Laikraščio „Gimtasis Rokiškis“ Jaunųjų žurnalistų klubo (JŽK) narių viešnagė UAB „Lašų duona“ turbūt ir yra tas gerasis viešųjų ryšių pavyzdys, suteikiantis galimybę duoti ir gauti informaciją, ne kasdien aptinkamą viešojoje erdvėje. „Taip mezgasi pažintys“, – moksleiviams šypsojosi bendrovės „Lašų duona“ generalinis direktorius ir Lašų žemės ūkio bendrovės valdybos pirmininkas Zenonas Akramavičius. Jis papasakojo vaikams daug įdomių dalykų.
Žvilgantys stikliukai
Dar nedažnoje Lietuvos vietoje išvysi peizažą – melsvame dangaus fone ritmingai besisukančius vėjo jėgainių sparnus. Čia pat – ir saulės fotoelektriniai moduliai, lyg saulėgrąžos laiko ritmu besisukantys kartu su energiją gaminančiu dangaus šviesuliu. „Jau antrus metus mūsų jėgainės gamina energiją ir ją perduoda į bendrą elektros tiekimo sistemą: kilovatvalandę parduodame už 0,30 Lt. O saulės fotoelementai įrengti vos prieš mėnesį ir dar tik derinami elektros gamybai.
Už saulės energiją, paverstą elektra, bus mokama brangiau – po 1,44 Lt už kilovatvalandę. Ateityje planuojame statyti dar šešis saulės modulius – ši vieta taps pavyzdiniu energetikos kompleksu“, – pasakojo verslininkas Z.Akramavičius.
„Drąsesnieji siauromis kopėtėlėmis galės užlipti į patį jėgainės viršų“, – siūlė p. Akramavičius. Norinčiųjų neatsirado, tačiau jėgainės kabinoje vaikai susidomėję vertino vėjarodžio duomenis.
Lašų kaimo apylinkių vėją įkinkiusios naujos kartos vokiškų jėgainių aukštis – 50 m, gilės formos generatorius sveria net 10 t. Vėjas suka galingus 13,5 m ilgio sparnus. Kai vėjo greitis sumažėja iki 2 m per sekundę, sparnai sustoja sukęsi. Kilus vėtrai ir vėjui siaučiant 25 m/s greičiu, gali lūžti sparnai, todėl sumontuota įranga automatiškai stabdo įrenginį.
Vienos vėjo jėgainės galia, pučiant 11 m per sekundę vėjui, yra 250 kW. Šiuo metu deramasi su Energetikos ministerija dėl galios padidinimo iki maksimalios – 330 kW ribos. Lašų krašte dažniausiai vėjas pučia 5-6 m/s greičiu, o viena jėgainė parą vidutiniškai pagamina 1000 kWh elektros energijos. Tuo tarpu šeši saulės moduliai per valandą gali pagaminti iki 30 kWh energijos. „Kiek elektros namuose suvartojame per mėnesį? Žinant šį skaičių galima įvertinti, daug ar mažai energijos pagamina vėjas ir saulė“, – pasakojo verslininkas.
Ieškoma alternatyvų
Parengti ir suderinti jėgainių techninę dokumentaciją prireikė dvejų metų, o pastatytos jas užteko pusmečio.
„Ar tikrai jėgainė kainuoja milijoną?“ – klausė jaunieji žurnalistai.
„Daugiau, – šyptelėjo p. Akramavičius ir čia pat pridūrė: – Jei ateityje kainos nesikeis, investicijos į vėjo jėgaines atsipirks per 12, o saulės kolektorius – 5-6 metus.
Beveik visas pasaulis saugumo sumetimais ketina uždaryti atomines elektrines. Jų atsisakė net Japonija, eksploatavusi per 50 tokių elektrinių. Energijos gamybai ieškoma alternatyvių šaltinių.
„Nemanau, kad Lietuva pristigs elektros. Juk vėjo ir saulės energija neišsemiama. Aplink – tiek daug erdvės. Populiarės švari, gamtos neteršianti energija“, – pasakojo verslininkas.
O virš jėgainė sklandė gandras, sakytum, derindamas nutūpti. „Paukščiai puikiai orientuojasi erdvėje, ir jokios jėgainės jiems – ne kliūtis. Netiesa ir tai, kad šie įrenginiai kelia triukšmą. Štai ir patys įsitikinote: jėgainės dirba tyliai, nesudarydamos jokio garsinio fono“ – kalbėjo p. Akramavičius.
Lašų žemės ūkio bendrovė turi planų pažaboti ir vandenį: ketinama rekonstruoti senąjį sandėlį, jame įrengti modernią vandens pilstymo liniją ir vartotojui tiekti rokiškėnišką gėlą vandenį. „Kodėl gi ne? Daugelyje šalių „Coca Cola“ kainuoja tiek pat, kiek ir vanduo“, – neslėpė planų verslininkas.
Moderniausia Aukštaitijoje
JŽK nariai lankėsi ir „Lašų duonos“ kepykloje, per parą kepančioje 12-15 t produkcijos. Pasipuošę baltais chalatais vaikai sukiojosi tarp įkaitusių krosnių, tešla pupsinčių duonkubilių bei duonos, batonų, bandelių padėklų ir klausėsi kepyklos vedėjos Danutės Malcienės pasakojimo. Ji kvietė pasidairyti bene moderniausioje Aukštaitijos kepykloje.
Lašų kepėjai pasaulio rinkoms siūlo 60 rūšių kepinių: tamsią ir šviesią ruginę bei kvietinę duoną, batoną, pyragus, bandeles, konditerijos gaminius. Čia vyksta nepertraukiama produkcijos gamyba: žmonės dirba keturiomis pamainomis, kiekvienoje – po 15. Darbas veja darbą, tarsi veiktų didžiulis ritmingas mechanizmas.
„Savo gaminiais prekiaujame ne tik Lietuvos prekybos centruose ar bendrovės firminėse parduotuvėse. „Lašų duonos“ produkcija keliaują į Airiją, Angliją, Ameriką, Ispaniją, Vokietiją, Graikiją, Italiją, Kanadą ir net Australiją“, – pasakojo p. Malcienė.
Kaip nesusensta duona, gabenama dešimtis tūkstančius kilometrų – net į kitą kontinentą?
Atsakymą vaikai sužinojo pakviesti kyštelti nosį didžiulėn šaldymo kameron. Čia – apie 40 l. speige duona šaldoma, o po to krovininiais automobiliais – jų refrižeratoriuose bepalaikomas 18 l. šaltukas – keliauja į užsienį. Bendrovės autoparke – 11 neįprastai ilgų mikroautobusų.
„Žemoje temperatūroje duonos savybės išsaugomos apie pusmetį: atšildyta ji kvepia lyg ką tik iškepta“, – aiškino patyrusi specialistė. Traktoriai laukuose
Čia – naujovės
Iš kepyklos jaunieji žurnalistai ir pasuko į technikos kiemą. Naujųjų traktorių neteko pamatyti: šie burzgė bendrovės laukuose. Pavasario darbymečiu garažuose – vos keli mechanizatoriai. Jie taisė sugesusią techniką. Su vaikais sutiko pakalbėti Zarasų žemės ūkio mokyklos moksleiviai, būsimi technikos priežiūros verslo darbuotojai, praktiką atlikti pasirinkę Lašų žemės ūkio bendrovę. Kodėl būtent šioje įmonėje? „Nes čia – naujovės!“ – sakė zarasiškis Deividas Bitinas.
Bendrovė neabejotinai pamėgusi vokišką tikslumą: ir ne tik traktorius „Fendt“, kombainus …ar automobilius „BMW“, bet ir žmogiškąjį tikslumą bei atsakomybę: specialistai kiekvieną rytą renkasi dispečerinėje aptarti dienos darbų.
„Keitimasis informacija – labai svarbus gamybos momentas. Tai – ne tik vakarykštės dienos ataskaita, bet ir naujos planavimas, atsakomybė už neatliktus darbus, iškilusių problemų sprendimas“, – teigė p. Akramavičius.
Kviečiai – į Latviją
Net 2500 ha dirba Lašų žemės ūkio bendrovė.
„Vasarojus ne taip seniai pasėtas, jį vertinti dar per anksti. Žieminiai javai džiugina: jie kur kas geresni nei pernai. Labai lietingas pavasaris permerkė žemę. Jei iki pjūties situacija nesikeis, bus sunkiau nuimti derlių“, – patį blogiausią scenarijų kūrė p. Akramavičius, be abejo, tikėdamasis geriausio. Anot jo, suplanuotas geras biznis kažkodėl ima ir nepasiseka…
Gražų derlių Lašų bendrovė skaičiavo ir pernai, kviečių prikūlusi apie 4,5 t, žieminių rapsų – 3 t iš hektaro. Pakeitę rugių veislę šiemet jų tikisi 5-6 t iš hektaro.
Didelę dalį pernykščių kviečių bendrovė pardavė latviams: ekonominis pokštas – parduoti grūdus apsimoka labiau, nei juos malti ir iš savų miltų kepti duoną.
Jaunatviškas ir veiklus
Bendrovės darni komanda du dešimtmečius kūrė tai, ką gerą pusdienį apžiūrinėjo moksleiviai. „Žinau, jog be darbo būtų velnioniškai nuobodu. O gal nė nepakeliamai sunku? Pasimesčiau gyvenime. Gerai žinau ir tai, jog versle negali būti abejonių, lūkuriavimo, kaip negali jame būti ir demokratijos: už nugaros – pinigai, išlikimas“, – svarstė verslininkas.
Ir tikrai: tik šio verslininko dėka Lašų kaimas išliko gyvas, jaunatviškas ir veiklus. Žmonės čia turi darbo ir duonos. Šios – į valias. Ją bendrovės žmonės perka net pigiau, nei siūlo miestų prekybos centrai. Lašai įdomūs ir idėjomis ir veiklos rezultatais.
Dalia ZIBOLIENĖ
