– Kaip pakliuvai į sporto gimnaziją Panevėžyje? Pakvietė?
– Svarbiose varžybose mane pastebėjo treneris iš Panevėžio Remigijus Jakubauskas ir pasiūlė atvažiuoti mokytis.
– Tėvai skatino ar pristabdė tavo ketinimus?
– Neprieštaravo. Mokykloje (Rokiškyje – aut. past.) lankiau krepšinio, futbolo būrelius, tačiau „prilipo“ ne komandinės sporto šakos, o individuali rungtis – šuolis į tolį ir trišuolis. Tėvai pasvarstė, ar man nebus per sunku mokytis Panevėžyje, bet išleido sakydami, kad galbūt ateityje pykčiau, jei uždraustų.
– Kokia tavo dienotvarkė?
– Keliamės 7 val., pusryčiaujame, einame į pamokas. Prieš 11 val. vyksta pirmoji treniruotė, po jos – likusios pamokos. Nuo 17 val. – antroji treniruotė, vakarienė. Po jos – miegas. Laisvalaikio lieka viena dvi valandos, per kurias kur nors nueinu su draugais arba naršau internete.
– Papasakok, kaip vyksta treniruotės?
– Jos tęsiasi dvi tris valandas. Vyksta intensyviai, aktyviai, viena treniruotė skiriama šuoliams, kita – bėgimui.
– Ar tiesa, kad sporto mokyklose bendrojo lavinimo dalykai lieka antrame plane? Kokį įspūdį susidarei per šiuos mėnesius?
– Treneris ragina neatsilikti moksle. Pavyzdžiui, važiuodami į stovyklas (savaitei ar dviem) mes gauname namų darbų. Jei grįžę neatsiskaitome, mokytojai ir treneris neišleidžia į kitą stovyklą. Treneris nukenčia finansiškai. Jei tinginiauji, neatsiskaitinėji, tu nesi reikalingas tai mokyklai. Nebent pasieki labai gerų, išskirtinių sportinių rezultatų, tik tada tau daroma nuolaidų.
– Sportinė apranga skiriama iš valstybės lėšų?
– Man kol kas ne. Jei rezultatai bus geri, tada finansuos. Šuolininkams ypač reikia startukų su vidutinio ilgio vinukais.
– Ką reiškia „labai geri rezultatai“?
– Šalyje turi laimėti pirmąsias vietas, patekti į Lietuvos rinktinę. Šiuo metu esu jaunučių grupėje. Kitais metais atsidursiu jaunių grupėje. Valentinas Čereška (RKKSC treneris – aut. past.) prognozavo, kad man turėtų gerai sektis šokti į aukštį ir tolį, tad turėčiau patekti į rinktinę.
– Šokinėji ir į aukštį?
– Šokinėjau treniruodamasis Rokiškyje. Panevėžyje esu ruošiamas kaip šuolininkas į tolį. Kol kas vyko tik vienerios trišuolio varžybos, treneris sakė ateityje dar pamokysiąs technikos.
– Kas svarbu šokant į tolį?
– Svarbu atsimatuoti atstumą iki lentelės, nuo kurios atsispiri.
– Iš akies ar žingsniais?
– „Tip topais“ (šypsosi – aut. past.) – nuo lentelės dėlioji pėdas, taip atsimatuoji atstumą. Įsibėgėjus svarbu tinkamai atsispirti. Esu dešiniakojis, tad patogiau atsispirti dešiniąja. Kairiąja atsispiriu silpniau, taip netoli nušoku. Dar svarbu neperžengti lentelės.
– Kiek lemia kūno sudėjimas?
– Dar nežinau… Nors treneris kai kurioms mergaitėms sako: „Mažiau sverkit, greičiau bėgsit.“ Tada jos nevalgo saldumynų.
– O valgote tik valgykloje?
– Savarankiškai nusiperkame vaisių, daržovių ir juos valgome bendrabučio kambaryje. Jame gyvename trise. Kambario draugai vyresni, jie treniruojasi kitose sporto šakose.
– Ar yra kokių nors specifinių, tik sportininkams skirtų draudimų?
– Privalome tvarkytis kambarius. Draudžiama rūkyti ir pan. Nustatytu laiku turi būti savo kambaryje. Po 22 val. kambariuose išjungiame šviesas.
– Ar klasėje jauti konkurenciją?
– Mano klasėje mokosi 30 mokinių. Vienas išėjo, tai jo vietą iškart užėmė naujokas. Yra daug norinčiųjų pakliūti į sporto mokyklą, bet klasėje konkurencijos nejaučiame, nes treniruojamės skirtingose sporto šakose. Mokomieji dalykai vieniems sekasi geriau, kitiems – prasčiau. Padedame vienas kitam.
– Ar sportininkų klasė drausminga?
– Nežinau… Kai kurie parėkauja…
– Sakoma, kad trišuolyje svarbu greitis, jėga, ritmas ir ištvermė. Kurie iš šių dalykų tau įgimti?
– Greitis. Greitai įsibėgėjus ir atsispyrus kūnas „nustumiamas“ toliau.
– Bandei bėgti trumpas distancijas?
– Rokiškyje bandžiau. Kartais pasisekdavo, bet atsirasdavo greitesnių ir tada…
– Tau tapdavo nebeįdomu?.. Esi azartiškas žmogus?
– Taip, tapdavo nebelabai įdomu. Bet aš nesu azartiškas. Tiesiog treneris (V. Čereška – aut. past.) pastebėjo, kad man geriau sekasi šokti į aukštį, tolį.
– Gal tai lemia pavardė?
– Visi taip sako (juokiasi – aut. past.)…
– Iš išvardintų savybių kokias reikėtų ugdytis?
– Atrodo, ritmą ir ištvermę. Bendrojo fizinio pasiruošimo pratimai būna skirti treniruoti visam kūnui. Treneris pyksta, jei vaikštome susikūprinę, iškart duoda pastabų. Stengiamės tiesiai sėdėti ir klasėje.
– Kas kiek laiko lankaisi namuose Kavoliškyje?
– Dažniausiai savaitgaliais. Nors kartais ir šeštadieniais būna viena treniruotė – rytinė. Varžybų dar nebuvo, tik stovyklos. Viena jų laukia lapkričio pabaigoje, o gruodį vyks varžybos – „Klaipėdos taurė“.
– Kokiais pasiekimais džiuginai mokydamasis Rokiškyje?
– Lietuvos čempionatuose nesisekdavo – neužimdavau pirmosios vietos, tik antrąsias (šypsosi – aut. past.). Šįmet stengsiuosi iškovoti pirmąją vietą ir patekti į Lietuvos rinktinę. Mano geriausi rezultatai tokie: trišuolis – 11,99 m, šuolis į tolį – 5,61 m, šuolis į aukštį – 1,65 m, ieties metimas – 36,12 m, bėgimas (30 m) – 3,82 sek., barjerinis bėgimas (60 m) – 10,10 sek. Dėkoju treneriui Valentinui Čereškai už treniruotes, už tai, kad pasiekiau gerų rezultatų ir galiu mokytis Panevėžyje.
– Minėjai, kad į tolį nušokai 5,61 m ir užėmei antrąją vietą. Ar daug atsilikai nuo pirmosios?
– Apie 10 cm. Šiais metais planuoju nušokti 6,20 m.
– Kiek nušoki per treniruotes?
– Mes nematuojame. Tiesiog treniruojamės. Rezultatas matysis per varžybas. Savo amžiaus grupėje esu vienas berniukas šuolininkas į tolį. Kitos mergaitės. Kai vyksta Lietuvos čempionatai, suvažiuoja iš visų sporto mokyklų. Tada atsiranda konkurencija.
– Vadinasi, treniruotėse metrai ir centimetrai mažai turi reikšmės. Ar pavargsti?
– Taip, fiziškai sunkiau nei Rokiškyje. Ką liepia, tą darau.
– Tradicinis klausimas: ar sieji tolimesnę ateitį su profesionaliu sportu?
– Taip. Kol kas norėčiau pakliūti į europinio masto varžybas. Jei seksis, norėčiau tapti profesionaliu sportininku.
– Linkiu sėkmės.
Projektą iš dalies remia
Šaunuolis! Sekmės ir toliau!