Birželio 6 dieną Rokiškio kultūros centre dešimtąjį kartą vyks tradicinis festivalis „Tėvo gitara“. Tai Jaunųjų lyderių klubo inicijuojamas renginys, kurio svarbiausia idėja – gyva muzika. Ją jaunimas sieja su tėvų laikų dainomis ir kasmet birželį skiria Tėvo dienai…
Kaip gimė idėja
Per devynerius metus Rokiškyje jau nuskambėjo lietuvių, latvių, lenkų, portugalų, turkų, italų, amerikiečių ir kitų šalių atstovų balsai bei įvairiausių stilių muzika, čia grojo pasaulyje žinomos roko grupės.
Priminsime, kad pirmasis „Tėvo gitaros“ festivalis Kultūros centro aikštėje vyko 2006-aisiais. Tada iš Rokiškyje gyvai grojančių grupių tebuvo „Paradox“ ir „Pievos“ (šiandien likusios tik „Pievos“). Organizatorių žodžiais, projekto idėja išsirutuliojo galvojant apie tai, kad gyvai grojančiųjų mažėja, nors tėvų laikais grupes turėjo kone kiekviena įmonė ar organizacija. Taigi nuspręsta, kad festivalio metu bus dainuojamos ar perdainuojamos lietuviškos dainos, apjungiant dvi – tėvų ir jaunimo – kartas. Pagrindiniai idėjos įgyvendintojai buvo grupė „Paradox“ ir Jaunųjų lyderių klubas.
Virė gyvas muzikinis gyvenimas
Senoji ir jaunoji karta net ir lietui lyjant plūdo į pirmąjį „Tėvo gitaros“ renginį. Jame susitiko dviejų kartų roko muzikantai iš Lietuvos. Rokiškiui jie tarsi priminė laikus, kai mieste grojo apie dvylika grupių ir intensyviai virė gyvas muzikinis gyvenimas.
Nors festivaliai po to vykdavo kasmet, garsiau nei kiti skambėjo ketvirtoji „Tėvo gitaros“ šventė. Mat idėjų nestokojantys jaunieji lyderiai jos metu nusprendė surengti septynšalį jaunimo mainų projektą. Juo buvo siekiama įrodyti, kad senos lietuviškos dainos taip pat nemirtingos ir gali kovoti su pasaulinio garso šlageriais.
Vėliau „Tėvo gitara“ vėl pasiūlė siurprizą progresyvaus roko gerbėjams ir atvežė į festivalį grupę „ The Holding Pattern“ iš JAV. Taip, anot rengėjų, „Tėvo gitara“ peržengė Europos sienas.
Kas kėlė prestižą?
Šį festivalį yra organizavęs ne vienas Lyderių klubo narys, dabar jau studentas. Metams bėgant, minėtas renginys tapo ne tik Tėvo dienos švente, bet ir realizuotu noru saugoti lietuvišką muziką, parodyti, kuo jinai žavi, kuo išskirtinė. Kadangi „Tėvo gitara“ yra vykusi ir kartu su tarptautiniais jaunimo mainais, įdomu paminėti išskirtinį atvejį, kai 2009-aisiais į festivalį atvažiavo 36 užsieniečiai iš 5 skirtingų valstybių – Italijos, Portugalijos, Turkijos, Latvijos, Lenkijos ir, žinoma, Lietuvos. Jų namų darbai buvo savo valstybėse aranžuoti po vieną lietuvišką šlagerį ir jį pristatyti Rokiškio publikai. Visi dalyviai festivalio metu kartu aranžavo vieną lietuvišką dainą, kurią pristatė finaliniame renginyje. Tai dar labiau kėlė „Tėvo gitaros“ ir lietuviškos muzikos prestižą.
Kokybei reikia kapitalo
Organizatoriai mano, jog šis festivalis gyvas, nes rengiamas savanoriškos veiklos principu. Nelaukiama valdžios ar kokių kitų institucijų palaikymo, muzikantai iš kitų miestų ar užsienio groja be honorarų. „Daugeliui muzika besidominčių žmonių nebereikia aiškinti, koks tai festivalis, o atvykėliai visuomet žavisi tuo, kad jį organizuoja jauni žmonės, susirenka daug studentų. Be to, „Tėvo gitara“ orientuota į gerą ir kokybišką garsą“, – sakė festivalio organizatorė Birutė Bagdonienė. Ji mano, kad minėtas festivalis yra pasiekęs tokį laiptelį, jog palikti šiuo renginiu rūpintis tik jaunimui be jokio finansinio pagrindo, nebebūtų gerai. „Tėvo gitara“ gyvena iš projektinių pinigų, o norint kokybės, reikalingas pradinis kapitalas“, – sakė organizatorė.
Dovanodavo gyvos muzikos stebuklą
Devynerius metus gyva muzika Rokiškio miestą drebinęs nekomercinis festivalis „Tėvo gitara“ šiais metais bus paskutinis. 2006-aisiais gimusi unikali festivalio idėja – skatinti kartų dialogą, propaguojant gyvą lietuvišką muziką, kiekvienais metais prieš Tėvo dieną miestui padovanodavo gyvos muzikos stebuklą. Nepaisant skirtingų finansinių ir logistinių iššūkių, reginys visada išliko nekomercinis ir buvo organizuojamas jaunų (14-18 metų) žmonių.
2013 m. renginys išsiplėtė – Rokiškio dvaro rūmų erdvėse jis vyko dvi dienas – gegužės 31-birželio 1 d. Festivalio svečiai turėjo progą drauge pašėlti ir susipažinti su septynių šalių muzikos kultūra. Festivalyje pasirodė skirtingų roko stilių grupės iš Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos ir, žinoma, Lietuvos. Jauni ir ambicingi muzikantai sukūrė nepamirštamą koncertą, kupiną energijos, emocijų ir jaunatviško veržlumo. „Tėvo gitaros“ žiūrovai bei dalyviai galėjo pasiklausyti profesionalaus roko, dalyvauti muzikinėse improvizacijose, kūrybinėse dirbtuvėse, įvairiose socialinėse akcijose.
„Tėvo gitara’13“ buvo didžiausia per visą savo gyvavimo laikotarpį.
2013 m. festivalis – bene sėkmingiausias per visą jo gyvavimo laikotarpį, sulaukęs ne vieno gero ir augti skatinančio atsiliepimo.
Renginyje – pasaulinio lygio grupės
Renginio scenoje pasirodė pasaulinio lygio grupės „The Skys“ (Lietuva), „The Holding Pattern“ (JAV) ir daugiau nei 60 kitų grupių iš 20 šalių. Renginio formatas keitėsi ir augo nuo koncerto didžiojoje Kultūros centro salėje iki tarptautinio dviejų dienų festivalio Rokiškio dvaro ansamblyje. Gyvos, kokybiškos muzikos idėja visada išliko pati svarbiausia. Todėl reginio organizatoriai nori pakviesti kiekvieną rokiškėną pasinaudoti paskutiniu šansu birželio 6 dieną Kultūros centro aikštėje pamatyti „Tėvo gitaros“ sceną. „Jaunųjų lyderių klubas po 10 metų darbo brangina ir neatsisako renginio idėjos, tačiau privalo daryti pertrauką kviesdamas visą Rokiškio visuomenę įvertinti šio renginio reikalingumą“, – teigia organizatoriai.
Šiais metais festivalio scenoje pasirodys
MOVO – tai bliuzroko kolektyvas iš Vilniaus, savo muzikoje maišantis šiuolaikinio roko ir septintojo dešimtmečio hipių muzikos skambesius. Ryškūs ir melodingi gitariniai rifai bei lietuviški kūrinių tekstai – išskirtinis MOVO bruožas. 2013 m. balandį grupė išleido debiutinį savo albumą „Mano Aš“.
Grupė „Solite“ įkurta 2010 m. Daugpilyje (Latvija). Muzikantai kuria savo dainas anglų bei latvių kalbomis. Pirmieji grupės koncertai įvyko klube „Banzai“ Daugpilyje. Ji yra koncertavusi daugelyje Latvijos miestų. Pirmasis išleistas grupės singlas „I‘m gonna make it“. 2014 m. rugsėjo 21 d. ji išleido pirmą savo muzikinį klipą, o 2015 m. kovo 15 d. – pirmąjį albumą. 2014 m. roko grupių konkurse Daugpilyje užėmė pirmąją vietą, 2014 m. Viesytės mieste vykusiame festivalyje tarp 20 grupių užėmė 2-ąją vietą.
Grupė „Mindaugas Briedis“ iš Vilniaus, suburta aplink poetą ir filosofijos daktarą Mindaugą Briedį, dabar nutolo nuo savo bardo tradicijos šaknų ir groja aštresnį indie-folk-roką. Tuo pačiu išliko dėmesys tekstų kokybei. Grupės muzikantai turi nemažą sceninę patirtį ankstesniuose arba lygiagrečiuose projektuose, muzika ir eilės orientuotos ir į vyresnį, ir į akademinį ir/ar alternatyvų jaunimą.
Grupė „Linchette Marcel“. Tai „post-grunge“ kolektyvas iš Vilniaus. Ji susikūrė 2012 m. „Linchette Marcel“ siūlo savo klausytojams agresyvų ir tuo pačiu melodingą skambesį, romantiškas bei melancholiškas nuotaikas, neįpareigojančias abstrakcines psichodelines keliones. Ši grupė išsiskiria nuoširdžiais gyvais pasirodymais, garantuoja puikią nuotaiką sau ir klausytojams. Grupės nariai tvirtai tiki tuo, ką daro, todėl koncertų metu nepalieka publikos abejingos.
Klasikinio/progresyvaus roko grupė „The Skys“ įkurta 1995 m. ir nuo tada yra pirmaujanti Lietuvos progresyviojo roko muzikos pasaulyje. „The Skys“ yra koncertavusi Armėnijoje, įvairiose kitose Europos valstybėse, Afrikoje. Ši grupė, grįžusi po dvejų metų gastrolių, pirmą kartą Lietuvoje koncertuos būtent „Tėvo gitaroje“.
Grupė „Maze Of Sound“ atvyks į Rokiškį iš Lenkijos. Ji buvo įkurta 2012 m., jos stilių galima klasifikuoti kaip progresyvųjį roką. „Maze Of Sound“ nesnaudžia ir jau spėjo išleisti albumą „Sunray“.
Grupė BASI. 2012 m. vasarą, pasaulio pabaigos bei kitokių blogų pranašysčių proga, gimė grupė BASI, kai vokalistas, visų PANŲ meistras Karolis Kasperavičius, šalia Elektrėnų kultūros centro nusiavė savo dešinės kojos šlepetę („kroksą“, jeigu ką). Pamatę tą jo basą koją, grupės „prieteliai“ Tomas Chveduk („bumbačius“ bum bum), Edvardas Mikulis (klavišininkas ir šiaip dėl estetinio scenos vaizdo) ir Rokas Arciševskij (gitaros virtuozas, kuris greitai supyksta) nusprendė, kad tokiu epitetu vadins savo sambrūzdį.
Taigi, grupės stilistika siejasi su nevaržoma laisve, kurioje galima įžvelgti regio, roko(ko?), ypač rokenrolo, džiazo bei pop(so?) motyvų. Kuria savo dainas lietuviškai, yra pasiruošę įspirt nuvalkiotai LT POPSO padangei į užpakaliuką.
Veiks ir “Info” taškas
Festivalio dalyvius organizatoriai kvies ne tik klausytis įvairių muzikos grupių, bet ir įsitraukti į įvairias kūrybines veiklas. Norintieji išbandyti save muzikos pasaulyje, galės išmėginti netradicinius muzikos instrumentus. Mėgstantieji piešti bus pakviesti prisidėti prie masinio paveikslo kūrimo, o norintieji išmokti ko nors naujo galės išbandyti apyrankių pynimą ir dalyvauti kitose kūrybinėse laboratorijose. Festivalio metu veiks Jaunųjų lyderių klubo „Info“ taškas, jame bus atsakyta į visų, mažų ir didelių, klausimus. Čia bus galima sužinoti apie klubo veiklą, jaunieji lyderiukai pasidalins patirtimi, kaip jiems sekėsi organizuoti festivalį „Tėvo gitara‘15“.
Šių metų festivalį remia rajono verslininkai. Organizatoriai kviečia visus Rokiškio gyventojus ir svečius ateiti ir paskutinį kartą mūsų mieste išgirsti gyvą ir tikrą muziką – roką.
***
Komentaras
Monika STANKEVIČIŪTĖ, studentė, buvusi Lyderių klubo narė, ne kartą organizavusi „Tėvo gitarą”
„Tėvo gitara” – tai renginys, kuris į Rokiškį kasmet atneša alternatyvų požiūrį. Šiuo atveju – muziką. Miesto bendruomenė įrodo, jog tai, ko periferijose negali užtikrinti kūrybos industrija, gali sukurti ir užpildyti pačios organizacijos.
Kol gyvenau Rokiškyje, kasmet su dideliu nekantrumu laukdavau „Tėvo gitaros”. Ir ne tik dėl kokybiškos, gyvos muzikos, kurią festivalis gali pasiūlyti. Kaip dabar suprantu, laukdavau ir dėl to, kad šis spalvotas renginys ne tik išskleidžia Rokiškio, kaip mažo miesto unikalumą, bet ir kultūros prasme sumažina atotrūkį nuo didžiųjų miestų. Iki minimumo.
Reda MILAKNIENĖ
