Artėja XXI tarptautinis teatrų festivalis INTERRAMPA, skirtas Etnografinių regionų metams. Šių metų festivalis įtrauktas į Kultūros ministerijos prioritetinių renginių sąrašą. Spektaklius rodys Lietuvos, Prancūzijos, Egipto, Ukrainos, Latvijos, Baltarusijos teatrai. Spektaklius aptarti pakviesti ekspertai iš Latvijos, Olandijos ir Gruzijos.
Rokiškio liaudies teatras ruošiasi premjerai. Naujasis režisierius Rytis Saladžius kuria spektaklį pagal J. Švarco pjesę DRAKONAS. Spektaklyje vaidins beveik visa teatro trupė – virš 20 aktorių. Pagrindinius vaidmenis atliks Linas Pauliukas, Arūnas Skardžius, Sigitas Daščioras, Neringa Danienė, Ramūnas Traškinas, Valerijus Rancevas, Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė, Antanas Kriukelis, Vidmantas Zakarka.
Teatro aktoriai Inga Pilipavičiūtė-Baltrūnė, Valerijus Rancevas, Antanas Rudokas, Neringa Danienė, Marytė Vaitkevičiūtė, Rima Bielovienė Ramūnas Traškinas, Linas Pauliukas taip pat vaidins atkurtoje inscenizacijoje pagal S. Nėries poemą EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ (rež. N. Danienė).
KETVIRTADIENIS SPALIO 22 D.
18.00 Didžioji salė LIETUVA Telšių Žemaitės dramos teatras
MUOTINUOMS, CIUOCIEMS, BABŪNIEMS IR MERGELKUOMS
Pagal lietuvių autorių tekstus
REŽISIERĖ Laimutė Pocevičienė
DAILININKĖ Giedrė Žeimytė
KOMPOZITORIUS Andrius Kulikauskas
KONCERTMEISTERĖ Valdereza Laurinavičienė
CHOREOGRAFĖ Ina Levickienė
Spalvingame žemaitiškame spektaklyje atgyja tai, kas užmiršta, bet labai artima… Atveriami gimtosios – žemaitiškos – tarmės langai, pasigirsta ryškūs, kupini šilumos ir meilės balsai, – mūsų brangiųjų motinų, tėvų, senelių, prosenelių, tetų ir dėdžių, iškeliavusių Anapilin, bet išlikusių žodyje, dainoje, šokyje. Primenami sunkiausi ir tragiškiausi tautos išgyvenimo epizodai tremtyje bei sovietmetyje. Juos keičia šviesūs išlikimo, gyvenimo džiaugsmo, grožio, meilės siekimo momentai. Spektaklio drobę audžia kino ir teatro aktorė Nijolė Narmontaitė, muzikantas, kompozitorius ir dainininkas Andrius Kulikauskas ir jaunieji Telšių teatro aktoriai.
Šį pavasarį respublikinėje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ spektaklis pripažintas „Ryškiausiu sezono spektakliu” ir apdovanotas statulėle. Spektaklis skirtas Etnografinių regionų metams.
Trukmė 1 val. 20 min.
19.30 Mažoji salė LIETUVA Utenos kultūros centro Žaliaduonių teatras
V. Veršulis UŽ DURŲ REŽISIERIUS Šarūnas Kunickas
Spektaklyje du skirtingų kartų žmonės bendrauja per neatsidarančias duris. Pjesės siužetą sudaro savo durų niekada niekam neatidarančio Senio ir laiptinėje apsigyvenančios Emės dialogas. Paaiškėja, kad Emė – Senio anūko buvusi mylimoji, apie kurią jis nieko nežinojo. Pamažu besivystantis vienas kitam svetimų žmonių suartėjimas tarsi žada laimingą finalą. Bet ar durys neatsidarys per vėlai, kaip dažnai atsitinka?
Trukmė 1 val. 10 min.
PENKTADIENIS SPALIO 23 D. 10.00 Didžioji salė
PRANCŪZIJA Bulonės-Bijankūro vaikų teatras „Les enfants de la comedie“
M. Billard RAFARA
REŽISIERĖ Marie-Noëlle Billard
KOMPOZITORIUS Michaël Pothlichet
Spalvinga ir pamokanti istorija vaikams.
Rafara, Afrikoje gyvenanti mergaitė, yra tėvo numylėtinė. Seserys jai labai pavydi ir nusprendžia palikti Rafarą girioje. Ją sugauna pabaisa Trimobis. Jis sočiai maitina Rafarą, nes nori ją suėsti. Vieną dieną pelytė padeda Rafarai pabėgti ir dovanoja jai tris stebuklingus daiktus: lazdą, akmenį ir kiaušinį. Bet Trimobis vejasi bėglę.
Ar kaimo ragana yra Rafaros geroji fėja, ar vaikus gąsdinanti bjaurybė? Kas išgelbės Rafarą?
Trukmė 45 min.
17.00 Didžioji salė LIETUVA Rokiskio kultūros centro liaudies teatras
J. Švarcas DRAKONAS
REŽISIERIUS Rytis Saladžius
DAILININKAI Sigitas Daščioras, Beatričė Mockevičiūtė
MUZIKĄ PARINKO Matas Labašauskas
KOSTIUMŲ DAILININKĖ Jovita Strobeikaitė
Filosofinė alegorija apie valdžios prigimtį. Iš kur atsiranda valdantieji? Kodėl žmonės leidžiasi valdomi? Kodėl mes bijome permainų? Kaip valdžios keičia viena kitą? Kodėl mums reikia drakonų? Ką sunkiau nugalėti – trigalvį drakoną ar drakoną savyje? Kas stipresnė – meilė ar baimė? Pjesėje meistriškai ir ironiškai žaidžiama įvairių tautų folklore populiariu pasakojimu apie didvyrį, kuris nužudo drakoną ir išgelbsti žmones iš vergijos. Tik, priešingai nei įprasta, J. Švarco pasakoje (o gal ir realiame gyvenime) niekas – nei eiliniai miestiečiai, nei valdininkai, netgi drakonui aukojama mergina – visai netrokšta išsigelbėti…
Trukmė 1 val. 20 min.
16.00 Mažoji salė (dalyviams)
18.30 Mažoji salė (publikai)
LATVIJA Salaspilio teatras A.Strindbergas FREKEN JULIJA
REŽISIERĖ Edite Neimane
Pagrindinė pjesės tema – vyro ir moters santykiai. Kiekvienas mūsų žingsnis lemtingas ir pasirinkimas tėra iliuzija. Kai žmogaus siela konfliktuoja su kūnu, kai moralė ne tik slopina, bet ir daužo mūsų valią, žmogaus gyvenimas tampa tragišku egzistavimu.
„Freken Julija“ – savotiška, moderni ir liūdna aistringos meilės istorija. Julija įvairiais būdais provokuoja tėvo liokajų Džoną, stengdamasi jį suvilioti, o šis iš visų jėgų kovoja dėl savo tikslų. Dviejų stiprų ego turinčių asmenybių emocijos evoliucionuoja, aistra perauga į agresiją ir neapykantą.
Trukmė 50 min.
20.00 Didžioji salė LIETUVA Anykščių kultūros centro teatras M. Zalite MARGARITA
REŽISIERIUS Jonas Buziliauskas
DAILININKAS Valentinas Žalkauskas
Ketvirtį amžiaus Margarita sėdi kalėjime. Į kamerą ateina advokatas ir praneša, kad jos bylą tik dabar ims nagrinėti teismas. Prasideda praeities analizė, Margaritą užplūsta prisiminimai ir kaltės jausmas. Ji bando surasti savo poelgio priežastis ir pateisinimus. Palaipsniui aiškėja, kas iš tikrųjų yra advokatas.
M. Zalite nepriklauso Fausto garbintojų būriui, todėl pjesės sumanymas paremtas nauja (kitokia) koncepcija. Margaritai suteikiama galimybė iškilti visu savo moteriškumu, akla meile Faustui, gebėjimu atgailauti ir aukotis. Zalites Mefistofelis gyvena Fausto viduje ir nuo jo priklauso jo poelgiai ir sprendimai. Ar tikrai į kamerą užklysta prižiūrėtojas – o gal jį galima pavadinti Likimu?
Trukmė 1 val.
ŠEŠTADIENIS SPALIO 24 D.
13.30 Didžioji salė LIETUVA Rokiškio kultūros centro ir Rokiškio choreografijos mokyklos projektas
EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ Inscenizacija pagal S. Nėries poemą
REŽISIERĖ Neringa Danienė
DAILININKAS Sigitas Daščioras
CHOREOGRAFĖS Aušra Čepulienė, Rima Bielovienė
DALYVIAI Rokiškio liaudies teatras, Rokiškio choreografijos mokykla, Oksana Sadauskienė (smuikas), Asta Mičelienė (kanklės), folkloro ansamblis „Gastauta“, vaikų folkloro ansamblis „Bitula“ ir kt.
Vieną gražiausių ir dramatiškiausių lietuviškų legendų scenoje pasakoja apie 70 aktorių, šokėjų, muzikantų. Teatriniai simboliai, stilizuotas scenovaizdis persipina su autentiškais lietuviškais papročiais, liaudies dainomis ir šokiais. Spektaklis skirtas Etnografinių regionų metams.
Jaunėlė žvejo dukra Eglė randa savo marškiniuose susirangiusį žaltį. Jis prašo Eglės tekėti už jo. Mergina lengvabūdiškai pasižada. Kai sodžius sulaukia neregėtų piršlių-žalčių, tėvas ir broliai nenori Eglės atiduoti, bando apgauti piršlius. Tačiau Eglė nusprendžia laikytis žodžio, nors dar nenutuokia, kad jūros gelmėje jos laukia mylintis karalaitis Žilvinas, kad ji bus labai laiminga, susilauks trijų sūnų ir dukros…
Po devynerių metų Eglė, išsiilgusi namiškių, prašosi į žemę. Žilvinas bando jai sutrukdyti, skiria neįvykdomas užduotis, bet Eglė su raganos pagalba jas visas įveikia. Žilvinas išleidžia žmoną ir vaikus, bet įspėja, kad niekam nevalia sakyti jo vardo. Nes žmonės tamsūs ir kerštingi…
Ar Eglės namiškiai sužinos jos vyro vardą? Ar ji grįš į Gintaro pilį jūroje?
Trukmė 1 val.
12.00 Mažoji salė (dalyviams)
15.00 Mažoji salė (publikai)
UKRAINA Chmelnickio miesto mėgėjų teatras „Mirror“ M. Gogolis VASARVIDŽIO NAKTIS
REŽISIERIUS Dmitry Gusakov
DAILININKAS Dmitry Gusakov
KOMPOZITORIAI Band DakhaBrakha, Meredith Monk
Spektaklis pasakoją nelaimingą Peterio ir Pidorkos meilės istoriją. Peteris yra neturtingas ir merginos tėvas nori ją ištekinti už kito. Ieškodamas lobio Peteris Vasarvidžio naktį traukia į girią ir tikisi rasti paparčio žiedą, kuris garantuotų gerovę. Surastą gėlelę jis atiduoda raganai, bet ji, mainais už turtus, pareikalauja jo draugo ir Pidorkos brolio mirties…
Gavę pinigus Pidorka ir Peteris susituokia, bet krauju aplaistyta santuoka jiems neteikia laimės. Peteris bando atkeršyti raganai, bet žūsta pats. Mergina lieka viena – be mylimojo Peterio ir be brolio.
Trukmė 25 min.
16.00 Didžioji salė LIETUVA Utenos kultūros centro Žaliaduonių teatras A. Eigerdienė TAMSOS ŠVYTURYS
REŽISIERIUS Šarūnas Kunickas
DAILININKAS Falmira Sinicienė
KOMPOZITORIUS Arūnas Paškevičius
Tai epas, kuriame, per Žmogaus istoriją atskleidžiami istoriniai Tautos gyvybės įvykiai. Tai ir nepriklausomybės kovos, ir nepriklausomos valstybės gyvavimo laikotarpis, ir skaudžius padarinius atnešusi sovietinė okupacija. Spektaklis sukurtas remiantis Lietuvos aklųjų patriarcho, rašytojo, kompozitoriaus, kario savanorio, visuomenės veikėjo, uteniškio Prano Daunio gyvenimo istorija.
„Žaliaduonių“ teatras tęsia unikalią tradiciją – kurti spektaklius, kurie remiasi tikromis žymių kraštiečių gyvenimo istorijomis. Spektaklis – respublikinės mėgėjų teatrų šventės „Atspindžiai“ laureatas.
Trukmė 1 val.
17.30 Mažoji salė (publikai)
20.00 Mažoji salė (dalyviams)
LIETUVA Varėnos kultūros centro Matuizų filialo suaugusių teatras „Giraitė“ L. Didžiulienė-Žmona PASKUBĖJO
REŽISIERĖ Irena Čeplikienė
Galinių Juzytei senai čėsas tekėc… Kap piršliai neužsuka, tep neužsuka. Ir vienų dzienų su nugirstu žiniu pasiskubina Barbora. Cik ar žinia cikrai gerai nugirsta?..
Nuotaikingas dzūkiškas spektaklis apie neva įvyksiančias turtingo amerikono piršlybas pateko tarp geriausių 2014 m. Lietuvos spektaklių. Žinoma, tai puiki proga ne tik pasijuokti, bet ir pasimėgauti gražia dzūkiška šneka.
Šiais metais Matuizų teatras apdovanotas „Aukso paukšte“ kaip geriausias Lietuvoje mėgėjų teatro kolektyvas. Irenai Čeplikienei už kaimynės Barboros vaidmenį buvo įteikta respublikinės teatrų šventės „Tegyvuoja teatras“ statulėlė už „Ryškiausią sezono moters epizodinį vaidmenį“.
Trukmė 45 min.
19.00 Didžioji salė BALTARUSIJA Polocko miesto teatras „Polotsky Zvjaz“ A. Mickevičius GRAŽINA
REŽISIERĖ Jevgenija Kavaliova
Plastikos spektaklis pasakoja Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikų legendą apie kunigaikštienę Gražiną. Ją, dar mergaitę iš Teutonų ordino užpulto Lydos miesto išgelbėja kunigaikštis Liutauras. Po kelių metų jis veda Gražiną ir nusprendžia sudaryti sutartį su Teutonų ordinu ir taip atgauti žmonos palikimą. Gražina, nužudytų Lydos miesto valdovų dukra, priešinasi sąjungai. Negalėdama perkalbėti vyro, ji nusprendžia apsirengti jo šarvus ir pati vesti karius į mūšį. Mūšyje ji mirtinai sužeidžiama ir miršta.
Liutauras mūšio lauke pasirodo per vėlai. Jis narsiai kaunasi, sutriuškina ordino karius, tačiau ar galės gyventi toliau be mylimos žmonos?
Trukmė 1 val.
SEKMADIENIS SPALIO 25 D.
13.00 Didžioji salė EGIPTAS Teatras „East-Voice for arts“ Aly Abdle Nabi Al Zaidi
SEPTYNIOS DIENOS
REŽISIERIUS Eslam Awad
DAILININKAS Ibrahim Ramadan Hassan
KOMPOZITORIUS Mahmoud Said Shabaan
Spektaklio tema – kolonializmas ir visuotinė nevaldoma priespauda rytų bendruomenėse. Idėja plėtojama juodosios komedijos rėmuose. Į visko bijančių ir nuolat konfliktuojančių brolių namus atėjęs Virėjas ieško savo šuns. Paaiškėjus, kad šuo prisiėdė žiurknuodžių ir mirė, Virėjas apkaltina brolius, pasiskelbia jų namų bosu ir priverčia juos tarnauti. Jis nusprendžia nubausti brolius ir leidžia jiems rinktis: arba septynios gedulo dienos be maisto ir gėrimų, arba kalėjimas. Broliai renkasi gedulą, tačiau tas septynias dienas jie priversti ne tik badauti, bet ir išsirengti, dainuoti, šokti, gaminti Virėjui maistą ir kęsti kitokius jo pasilinksminimus. Galiausiai jie leisgyviai paliekami vieni ir pradeda ieškotis maisto. Bet… Grįžta Virėjas ir paskelbia naują septynių dienų gedulą dėl… šuns draugės, kuri mirė iš sielvarto…
Tai gali tęstis be galo, – tol, kol žmonės bijos pasipriešinti…
Trukmė 55 min.
11.00 Mažoji salė (dalyviams)
14.30 Mažoji salė (publikai)
LIETUVA Vilniaus „Teatras MI“ A. Vachtinas VIENAS ABSOLIUČIAI LAIMINGAS KAIMAS
REŽISIERIUS Mikhail Mitronin
DAILININKĖ Kristina Mažeikaitė
Spektaklis bando pažvelgti į kaimą kaip į mikrokosmą su savais gyvenimo dėsniais. Jame įvairūs, neatskiriami nuo kaimo elementai, tokie kaip kaliausė ar šulinys, įgauna charakterį ir savitą balsą, o laikas yra nepastebimai junginėjamas tarp praeities, dabarties ir ateities. Pjesės istorija pabrėžtinai apibendrinta – į ją, sujaukdamas personažų likimus, įsiveržia karas, tačiau jis nėra susijęs su konkrečiais istoriniais įvykiais. Kaimas yra vienas ir absoliučiai laimingas, tad ir egzistuoja jis nenurodant laiko ir vietos.
Pasirinkimas pasakoti istoriją atsisakant bet kokio istorinio konteksto ir naudoti fantastinius elementus diktuojamas noro kalbėti apie paprastas, esmines tiesas. Gyvenimas tęsiasi nepaisant visko. Daina niekada nenutrūksta.
Trukmė 1 val. 25 min.
16.30 Didžioji salė
LATVIJA Gulbenės liaudies teatras I. Krūmina ŠVIESOS PILIS
REŽISIERĖ Edite Siļķena
DAILININKĖ Sandra Dikmane
Spektaklis „Šviesos pilis“ – tai paminklas Knygai. Jis sukurtas su nuoširdžiausia meile knygoms, bibliotekoms ir bibliotekininkams. Spektaklis skirtas ištisoms žmonijos kartoms, kurios išaugo skaitydamos, kurioms knygos atvėrė sielos horizontus, suteikė sparnus. Skaitydami mes galime keliauti. Galime tapti super herojais. Galime mylėti ir nekęsti. Galime leisti vaizduotei nukelti mus už neįsivaizduojamų horizontų…
Trukmė 1 val. 10 min.
GR inform.
