papasakoti „Gimtasis…“ paprašė šio kaimo istorijos ir papročių žinovės Stanislavos Novikovos, o ji į jaukią Bobriškio cerkvę suvadino šio kaimo senbuvius sentikius Eugeniją Veselovą, Agafiją Pčioliną, Aną Nikitiną bei savo vyrą Venalijų.
Anot pašnekovų, sentikių šv. Kalėdos atspindi šios bendruomenės dvasią – būti kukliems ir santūriems, sugebėti ištverti gyvenimo sunkumus ir iššūkius. Taip jie mini ir Kristaus gimimo šventę: Kūčių vakarą sentikių stalai nelūžta nuo šventinių patiekalų gausos, po eglute nežiba kalėdinės dovanos. Kur kas didesnį dėmesį nei vaišėms jie skiria tikėjimui, maldai ir bendravimui su artimaisiais.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Lina DŪDAITĖ
