VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje atliekami ultragarsiniai širdies ir kraujagyslių tyrimai, veloergometrija, Holterio monitoravimas bei išsamūs laboratoriniai tyrimai. Pacientas, kuriam diagnozuojamas miokardo infarktas, skubiai išgabenamas į Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikas chirurginei intervencijai.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Širdies ir kraujagyslių ligos pasaulyje kasmet nusineša 17,3 mln. gyvybių. Prognozuojama, kad 2030 m. šios ligos pasiglemš net 23 mln. žmonių. Lietuvoje būtent širdies ir kraujagyslių ligos kasmet lemia per 50 proc. visų mirčių, beveik 30 proc. neįgalumo ir apie 20 proc. visų apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose.
Nenuilstantis raumuo
Širdis – pagrindinė sudėtingos širdies ir kraujagyslių sistemos dalis. Tai vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Nors kelioms minutėms sustojusi jo veikla gali padaryti nepataisomos žalos smegenims. Širdies ligos turi daug priežasčių, bet visos jos yra susijusios tarpusavyje. Pagrindinė priežastis – cholesterolio kaupimasis arterijose, vadinama ateroskleroze.
Anot medikų, svarbiausios širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra stenokardija, infarktas, insultas, aritmijos nepakankamumas, hipertenzija, aterosklerozė. Širdies raumens infarktas ir galvos smegenų insultas – dažniausios ir labai ūmios šių susirgimų apraiškos.
Širdies ir kraujagyslių ligos vyrams pradeda grūmoti sulaukus 40-ies, o moterims – dešimtmečiu vėliau. Dėl nuolat greitėjančio gyvenimo tempo, stresų, fizinio neaktyvumo pacientų amžius jaunėja.
Rokiškio rajono ligoninės gydytoja kardiologė Jūratė Čypienė sakė, jog nuolat tobulėjantys gydymo metodai, į priekį žengianti kardiologija tapo prieinama daugeliui žmonių. Jei prieš dešimtmetį gydytojai nedrįsdavo atlikti sudėtingų kardiologinių operacijų 70 metų pacientui, tai dabar operuojami ir 80-mečiai, jei tik šio amžiaus pacientų organizmas pajėgus atlaikyti chirurginę invaziją.
Sustiprėjo komanda
Pagalba širdies ir kraujagyslių ligų kamuojamiems mūsų rajono žmonėms iš esmės pasikeitė 2006 m., kai Europos Sąjungos lėšomis buvo pradėtas įgyvendinti Rytų Lietuvos kardiologijos projektas. Net 21 pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, 15 rajoninių ligoninių, didžiausios šalies gydymo klinikos bei sanatorijos buvo sujungtos į vieną kompiuterinę sistemą, užtikrinančią apsikeitimo medicinine informacija galimybes.
Šiame projekte dalyvavusi mūsų rajono ligoninė sustiprino gydytojų kardiologų komandą: anksčiau šioje srityje specializavosi tik gydytoja kardiologė Virginija Repčienė, o programos lėšomis gydytojo kardiologo profesinę kvalifikaciją įgijo gydytojai J.Čypienė ir Rimantas Kazlauskas, iki to laiko ligoninėje dirbę vidaus ligų gydytojais. Medikų komandos sustiprinimas sutrumpino eiles, padidino kardiologinių paslaugų apimtis, suteikė galimybę teikti kardiologinę pagalbą pacientams patogiu laiku.
Moderni įranga
Vykdant programą ligoninėje buvo įrengtas Kardiologijos centras, įsigyta modernios įrangos. Kardioechoskopu atliekami ultragarsiniai širdies tyrimai, įvertinama jos raumenų, vožtuvų būklė. Pacientams dviratį primenančiu aparatu – veloergometru atliekamas žmogaus fizinio krūvio testas. Jis padeda nustatyti širdies ritmo ir laidumo sutrikimus, įvertinti funkcinę organizmo būklę, jo fizinį pajėgumą ir darbingumą, gydymo bei reabilitacijos veiksmingumą. Tiksliau diagnozuoti ligas padeda Holterio monitorius, kuris visą parą seka širdies ritmą ir registruoja elektrokardiogramą. Labai sunkiai sergančių ligonių būklė sekama reanimaciniais monitoriais.
Įranga kardiologams suteikia galimybę tiksliau nustatyti diagnozę, paskirti tinkamą gydymą, stebėti pacientus po operacijų. Iškilus poreikiui ligoninės gydytojas gali konsultuotis su Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų medikais, internetu perduoti jiems kardiogramą, kitų tyrimų duomenis.
Vis dažniau ir pagyvenusius, ir jaunus žmones dėl pablogėjusios širdies raumens kraujotakos ištinka miokardo infarktas. Daugeliui ši liga asocijuojasi su netikėta mirtimi. Miokardo infarktas – staigus ir negrįžtamas širdies raumens dalies pakenkimas ir žuvimas, atsirandantis dėl širdies kraujotakos pablogėjimo. Širdies raumenį maitina ir deguonimi aprūpina koronarinės arterijos. Dažniausiai miokardo infarktas įvyksta dėl šios arterijos užkimšimo trombu. Kai taip atsitinka, tam tikra širdies raumens dalis nebegauna deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi.
Rokiškio rajono ligoninėje nuolat tobulinamos diagnostikos ir gydymo technologijos. Naujausi europiniai miokardo infarkto gydymo standartai taikomi ir mūsų įstaigoje.
Šiuo metu diagnozavus pacientui miokardo infarktą taikomas medikamentinis trombo tirpdymas (trombolizė) ir tolimesniam gydymui per 24 valandas jis perkeliamas į Santariškių klinikas chirurginei intervencijai. Tokių pacientų kiekvieną savaitę būna po 1-2. Per kateterį jiems atstatomos (stentuojamos) infarkto pažeistos arterijos. Po kelių dienų tokie pacientai parvežami į rajono ligoninę tolimesniam gydymui.
Kaimyninių Biržų, Kupiškio, Anykščių rajonų ligoninės minėtame projekte nedalyvavo, todėl jų pacientai neturi tokių galimybių.
“Spėjame išgelbėti žmonių gyvybes, sumažėja neįgalumo atvejų”, – pridūrė ligoninės direktoriaus pavaduotoja gydymo reikalams Marijona Čeponytė.
Kaip padėti širdžiai?
Širdies ligų rizikos veiksnių priskaičiuojama per 200, tačiau ne visi jie vienodai reikšmingi. Lytis, amžius, paveldimumas – nevaldomi rizikos faktoriai, o kitus įmanoma sumažinti specialiomis priemonėmis. Svarbiausi šių ligų kviesliai yra padidėjęs kraujo spaudimas, cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, antsvoris, rūkymas, netinkama mityba, stresas.
Gydytoja J.Čypienė pastebėjo tendenciją, jog savo sveikata labiau rūpinasi moterys, o vyrus reikia paraginti. Dažniausiai tai padaro jų žmonos, kartais net palydinčios savo antrąją pusę iki gydytojo kabineto. Pacientai, atvykę pasitikrinti, kartais labai nustemba sužinoję diagnozę. “Liga būna įsivažiavusi kaip traukinys, nors jos simptomų žmogus beveik nejaučia arba į negalavimus nekreipia dėmesio”, – sakė gydytoja J.Čypienė.
Po kardiologinio tyrimo visada malonu žmogui pranešti džiugią naujieną – “Jūsų širdis sveika”. Tačiau tai nereiškia, kad ir ateityje pacientas nesusidurs su širdies ir kraujagyslių ligomis. Mat sergamumą jomis nulemia paveldėti genai.
“Po 40-ojo gimtadienio vyrai privalo mesti rūkyti, nes traukiantiems cigaretės dūmą dvigubai padidėja širdies infarkto, trigubai – plaučių vėžio rizika”, – griežtai įspėjo gydytoja J.Čypienė. Jos kolega R.Kazlauskas atkreipė dėmesį į nepageidaujamą pacientų elgesį. “Žmogus visą gyvenimą rūkė ir buvo fiziškai neaktyvus: nei mankštinosi, nei bėgiojo. Sužinojęs apie ligą, jis pasiryžo sveikai gyventi: ne tik metė rūkyti, bet ir pradėjo bėgioti, kasdien įveikdamas po 10 kilometrų. Organizmas dėl staigaus pokyčio patiria didžiulį stresą, o širdis gali nebeišlaikyti tokio didelio krūvio”, – aiškino p. Kazlauskas.
Sumažinti susirgimo riziką padeda ne tik fizinis aktyvumas, bet ir sveika mityba. Dauguma lietuvių vartoja per daug riebų maistą, skirtą sunkų fizinį darbą dirbantiems, daug judantiems žmonėms.
Kardiologai žmonėms rekomenduoja valgyti kuo daugiau daržovių, vaisių, grūdų, žuvies patiekalų. O štai produktų, kuriuose gausu cholesterolio – pieno, kiaušinių, sūrio ir mėsos, – nereikėtų išbraukti iš meniu, bet juos valgyti saikingai.
“Žmonės turėtų vartoti kuo ekologiškesnį maistą. Ant jų stalo dažniau turėtų būti savo darže ar sode užsiauginti vaisiai, daržovės. O perkantiems produktus prekybos centre siūlyčiau įdėmiai skaityti etiketes, domėtis tuo, ką žada dėti į burną”, – pridūrė gydytoja J.Čypienė.
Stresas
Medikė atkreipė dėmesį ir į besaikį druskos vartojimą, skatinantį hipertenzijos – aukšto kraujospūdžio – atsiradimą. Druskos patariama suvartoti ne daugiau 6 g per dieną. Aukštas kraujospūdis apsunkina širdies darbą ir pagreitina širdies bei kraujagyslių ligų vystymosi procesą.
Jei žmogus nepatenkintas savo darbu, santykiais šeimoje, gyvenama aplinka, figūra, jo širdis taip pat jaučia įtampą ir nepasitenkinimą. Pastaruoju metu ypač akcentuojama streso ir įtampos, nerimo ir depresijos neigiama įtaka žmogaus organizmui.
“Pažvelkime į ilgaamžius žmones: geraširdžių senelių, kuriems visko pakanka, veidą puošia šypsena, šie žmonės pozityviai žvelgia į ateitį. Mokykimės iš jų. Jei negalime pakeisti problemos, keiskime požiūrį į ją”, – patarė gydytoja J.Čypienė.
Jei širdies ritmo sutrikimai tampa dažni, svaigsta galva, juntamas skausmas krūtinės srityje, sumažėja fizinis aktyvumas, būtina kuo greičiau susirūpinti savo sveikata ir pasikonsultuoti su rajono ligoninės kardiologais.
Užs. 2207
Dalia ZIBOLIENĖ
