Rokiškėnų pasirinkimas – nesityčioti, o besityčiojančius sudrausminti

– Ar dažnai socialinių tinklų erdvėje pastebite neapykantos kalbą – patyčias, įžeidimus, necenzūrinius žodžius?

– NIJOLĖ: Šie išvardyti dalykai yra ganėtinai reliatyvūs ir priklauso nuo daugybės bendraujančiųjų asmenų santykius ir asmenybę veikiančių vidinių ir išorinių dalykų (suvokimo, vertybių, išsilavinimo, kultūros, vidinių nuostatų, visuomenės tradicijų ir pan.). Dabar labai madinga sąvoka – „neapykantos kalba“. Tačiau kas ji, kiekvienas žmogus suvokia skirtingai, kaip ir leistiną nuomonės raiškos ribą. Stebiu bendravimą socialiniuose tinkluose, televizijos debatus ir susidarau įspūdį, kad dalis žmonių neapykantos kalba vadina bet kokį tam tikro elgesio, ideologijų ar visuomenės grupių kritišką vertinimą. Manau, kiekvienas žmogus gali ir turi teisę į žodžio laisvę – išsakyti nuomonę, požiūrį į visuomenėje vykstančius reiškinius, taip pat grupių ar atskirų visuomenės narių elgesį. Tai daryti svarbu argumentuotai įvardinant, tačiau nesiekiant paniekinti, tavo manymu, netinkamai besielgiančio asmens. Daugeliui tai nelengva.

– MEDA: Deja, šiuo laikotarpiu socialinių tinklų erdvėje dažnai tenka pastebėti patyčias, necenzūrinius žodžius bei įžeidinėjimus. Žmonės neretai per aršiai ir jau nebe adekvačiai gina savo nuomonę ir nebemoka priimti kitų žmonių atsako į ją. Dažnai tenka matyti, kaip piktus, šlykščius žodžius, skirtus žmogui, bandoma pateisinti neva asmenine nuomone. Tokiais atvejais visada norisi pasakyti, kad įžeidimas nėra nuomonė, ir tai reikia atskirti. Deja, dauguma komentuotojų to nemoka.

– RASA: Iš tiesių internete pastebiu daug patyčių, įžeidimų ir necenzūrinių žodžių. Daugiausia pasitaiko atvirose, visiems prieinamose grupėse, uždarose ne. Feisbuke turiu per 4 tūkst. draugų, todėl būtų sunku nepastebėti patyčių. Man ir asmeniškai teko su jomis susidurti…

– Galbūt atkreipėte dėmesį, kokios temos sukelia daugiausiai kivirčų?

– NIJOLĖ: Skirtingu laiku skirtingose amžiaus, interesų grupėse skirtingos temos. Šiuo metu „madingi“ tradicionalistų ir genderistų, skiepų šalininkų ir priešininkų nuomonių susikirtimai. Bet nesutarimai galimi net rankdarbių ar grybautojų grupėse.

– MEDA: Daugiausiai kivirčų šiuo metu sukelia karantino, vakcinavimo ir pan. temos. Standartiškai po kiekvieno žinomesnio žmogaus bet kokiu įrašu socialiniuose tinkluose pastebima daugiau negatyvo.

– RASA: Daugiausiai kivirčų sukelia valdžios atstovų pasisakymai, nepatikusi žmogaus nuotrauka ar šiuo metu populiarėjantys gyvų transliacijų filmuotojai. Daugiausia tai paaugliai.

– Ar pasitaiko, kad jūsų administruojamame puslapyje liejasi neapykantos kalba? O gal vyrauja tik geri žodžiai, padrąsinimai?

– NIJOLĖ: Mūsų grupėje „Antras šansas“ vyrauja meilės, rūpesčio ir tarpusavio palaikymo kalba. Jei iškyla koks nesutarimas ar išsakoma aštresnė nuomonė, pasipiktinimas netinkamu elgesiu, to negaliu pavadinti neapykanta. Yra tekę gesinti emocijas parašant žinutę, paskambinant, mandagiai paaiškinant. Gyvūnų mylėtojų, ypač dovanojimo, grupėse dažni nesutarimai dėl gyvūnų dauginimo ir sterilizacijos, smerkiamas žiaurus elgesys su gyvūnais.

– MEDA: Labai džiaugiuosi, kad mano instagramo paskyroje retai atsiranda neigiamų komentarų. Aišku, buvo ir pasitaiko visko, bet aš nesu linkusi su besityčiojančiu ar norinčiu man įgelti žmogumi veltis į diskusijas. Nemanau, kad jos atneštų naudos, tad komentaras ištrinamas, o vartotojas užblokuojamas. Jei kažkas negražaus parašoma privačiai, tiesiog perskaitau ir nieko neatrašau arba palinkiu gražios dienos.

– RASA: „Eketės Rokiškyje“ puslapyje neapykantos nebūna, nors pavydo ar noro pasigirti pasitaiko, tačiau daugiausia yra padrąsinimų.

– Ar kada nors pačioms teko įžeisti kitą žmogų virtualioje erdvėje?

– NIJOLĖ: Niekada nesiekiu specialiai įžeisti, bet negaliu garantuoti, ar neįžeidžiu. Pastebėjau, kad kai kurie žmonės tiesiog nekenčia turinčiųjų kitokią nuomonę. Tai tiesioginis ir trumpiausias kelias į „įsižeidimą“. Norint to išvengti būtina suvokti, kad kiekvienas žmogus, lygiai, kaip ir tu pats, yra vertingas ir mylimas Kūrėjo vaikas. Jis apdovanotas pasirinkimo laisve, todėl gali elgtis netinkamai, turėti savo nuomonę, kuri nebūtinai sutampa su tavąja. Gali ant jo pykti, jam nepritarti, bet neturi linkėti jam to, ko nenorėtum, kad tau atsitiktų. Tai iš esmės keičia santykį ir išlaisvina iš įsižeidimų.

– MEDA: Aš tikiuosi, kad nieko neįžeidžiau virtualioje erdvėje, bet galbūt kas nors galvoja kitaip. Žodis „įžeisti“ yra slidus. Tai, kas man nėra įžeidimas, kitam gali būti.

– RASA: Įžeisti ne, bet sarkazmą, t. y. pasipiktinimą, esu išreiškusi.

– Ar kada nors teko sudrausminti besityčiojantį?

– NIJOLĖ: Tiesioginiame darbe ne kartą yra tekę spręsti patyčių, taip pat ir internetinėje erdvėje, atvejus. Vienas jų buvo sudėtingas, tik labai greitais ir koordinuotais veiksmais problemą išsprendėme. Kiekvienas atvejis individualus, tačiau pirmiausia apeliuoju į sąžinę, jei tai neveikia, remiuosi įstatymais ir teisiniais argumentais.

– MEDA: Teko, ir ne kartą. Bet tai neatnešė naudos ir neprivertė tų žmonių susimąstyti. Jei patyčios paliečia mano artimąjį, bandydama sudrausminti parašau ir privačiai.

– RASA: Tenka sudrausminti ne kiek vieša, kiek privačia žinute. Stengiuosi nekonfliktiškai.

– Kaip manote, ar patyčios internete – opi problema? Kodėl?

– NIJOLĖ: Yra susiformavusi tam tikra patyčių kultūra. Mokyklose kovojame prieš mokinių patyčias, tuo tarpu medijos – didžiausia patyčių mokykla. Ne tik Surskis ar Valinskas svaidosi „kalbos perlais“, o Tapinas įteikia Seimo pirmininkei didžiules dėžes su keliais neįskaitomais lapais „parašų“ (įsivaizduokim, jei taip pasielgtų eilinis mokinys ar studentas, pateikdamas atliktas užduotis mokytojui). Net iškilūs politikai nesibodi žmonių vadinti runkeliais, plokščiažemiais, ar šūdo gabalais… O juk šie asmenys turėtų būti bendravimo etalonas. Internetinės patyčios – plati tema. Šių patyčių ir kitų grėsmių aukomis ypač dažnai tampa vaikai ir jaunimas, nes jie ten neprižiūrimi ir nekontroliuojami.

– MEDA: Patyčios internete labai opi ir užleista problema, kuri gali lemti rimtas bei liūdnas pasekmes. Pavyzdys – prieš metus nutikęs įvykis, kai vienoje populiarioje jaunimo grupėje, tiesioginės transliacijos metu, žmogus prieš save pakėlė ranką. Baisiausia, kad jaunimas, tai stebėdamas, ne tik tyčiojosi, bet ir skatino tai padaryti. Tokių pavyzdžių yra begalės.

– RASA: Taip, problema opi. Dažniausiai žmonės nemato savęs, neturi ką veikti. Besityčiodami kompensuoja savo ydas.

– Patyčias internetinėje erdvėje siekiama pažaboti virtualiu policininku, kuris ieškos besityčiojančiųjų ir juos baus. Ką manote, ar to reikia? Ar naudingas virtualus policininkas?

– NIJOLĖ: Reikėtų pradėti nuo kultūringo (cenzūrinio) bendravimo grąžinimo į televiziją, viešąsias erdves. Ypač pastarųjų mėnesių įvykių fone stebimas skirtingas analogiškų įvykių vertinimas: kas galima Valinskui – nusikaltimas Kandrotui, kas norma Žukauskui – nepateisinama Vaineikiui… Kokio išprusimo, visapusiškos kompetencijos ir išminties turi būti virtualus policininkas… Antraip meilės nebus daugiau, o sumaišties ir bylinėjimosi – taip.

– MEDA: Kiekvienas žmogus turi prisisimti atsakomybę už savo žodžius. Labai norėčiau, kad nebeliktų galimybės tokiems slėptis prisidengus anonimo vardu, kad prieš rašydamas gerai pagalvotų. Džiaugiuosi, kad imamasi tokių priemonių ir patyčias norima pažaboti virtualiu policininku. To reikia, tai bus naudinga ir, tikiuosi, privers susimąstyti.

– RASA: Viena vertus, tai pinigų švaistymas, kita vertus, gera idėja. Demokratinėje valstybėje virtualus policininkas lyg ir neleis reikšti savo nuomonės, o pasikoneveikti kartais naudinga.

Projektą iš dalies remia: