Baigėsi vasara – atsipalaidavimo laikas. Vieni grįžo prie nesibaigiančių darbų ir projektų, kiti laukia, kokių staigmenų pažers artėjantys brandos egzaminai, o bedarbiai skaičiuoja centus ir su baime laukia euro. Nesibaigiančios stresinės situacijos, didžiuliai mokymosi ir darbo krūviai, įšaldyti atlyginimai ir kylančios kainos – kasdienybė. Tarp daugiausia streso patiriančių profesijų žurnalas „Forbes“ įvardija karius, karo vadus, ugniagesius, lėktuvų pilotus, renginių koordinatorius, žurnalistus, policininkus ir kitus. O mokyklų visais įmanomais būdais slepiamos patyčios nuo streso neapsaugo ir vaikų…
Įtampa, baimė ir nesaugumo jausmas
„Ar galėtumėte įsivaizduoti mokyklą, kurioje visi mokiniai bendrauja draugiškai ir tvyro puiki bendradarbiavimo tarp mokytojų bei mokinių atmosfera? Atrodo, viskas taip ir turėtų būti, tačiau kartais, vietoje darbingos atmosferos, klasėje vyrauja įtampa, baimė ir nesaugumo jausmas, o mokytojai didžiąją dalį savo energijos turi skirti mokinių drausminimui. Ne paslaptis, jog prie maištaujančių paauglių kartais prisideda ir tėvai, aiškindami mokytojams, kaip reikia mokyti bei auklėti vaikus. Jei kartais pasitaiko mokinių muštynių ar dėl kokių kitų chuliganizmo atvejų mokykloje apsilanko policija, tai nieko nebestebina. Atrodo, tokia mokyklos kasdienybė, kam ką nors keisti? Nesvarbu, kad bendraklasiai kelia triukšmą, kad lipa per galvas, o mokytoja nespėja išdėstyti nė trečdalio pasiruoštos medžiagos. Svarbiausia, kad mokiniai gerai išlaikytų egzaminus. Bendras tikslas – gerai išmokti ir gerai išlaikyti egzaminus, o jei neišmoksi, pats būsi kaltas“, – taip viešai pareiškė organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologas Aivaras Pranarauskas.
Svarbiau – ne inovacijos
Psichologo teigimu, daugelis mokyklų stengiasi privilioti kuo daugiau ugdytinių: mokiniams ir jų tėvams mokyklos administracija pasakoja, kaip gerai paruošiami jų mokiniai, kokios aukštos kvalifikacijos pedagogų kolektyvas, kiek mokinių šimtukais išlaikė valstybinius egzaminus ir kiek jų puikiai įstojo į aukštąsias, kiek kompiuterių, vaizdo projektorių ir išmaniųjų lentų mokykla turi. „Čia kyla klausimas, ar besiformuojančiai jaunai asmenybei yra taip svarbu projektoriaus buvimas klasėje? Kokios svarbos jauno žmogaus vystymuisi turi inovatyvūs ar tradiciniai mokymo metodai bei priemonės? Pasak vaikų ir paauglių psichologų, mokiniui yra svarbiausia tai, ar klasėje jis jaučiasi saugiai bei komfortiškai, ar per pamoką niekas iš jo nesityčioja, nelaido pašaipų ir juokelių, ar nelaukia jo už mokyklos kampo vyresnių klasių mokiniai, liepiantys atiduoti pinigus“, – teigia psichologas.
Daugiau antradienio GR
Reda MILAKNIENĖ
