Rytą Kazliškio centre, prie paminklo signatarui, partizanui Vytautui Gužui-Kardui, buvo iškelta nauja Vyčio vėliava ir bendruomenės pirmininko estafetė perduota Alvydui Mackui. Buvusi pirmininkė Romualda Kvedaravičienė įteikė pereinamąją sėkmės pasagą ir palinkėjo Alvydui, kad imdamas pavyzdį iš karaliaus Mindaugo ir partizanų vado Kardo turėtų vidinės jėgos ir išminties vadovauti. Ji pasidžiaugė, kad šis žygis įtraukia vis naujų žygeivių, mielai prisijungia kraštiečiai. Šią dieną kojų pamiklinti susirinko 27 įvairaus amžiaus entuziastai.
Mūsų žygis prasidėjo nuo Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir šventoriuje pastatytos Marikonių koplyčios-mauzoliejaus. Susipažinome su miestelio istorija, aplankėme rašytojo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto paminklą. Po to pasukome į italų kilmės grafų Marikonių dvarą ant Beragio ežero kranto. Važiuodami už dvaro augančia liepų alėja mėgavomės svaigiu liepžiedžių aromatu. Pakeliui, kryžkelėje, sustojome prie koplytėlės, statytos grafo Liucijaus Marikonio iniciatyva viliantis, kad pasveiks jo paralyžiuota dukra. Atmynėme į netoliese, ant Priepado ežero kranto, esančią Algimanto apygardos partizanų vadavietę. Čia išgirdome jaudinančią, nepadailintą partizanų kovos istoriją, užrašytą pagal partizanų artimųjų, gyvų išlikusių liudininkų pasakojimus. Riedėjome pro Denionių ežerą, Šimonių girios takais, grožėjomės Šventosios atodangomis, kol pasiekėme „beždžionių“ tiltą. Čia atsigaivinome upės vandenyje, pasisotinome skania svėdasiškių virta koše, o širdį užliejo gitaros stygų garsai ir dainos, kurias mums dovanojo Aušrinė.
Persikėlę per Šventąją, atsigėrę Inkūnų šaltinio vandens, atsidūrėme pasakiškame gamtos prieglobstyje prie labai jaukios Inkūnų kaimo bažnytėlės. Iš čia jau pasukome Svėdasų link. Visi, taip pat ir vyriausios mūsų keliauninkės Liucija Guzevičiūtė ir Nijolė Gasiūnienė, įveikėme ir gana sunkias kelio atkarpas.
Romualda Kvedaravičienė
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
