Tolimųjų reisų vairuotojas juodupėnas Stanislavas Narbutas, susižalojęs koją užsienyje, patyrė darbdavių abejingumą. Darbdavio versija kita…
Mažai moka ir dar išskaičiuoja
Stanislavas į Juodupę atsikraustė iš Zarasų prieš penketą metų. Mat Zarasuose negalėjo privatizuoti namo, o norėjosi turėti savo. Su banko pagalba Juodupėje įsigijo būstą ir su žmona ėmė ieškoti darbų. Žmona įsidarbino valytoja Rokiškio mašinų gamykloje, o vyras – tolimųjų reisų vairuotoju. Tačiau firma bankrutavo. Šių metų pradžioje jis susirado darbą Jonavos įmonėje „Vedautos autotransportas“. Juodupėnas vežiojo krovinius po Europą. Paskutinis reisas į Portugaliją, kaip sakė Stanislavas, nebuvo sėkmingas ir uždarbio prasme. Mat per keturias savaites jis įveikė tik 6 tūkst. 500 km. Teko daug stovėti, ilgai laukti krovinio. „Už kilometrą moka 30 ct. Tai nedideli pinigai. O ir tų darbdavys neatiduoda“, – kalbėjo juodupėnas. Be to, anot Stanislavo, jo darbdavys moka tik už „kompiuterinius“ kilometrus. Suprask, už apvažiavimus, neplanuotus keliukus, kurių kompiuteryje nesimato, vairuotojas negauna nė cento. „Dar išskaičiuoja už kurą, kurio prireikia 200 km nuvažiuoti“, – pasakojo pašnekovas. Jis nesistebi, kad firmoje stinga vairuotojų. Stanislavas neslėpė, kad už vasarį ir kovą, kartu sudėjus, jis uždirbo 3 tūkst. 160 Lt. Į šią sumą įskaičiuoti ir pinigus už stovėjimą aikštelėje ar panašias paslaugas sumokėti.
Pervedė 27 eurus
Tai vyras dar būtų ištvėręs. Bet ne abejingumą nelaimėje. Balandžio 30 d. (ėjo maždaug trečia jo kelionės savaitė) Portugalijoje vairuotojas, pritvirtinęs medienos krovinį, nušoko ant vienos kojos. „Suskaudo, ir tiek“, – prisimena pašnekovas. Tačiau po dviejų dienų, jau nuvykusiam į Ispaniją, jam buvo sunku paeiti. Pasiteiravo darbininkų: ne visur į vietą atvažiuoja greitoji, reikėtų pačiam nusigauti į ambulatoriją. Iki jos buvo 40 km. Vairuotojas paskambino firmos vadybininkei atsiklausti – juk kiekvienas kilometras skaičiuojamas. Tačiau sulaukė atsakymo, kad nevažiuotų – per toli. Dar pakentėjęs dieną Stanislavas susisiekė su įmonės direktoriumi ir paprašė pinigų nusipirkti vaistų. „Gražiai su juo pašnekėjome. Pasakė „laikykis“, vėliau pervedė 27 eurus. Tik kokių vaistų nusipirkti už tokią sumą?“ – traukė pečiais vyras.
Jį vėl siuntė krovinio. Už 5 km nuo tos vietos buvo ligoninė. Vairuotojui pirmoji pagalba būtų suteikta nemokamai. Tačiau automobilį krovė iki sutemų, tad nei į vaistinę, nei į ligoninę vyras tą vakarą nespėjo.
Vėliau išgelbėjo aikštelėje sutiktas rusiškai kalbantis bulgaras. „Atkabinęs puspriekabę, jis vilkiku nuvežė mane į ambulatoriją“, – tęsė pasakojimą juodupėnas. Čia Stanislavas gavo siuntimą į ligoninę. Nieko nebeklausė darbdavių, nes koja sutino taip, kad net šlepetės nebegalėjo apsiauti. „Velniškai skaudėjo“, – pasakojo vyras.
Ligoninėje paaiškėjo, kad jam lūžęs kulnikaulis, ispanų medikai suteikė lietuviui pirmąją pagalbą, uždėjo tvarstį ir uždraudė du mėnesius dirbti.
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”
Reda MILAKNIENĖ
