Labai skirtingos emocijos
Po paskutinio koncerto sekmadienį jos, sako, jautėsi kaip per kokią išleistuvių šventę. „Suvoki, kad viskas baigėsi. Iš karto atsiranda ilgesys“, – sako Justina Zajančauskaitė.
Kiekvienas šio festivalio koncertas buvo labai skirtingas, keliantis skirtingų emocijų. Visuose minia žiūrovų, tarytum įkvepiančių kiekvieną garsą, gyvenančių tuo festivalio ritmu nuo koncerto iki koncerto. „Mes darom kaip jaučiam. Niekad netaupom savęs muzikoje. Labai svarbu „supildyti“ muzikantus ir programas, kad perduotų pačią ryškiausią emociją publikai. Mane erzina požiūris – jei važiuoju į mažą miestą, galbūt mažiau reikia ruoštis. Ne, kiekvienas koncertas turi būti toks, lyg paskutinis“, – sako Justina. Organizatorės jaučia, kad jos dar labiau tiki savo žiūrovais ir gauna atgalinę reakciją – jie jomis irgi tiki. Todėl muzikantės sako „prisirpusios“ tam, kad skambėtų tokie kūriniai kaip, tarkim, A. Schonbergo „Pragiedrėjusi naktis“ penktadienį. Sudėtingas ir daugiaspalvis, atnešantis publikai tarsi beribį muzikantų profesionalumą ir talentą.
Tarsi paveiksle
Organizatorės neišduoda, kas žiūrovų lauks kitąmet, nors planų turi ne vieneriems metams į priekį. Aišku tiek, kad braižas išliks – bus ir muzika, ir meno parodos, ir literatūriniai susitikimai. Šiemet į susitikimą su kunigu Algirdu Toliatu susirinko tiek žmonių, kiek Rokiškio viešoji biblioteka seniai mačiusi. „Mums svarbu, kad festivalio programa būtų harmoninga – tarsi viskas susidėliotų į vieną paveikslą“, – sako muzikantės.
Kaip prisikviečia tokių garsių muzikantų kaip ukrainietis Oleksiy Shadrin – vienas geriausių pasaulio violončelininkų, neseniai laimėjęs ketvirtąją vietą viename ryškiausių klasikinės muzikos pasaulyje karalienės Elžbietos konkurse. Jis Rokiškyje grojo ir penktadienį, ir sekmadienį. „Kaip ir visus kitus. Visiems reikia paaiškinti, kur važiuoja, nes pirmą kartą važiuojantieji čia groti paprastai net nežino, kur yra Rokiškis. „O Oleksiy mus paliko atsakymo laukti savaitę, nes nebuvo pasiekiamas jokiu ryšiu. Tik supratom, kad jis tuo metu, kai mums reikia jo čia, gali. Susitikimas su juo – labai išskirtinis“, – sako Justina.
Anot Justinos ir Simonos, muzika yra vienintelė kalba, kuria galime kalbėti bet kada – bet kuriuo paros ar metų laiku. Jos dėkojo žiūrovams, nes festivalis vyko ir vyksta, nes jie ateina ir klauso.
Projektą iš dalies remia:
„Patirk čia…“ – 10 000 EUR
