Juodgalviškiai, Pilenė…
Tik septintame puslapyje prasideda mėnesių skaičiavimas. Pirmuosiuose – Aleksandravėlės istorija. Jos pradžia – 1734-ieji: Obelių bažnyčios krikšto įrašų knygoje paminėtas Juodgalviškių kaimas. Tikėtina, jog toks ir buvęs šios vietovės pavadinimas: grafas Ignotas Morikonis, surašydamas fundacinį aktą Aleksandravėlės bažnyčiai, mini, kad jo tėvams priklausiusi ši vietovė buvo vadinama Juodgalviškiu. Dabar jau sunku pasakyti, koks – daugiskaitinis ar vienaskaitinis – pavadinimo variantas beveik prieš 300 metų buvo naudojamas.
Aleksandravėlės gyventojai išsaugojo ir Pilenės pavadinimą. Nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad ši vietovė taip buvo vadinama, vis dėlto kalendoriuje teigiama: „Nepaisant to, esame įsitikinę, kad Pilenės vardas nenukrito iš dangaus, kad tai nėra mitas. Tai ne dvaro, bet, galbūt, mūsų vietovės kažkada buvęs pavadinimas.“
Primirštos dainos
2025-ieji buvo Lietuvių liaudies dainų metai. Tai paskatino Aleksandravėlės gyventojus rinkti, užrašyti primirštas dainas ir jas dainuoti. Dainas pasiūlė Ona Baltrūnienė, Sigita Skeirienė, Dalia Pitrėnaitė, Genovaitė Šajaukienė, Genovaitė Samulionienė ir Marius Tavoras. Į kalendorių pateko mažai žinomos dainos „Žaliam beržy“, „Tarp žaliuojančių karklynų“, Žaliūnų kaimo pokario daina „Trypė juodbėrėlis“. Į kalendorių pateko ir iki šiol gerai žinomos dainos: „Kai aš turėjau kaime mergelę“, „Mano namas vijokliais apaugęs“, „Padainuosim mes sustoję“, „Saulutė nusileido“. Net dainų natos sudėtos – kas gi be jų? Taigi pernai rinktos dainos gražiai sugulė į šių metų kalendorių.
Sausio mėnuo
Pirmas metų mėnuo – su Trijų Karalių šventės bruožais: išpuoštų sodybų nuotraukos, tam laikui būdingų tradicijų sąrašas, ateities spėjimai ir burtai. Tą mėnesį prasidėdavęs ir piršlybų laikas. Čia spausdinami ir senolių pastebėjimai: koks sausis, tokia liepa; jei sausis šiltas, negreitai bus pavasaris, o vasara lietinga; jei zylė iš pat ryto tupi šešėlyje, naktį lauk šalčio; lapė peliauti išėjo – sniegas atodrėkiu pakvipo; medžiai miške braška – stiprų šaltį pranašauja; jei katė ypač stropiai prausiasi, lauk blogo oro.
Surašytos sausio šventės bei minėtinos datos: sausio 1 d. – Naujieji metai, Lietuvos vėliavos diena, sausio 6 d. – Trys Karaliai, sausio 13 d. – Laisvės gynėjų diena, sausio 25 d. – Pusiaužiemis.
Lyg dienoraštyje
Ypatingos datos ir gamtos spėjimai spausdinami kiekvieną mėnesį. Lyg Aleksandravėlės dienoraštyje vardijami svarbiausi įvykiai: vasarį – Vasario 16-osios minėjimas, kovą – rajono mero apdovanojimai Birutei Juškėnienei ir Vitai Jonienei, balandį – Velykų šventė, primenama ir apie pajamų mokesčio dalies skyrimą bendruomenei, gegužę – Motinos dienos renginys, birželį – bendruomenės Sekminių šventė, liepą – susitikimas su istoriku Šarūnu Subatavičiumi, Valstybės diena, Mindaugų pagerbimas, rugpjūtyje – Aleksandravėlės bažnyčios 230-metis, Širvynė, rugsėjo mėn. – atminimo akmuo Milgedžių kaimui, spalyje – orientacinis žygis „Sugalvokime ir padarykime“, lapkrityje – bendruomenės laimėjimas konkurse „Lietuvos galia“, kelionė į Prezidentūrą, gruodyje – Kalėdų džiaugsmai. Renginiai gausiai iliustruoti nuotraukomis.
„Taurapolio“ lėšomis
Kalendoriuje publikuojamos Birutės Juškėnienės, Gitos Sinkevičiūtės, Renatos Veleckaitės, Algimanto Šiukštos nuotraukos. Kalendorius išleistas UAB „Taurapolis“ lėšomis.
Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka saugo tris šiemet „Taurapolio“ išleistus – Obelių, Jūžintų ir Aleksandravėlės – kalendorius.
Rita BRIEDIENĖ
