Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kurį prieš savaitę priėmė Seimas, pavadintas istoriniu. Mat valstybė įsipareigojo saugoti žmogų, žeminamą uždaroje aplinkoje. Politikams prireikė ketverių metų apsispręsti, kaip tramdyti smurtautojus, terorizuojančius namiškius, ir apginti jų aukas.
Gins auką
Lietuva – vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, neturėjusi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo. Priimtas šis teisės aktas apvertė aukštyn kojom smurtautojo ir jo aukos teises. Visuomenę piktino iki šiol galiojusi teisinė sistema, palanki smurtautojui: auka turėjo kęsti ne tik dvasinį ir fizinį skausmą, bet ir išsikelti iš savo namų.
Policijos pareigūnų, dažnai kviečiamų į šeimų konfliktus, rankos buvo surištos: be raštiško nukentėjusiojo skundo jie negalėjo pradėti ikiteisminio tyrimo, o jį pradėjus smurtautojas turėjo teisę gyventi kartu su auka ir kelti jai grėsmę. „Džiaugiuosi, kad Seimas pagaliau ryžosi žingsniui, mažinančiam smurtą šeimose. Priimtas įstatymas palengvins ir pareigūnų darbą: nustačius smurto faktą ar keliamą realią grėsmę pareigūnai iš karto galės pradėti ikiteisminį tyrimą, o smurtautoją išsivežti iš namų“, – sakė laikinai rajono policijos viršininką vaduojantis Robertas Krasauskas. Anot pareigūno, anksčiau nemažai smurto aukų, dažniausia moterų, atsisakydavo rašyti pareiškimus, nes bijodavo smurtautojų keršto.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Aldona MINKEVIČIENĖ
