Gerbalių miške - gyvosios paskaitos aprie miškininkystės veiklą pelkinguose miškuose. K.Kuodžio nuotr.
Gerbalių miške - gyvosios paskaitos aprie miškininkystės veiklą pelkinguose miškuose. K.Kuodžio nuotr.

Šią savaitę Aleksandro Stulginskio Universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto miškininkystės studijų programos trečiojo kurso studentai Rokiškio miškų urėdijoje turėjo didelės vertės paskaitas. Būsimi miškininkai gyvai stebėjo, vertino ir mokėsi, kaip turimas teorines miškininkystės pelkningose vietose  žinias galima pritaikyti praktikoje.

 

Rokiškio miškų urėdija šiai išvykai pasirinkta ne atsitiktinai. Net 36 proc. visų miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų yra užmirkusių ir pelkinių augaviečių miškai. Pelkinėse augavietėse vyrauja juodalksnynai. Tačiau net 35,3 proc. šių miškų sudaro pelkiniai pušynai, 29,6 proc. – pelkiniai beržynai, 6,9 proc. – pelkiniai eglynai. Atkuriant, prižiūrint ir eksploatuojant šiuos miškus patiriamos papildomos išlaidos ir būtinos papildomos investicijos:  būtina nuolatinė  hidromelioracijos įrenginių priežiūra, greitai besikaupiančių sąnašų griovių vagose valymas. Kirtimai šiuose miškuose galimi tik esant geram įšalui arba nusistovėjus sausiems orams vasarą. Mechanizuotas dirvos paruošimas, kaip ir parama miško atkūrimui dažnai neįmanomi.  Todėl stambūs lapuočių sodmenys sodinami  į neruoštą dirvą. Pasak urėdijos miškininkų, tai tik dalis specifinių iššūkių, kurių patiriama vykdant miškų ūkio darbus šlapių ir pelkinių augaviečių miškuose.

 

Kita studentus ir jų vadovus dominančių išvykos temų – paviršinio vandens, susikaupiančio pavasarinio polaidžio metu, nuleidimas želdavietėse. Šios mažąja melioracija vadinamos priemonės pradininkas urėdijoje laikomas ilgametis Rokiškio miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojas, nusipelnęs miškininkas Stanislovas Šakūnas. Tokiu būdu apsausintose želdavietėse geriau prigyja ir geriau auga pasodinti medeliai, ypač eglės ir ši praktika naudota seniai. Kamajų girininkijos girininkas Sigitas Markevičius studentams rodė dar tarpukario Lietuvos laikais rankiniais įrankiais iškastus išlikusius tokius melioracijos griovelius (iki 70 cm gylio).  S. Šakūnas  sukūrė metodiką, kaip šį darbą atlikti technika ir pritaikyti įvairias technologijas. Pagal jo įdiegtą sausinimo metodiką Salagirio, Pagraužės, Gerbalių, Bakūriškio, Mažeikių ir kituose Rokiškio urėdijos miškuose vietoje menkaverčių drebulynų ošia našūs eglynai, beržynai.

 

Rokiškio miškų urėdijos ir GR inform.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: