Šiandien startuoja rajono šviesuolio rinkimai. Už labiausiai šio titulo vertą žmogų savo balsą galite atiduoti laikraščio svetainėje www.grokiskis.lt ar redakcijos telefonu 71337. Balsavimas vyks iki lapkričio 23 d. Trys pretendentai, surinkę daugiausia balsų, pateks į finalinį rinkimų etapą, kuris lapkričio 28 d. vyks Kultūros namuose rengiamos akcijos „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ koncerto metu.
Iš 60 kandidatų
Siūlyti verčiausius „Rokiškio šviesuolio 2009“ titulo kvietėme rajono gyventojus. „Gimtojo Rokiškio“ interneto svetainėje, redakcijos telefonu, rajono seniūnijose buvo pasiūlyta per 60 kandidatų šiam garbingam titului: žymūs meno, kultūros, sporto žmonės, aktyvūs visuomenininkai, gydytojai, policijos pareigūnai, mokytojai, muziejininkai, gražiausių sodybų šeimininkai. Šešių narių komisijai, sudarytai iš savivaldybės, seniūnijų, „Gimtojo Rokiškio“ redakcijos atstovų, teko nelengva užduotis iš didžiulio kandidatų sąrašo išrinkti pačių verčiausiųjų dvidešimtuką. Komisija vertino siūlytų apdovanojimui asmenų darbus, idėjas, pasiekimus, džiuginančius ne tik jo draugų ir bičiulių ratą, bet ir naudingus rajono visuomenei. „Gimtojo Rokiškio“ skaitytojai pasiūlė ne vieną gerą gydytoją, mokytoją, auklėtoją, seniūną, valdininką, kultūros ar sporto atstovą, įstaigos vadovą, tačiau jų pretendentų sąraše nerasite. Priežastis: nors į šį darbą minėti asmenys įdeda daug jėgų, širdies, yra už tai mylimi ir gerbiami, tačiau visgi tas darbas – tiesioginės jų pareigos. Kitas svarbus kriterijus: renkame šių metų šviesuolį, vadinasi, jis turi būti vertinamas ne pagal praeities nuopelnus ir pasiekimus, bet pagal šiandienos darbų reikšmę mūsų kraštui.
Galutinį pretendentų į rajono šviesuolio titulą sąrašą lėmė slaptas balsavimas. Kandidatai į sąrašą įtraukti atsitiktine tvarka.
Iki pirmadienio
„Gimtojo Rokiškio“ skaitytojai tik iš pretendentų sąrašo rinks verčiausiąjį šviesuolio vardo. Tą padaryti galite laikraščio svetainėje ar redakcijos telefonu iki lapkričio 23 d. Pirmadienio rytą komisija suskaičiuos internetu ir telefonu gautus balsus: tuomet ir paaiškės lyderių trejetas. Iš šio trejeto lapkričio 28 d. akcijos „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ koncerte žiūrovai rinks „Rokiškio šviesuolį 2009“. Jam teks speciali akcijos statulėlė, o kitiems dviems pretendentams – diplomai.
„Rokiškio šviesuolis 2009“ kandidatai:
Nijolė Čirūnienė – Bajorų kultūros namų meno vadovė. Ji – viena Bajorų kaimo bendruomenės steigėjų, švenčių sumanytoja ir rengėja, lėlių teatro „ČIZ“, garsinančio rajono vardą šalyje, įkūrėja, Rokiškio liaudies teatro aktorė.
Andrius Dručkus – Obelių istorijos muziejaus vedėjas, kolekcininkas. Jo sukauptose gausiose kolekcijose – Obelių krašto, Lietuvos valstybės istorijos, lietuvių tautos meno pavyzdžiai, partizanų kovų Šiaurės rytų Lietuvoje akcentai, numizmatika, medaliai, ordinai, kiti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai. Jis surinko per 500 knygų ir katalogų apie rezistenciją, prieškario ir atkurtos Lietuvos kariuomenę. Visas šias vertybes pretendentas ketina padovanoti rajonui.
Genovaitė Šimėnienė – tautodailininkė, audėja, aktyvi visuomenininkė, puoselėjanti liaudies meno tradicijas. Ji pati kuria audinių raštus, siuvinėja, kuria skiautinius. Šie darbai ne kartą eksponuoti tautodailės parodose rajone ir už jo ribų. Jos austi rankšluosčiai, gairelės, audiniai su Lietuvos himnu ir herbu garsina Lietuvos vardą užsienio šalyse.
Elena Blažienė – Onuškio muziejaus įkūrėja, kultūros namų administratorė, seniūnaitė. Ji sukaupė didžiulius Onuškio krašto istorijos eksponatų rinkinius, surinko medžiagą apie išnykusius šio krašto kaimus, žymius žmones. Monografijoje „Onuškis-Juodupė“ publikuojami net 5 jos straipsniai istorine tematika. Įvairiausių krašto ir parapijos švenčių, parodų sumanytoja ir rengėja. Savo augintomis gėlėmis puošia Onuškio bažnyčią, prižiūri žymių šio krašto žmonių kapus.
Kostas Balsys – Pandėlio ir Panemunio parapijų klebonas. Ankstesnėje tarnystės vietoje, Pakalnių parapijoje (Utenos r.) atstatė gaisro suniokotą bažnyčią. Atkeltas į Pandėlį, aktyviai įsitraukė į bažnyčios bokštų atstatymo darbus, suremontavo kleboniją, turtina ir kuria parapijos namus, puoselėja bažnyčios remonto planus. Klebono suburtas parapijos jaunimas aktyvumu garsėja visoje Panevėžio vyskupijoje: suburtas didelis bažnyčios choras, sėkmingai veikia „Ateitininkų“ organizacija.
Jonas Buziliauskas – Rokiškio liaudies teatro vyriausiasis režisierius, rajoną ir šalį garsinantis spektakliais „Erelnyčia“, „Rožės pražydėjimas tamsoj“, „Strazdas“. Puikių žiūrovų įvertinimų sulaukė ir jo režisuotas masinis spektaklis „Grafaitė Sofija“. J.Buziliauskas kartu su Rokiškio liaudies teatru sukūrė daugiau nei tuziną spektaklių, kuriuos palankiai vertina ir žiūrovai, ir teatro kritikai. Šiais spektakliais teatras garsino rajono vardą daugelyje užsienio šalių. Lietuvos humoro mėgėjams režisierius žinomas kaip serialo „Miesčionys“ ir grupės „Ambrozija“ narys.
Genovaitė Šajaukienė – aktyvi Aleksandravėlės bendruomenės narė, renginių organizatorė, projektų rengėja. Kaimo žmonės drąsiai į ją kreipiasi ir džiaugsme, ir nelaimėje.
Joana ir Antanas Tunaičiai – Panemunėlio krašto šviesuoliai. Jų sodyba – viena didžiausių krašto įžymybių: 1997 m. joje įkurtas muziejus, kuriame sukaupta daugybė įdomiausių senienų – varpelių ir puodynių, autentiškų audimo staklių ir audinių… Joje glaudėsi ne vienas rajono kultūrinis renginys. O pernai čia vyko tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ poetiniai skaitymai.
Audrius Deksnys – Kūno kultūros ir sporto centro ledo ritulio treneris, aukojantis savo laiką, lėšas, sveikatą rajono jauniesiems sportininkams. Jo išugdyti ledo ritulininkai sėkmingai dalyvavo Atvirajame Latvijos ledo ritulio čempionate, trenerio pastangomis surengta daugybė rajono komandos išvykų į tarptautinius turnyrus, rengiami projektai stovykloms. Jo auklėtiniai, net neturintys galimybės treniruotis ant ledo, yra daugkartiniai šalies čempionai.
Zita Sargūnienė – Ragelių (Jūžintų sen.) bibliotekininkė, burianti draugėn kaimo žmones, rengianti vakarones, susitikimus su žymiais kraštiečiais. Ypač daug dėmesio ji skiria Ragelių mažiesiems: jos pastangomis bibliotekoje įrengti net du žaidimų kambariai. Vaikų kolektyvui savo lėšomis Z.Sargūnienė pasiuvo tautinius drabužius. Daugeliui šio krašto žmonių ji sudarė geneologinį medį, jos iniciatyva pastatyta lenta Ragelių kaimo gyventojams atminti, tvarko apleistus kapus.
Vanda Vasiliauskienė – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, lietuvybės skleidėja Kaliningrado krašte. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo 83- ejų metų pedagogė važinėja iš Rokiškio į Mažąją Lietuvą, ten vaikus ir suaugusiuosius moko lietuvių kalbos, leidžia laikraštėlį „Naujoji aušra“, dalyvauja Tilžės lietuvių bendruomenės veikloje. Už ketinimus Kaliningrado srities kaime kurti lietuvišką mokyklą ji sulaukė net grasinimų.
Steponas Stukas savo laiką aukoja Salų dvaro priežiūrai. Jis – dvaro saugotojas ir nepakartojamas gidas, kuriam labai aktuali ir svarbi Salų dvaro istorija. Vienišai, sunkiai vaikštančiai kaimynei močiutei jis randa laiko atnešti vandens. Be jo rūpesčio ir lėšų neįsivaizduojami Salų renginiai. Jo rankomis iš nuosavos medienos pagaminti suolai puošia dvarą ir Salų bendruomenės namus.
Stasys Mekšėnas – Velykalnio bendruomenės vadovas. Jo entuziazmo dėka Velykalnyje įrengti tvenkiniai, paplūdimio tinklinio aikštelės, kuriose rengiami šalies čempionatai, tarptautinės varžybos.
Onutė Mackevičienė – žinoma rajono muziejininkė, Rokiškio krašto istorijos žinovė ir puoselėtoja. Per 40 metų ji turtina krašto istoriją vertingais atradimais. Profesionalūs istorikai, enciklopedijų leidėjai ypač vertina jos nuopelnus renkant duomenis apie rajono dvarus, senąją miesto istoriją.
Zenonas Viduolis – Jūžintų ir Kriaunų apylinkės inspektorius, Jūžintų bendruomenės pirmininkas. Pirmąjį šių metų pusmetį jis buvo išrinktas geriausiu Panevėžio apskrities apylinkės inspektoriumi. Į pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms šis pareigūnas skuba ir darbo, ir švenčių metu. Jis tarsi bendruomenės siela, subūręs Jūžintų, Kriaunų jaunimą, rengiantis jiems sporto treniruotes, varžybas, savo lėšomis perkantis prizus.
Leonardas Šablinskas – Krašto turizmo draugijos prezidentas. Turizmo rajone gaivintojas, baidarių ir dviračių sporto entuziastas. Jo vadovaujama draugija projektų lėšomis puošia mūsų rajoną. Šių metų vasarą Rokiškio vardą jis garsino Tūkstantmečio žygiu aplink Lietuvą. Šis sporto ir kultūros įvykis – puikus bendruomeniškumo ir patriotizmo pavyzdys.
Rimantė Norvaišienė – 1919-1920 metų Lietuvos savanorių karių kapų priežiūros bendrijos vadovė. Du dešimtmečius rūpinasi Lietuvos karių kapų priežiūra rajone ir už jo ribų. Pasiekė net Daugpilį ir Rygą. Jos pastangomis surinkti istoriniai duomenys apie savanorių karių kapus, restauruoti paminklai ir antkapiniai kryželiai. Jos dėka laisvės gynėjų kapai kasmet pražysta gėlėmis, o prieš Vėlines sužiba žvakelėmis.
Sesės Simona ir Justina Zajančkauskaitės studijuoja užsienyje, tačiau gimtąjį kraštą turtina idėjomis. Jos jau surengė jau klasikinės muzikos festivalius, į kuriuos pakvietė respublikinių ir tarptautinių konkursų, festivalių laureatus, solistus, profesionalių orkestrų muzikantus.
Seserys sako, kad jų rengiamo festivalio tikslas – skleisti Rokiškyje klasikinės muzikos kultūrą, supažindinti visuomenę su naująja menininkų karta, talentingais klasikinės muzikos atlikėjais, šokėjais, jau pripažintais ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Raimondas Nagelė – aktyvus Suvainiškio bendruomenės narys, savo pastangomis ir lėšomis talkinantis organizuojant bendruomenės renginius.
Rimos ir Stanislavo Šeškų šeimos, gyvenančios Vaštakų kaime (Kamajų sen.) būdas – artimo atjauta ir pagalba jam. Šie žmonės rodo gražų pavyzdį aplinkiniams, skleidžia šilumą ne tik namuose, bet ir už jos ribų. Šeima niekada nenusisuka nuo sunkiau gyvenančių, problemų turinčių žmonių: padeda kaimynystėje gyvenančiai moteriai prižiūrėti neįgalų sūnų, vieną daugiavaikės šeimos mamą nuvežė užkoduoti nuo alkoholizmo. Pagalba davė gražių vaisių – ši moteris jau ilgą laiką nebevartoja alkoholio, gražėja jos ir jos vaikų gyvenimas.
Lina Dūdaitė
