Lemtingo apsisprendimo liudininkas
Pliaterių dvare Antazavėje gyva grafaitės Emilijos Pliaterytės dvasia. Būtent iš šio dvaro karžygė išvyko dalyvauti 1831 m. sukilime, čia ji rašė paskutiniuosius laiškus, nusirėžė savo garbanas. „Restauruotas ir šiuolaikinei visuomenei pristatytas Antazavės dvaras šiandien turi kultūrinę paskirtį, tačiau ir dabar jis apgaubtas kovinėmis-romantinėmis garsiosios Emilijos nuotaikomis bei grafų Broel-Pliater giminės iš Vestfalijos istorijomis“, – teigia Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Šuktulienė.
XVIII a. dviejų aukštų su cokoliu klasicistinio stiliaus dvaras pastatytas šalia Zalvės ežero, apsuptas senojo parko, dar išlikusių dvaro tvenkinių sistemos. Jo langai žvelgia į medinę Antazavės bažnyčią, kurios fundatoriais ir buvo patys dvaro šeimininkai. „Manoma, jog dvaro architektūrinį projektą parengė garsusis Vilniaus katedros architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, – pasakojo D. Šukštulienė ir pridūrė, kad polichrominiai tyrimai leido atkurti autentišką kelių salių puošybą. Dvare atkurtas Pliaterių giminės herbas.
Šių kilmingųjų dėka pastatyta ne tik bažnyčia, bet ir klebonija, špitolė, užeigos namai ir miestelis. Na, o E. Pliaterytė kovo 25 d. tarp Antazavės dvaro sienų pasirašė pareiškimą prisidėti prie sukilėlių gretų 1831 m. Su giminaičiu Cezariu jie rengėsi dalgius perkaldami į durtuvus, liejo šovinius, buvo pagamintos dvi mechaninės patrankos. Dvidešimt penkerių metų mūšyje galvą padėjusi karžygė nuo vaikystės mokėjo fechtuotis, o šaudymo pratybose pralenkdavo ne vieną puikų šaulį. Nors ir nenoriai, tačiau vyrai įsileido ją į kovotojų gretas, o Emilija įrodė, kad buvo to verta, ir kartu su Cezariu ištesėjo duotą pažadą kovoti už Tėvynę, kol bus gyvi.
Šiandien, kai antrą šimtmetį skaičiuojančios kovos nutilo istorijos puslapiuose, Antazavės dvaras tebestovi ir lankytojus pasitinka sutvarkytas ir išpuoselėtas – gal ir patys Pliateriai liktų patenkinti grįžę į senąsias valdas, turint omenyje visus istorinius verpetus, kuriuos šiai vietai teko patirti. Ramunė Šileikienė, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir plėtros skyriaus vedėja, teigia, kad sutvarkyti bei įveiklinti Antazavės dvarą pavyko sujungiant kelis finansavimo šaltinius: 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“ ir kelių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių lėšas. „Keturių projektų lėšomis atlikti tvarkybos ir rekonstrukcijos darbai, įsigyta veiklai reikalinga įranga ir baldai. Tai, kad su šiuo uždaviniu susitvarkėme gana sėkmingai, įtakos turėjo dalykiški ir geranoriški santykiai su Kultūros paveldo departamento ir Kultūros ministerijos darbuotojais“, – pabrėžia R. Šileikienė.
„Antazavės dvaro rūmai šiandien pritaikyti kultūrinėms, meninėms, edukacinėms ir socialinėms reikmėms, todėl drąsiai galime pasakyti, kad kultūros paveldo objektas – Antazavės dvaras – tapo Zarasų krašto traukos centru“, – sako skyriaus vedėja. Jos žodžius liudija ir solidus veiklų sąrašas – vien pernai čia surengta 11 parodų, 28 renginiai ir koncertai.
Veiklos pagal kiekvieno pomėgius
D. Šuktulienė teigia, kad pats Antazavės dvaras padiktavo, jog čia turėtų vykti kultūrinės veiklos – juk dvarai visuomet buvo kultūros židiniai. Todėl didžiojoje dvaro salėje su balkonu į parką įsikūrė kamerinė koncertų salė, kurioje vyksta klasikinės muzikos koncertai ir naujas Kultūros centro Dusetų dailės galerijos projektas „Muzika gurmanams“, finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos. Puiki dvaro ansamblio ir klasikinės muzikos sinergija taip vilioja lankytojus, kad bilietai į šiuos renginius visuomet šluote iššluojami. Kiekviename dvaro kampelyje verda veiklos. Erdviuose Antazavės dvaro koridoriuose bei hole įrengtos parodinės erdvės. Parodas čia kuruoja profesionalai – dailininkai Alvydas Stauskas ir Lilijana Žutautienė. Pirmajame aukšte kviečia ekspozicija, skirta Emilijai Pliaterytei, dvarų kultūros teminė biblioteka. Antrajame aukšte vyksta bendruomenių, meno rezidencijos veiklos. Čia įrengtos nuolatinės šio krašto menininkų – Lietuvos akvarelės meistro Petro Stausko ir grafiko Antano Rimanto Šakalio – ekspozicijos. Dvare yra ir amatų centras, galima apžiūrėti vietos medžiotojų dovanotą ragų kolekciją.
Dvaras plačiai atvėręs duris Dusetų krašto profesionalių dailininkų bendruomenei, šio krašto muzikams, poetams, literatams, tautodailininkams ir visiems Lietuvos kūrėjams. „Ištisus metus laukiame besidominčiųjų dvarų kultūra, Lietuvos istorija žmonių. Sužadinti kultūros paveldo pažinimo džiaugsmą – štai nauja dvaro misija, kurią pasiryžusios išpildyti kelios Zarasų rajono savivaldybės biudžetinės kultūros įstaigos: Kultūros centras, Dusetų dailės galerija, Zarasų krašto muziejus ir Zarasų viešoji biblioteka“, – apibendrino D. Šuktulienė ir pridūrė, kad daugiau apie čia vykstančias veiklas galima sužinoti feisbuko paskyroje „Antazavės dvaras“, svetainėje www.dusetukultura.lt.
Užs. 183
