Vienas ryškiausių
Vienas ryškiausių dvidešimtojo amžiaus Lietuvos skulptorių – portretistas ir monumentalistas, mūsų krašto garbės pilietis, profesorius Leonas Žuklys įamžino ne vieną garsų menininką, mokslininką, dvasininką, karininką – jis pripažintas portretinių bareljefų autorius. Rokiškėnai jį žino kaip miesto 500 metų gimtadieniui sukurto paminklo „Arka“ autorių, o mūsų dvare saugomas ne vienas L. Žuklio bareljefas ir skulptūra. Kai dvare prieš dešimtmetį buvo surengta jo darbų jubiliejinė devyniasdešimtmečio paroda, atidaryme dalyvavo ir pats autorius. Dabar Rokiškis rengiasi minėti jo šimtmetį, vėl rengia parodą. Tik autorius jo nebesulaukė, amžinybėn išėjo vasario pradžioje.
Biografijos faktai
L. Žuklys gimė 1923-iųjų kovo 19-ąją Degučių kaime, Obelių seniūnijoje. Mokėsi Aleksandravėlės pradinėje mokykloje. Baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą, vėliau – Kauno valstybinį taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, skulptūrą. Buvo Kauno taikomosios dailės instituto Piešimo katedros asistentas, VDI (VDA) Piešimo katedros vyr. dėstytojas, docentas, profesorius, Piešimo katedros vedėjas.
Parodose dalyvavo nuo 1950-ųjų. Kūrė portretus, figūrines kompozicijas, dekoratyvines skulptūras. Jo sąskaitoje – daugiau kaip 150 darbų. Tarp jų – daugybė žymių kraštiečių portretų: operos primadonos Irenos Jasiūnaitės, dailininko Justino Vienožinskio, širdžių chirurgo Vytauto Sirvydžio, vyskupo Juozo Tunaičio, poeto Antano Strazdo. L. Žuklys sukūrė skulptūras Motiejui Valančiui Kauno Rotušės aikštėje, Juozui Naujaliui Raudondvaryje, „Šeima“ prie Vilniaus santuokų rūmų, paminklą „Motinystė“ Vilniuje, Antakalnyje, ir kt. Jo darbai – daugybė antkapinių paminklų, memorialinių lentų, bareljefų. Meistro kūrinių yra ir Rokiškio rajone: Aleksandravėlės kapinėse sukurtas paminklas „Kristaus prisikėlimas“. 1999-aisiais, laimėjęs konkursą su skulptoriais – sūnumi Gediminu, kolegėmis Rokiškio krašto garbės piliete Nijole Bučiūte ir jos dukra Lada Markejevaite – Rokiškyje, Nepriklausomybės aikštėje, suprojektavo ir pastatė paminklą „Arka“. Dalis jo darbų saugoma Rokiškio krašto muziejuje. 2009-aisiais tapo Rokiškio krašto garbės piliečiu.
Iš interviu prieš dešimtmetį
Kai paskutinį kartą su juo kalbėjomės, dar 2014-aisiais, kūrėjas pasakojo, jog skulptoriaus kelias buvo nulemtas dar vaikystėje. Nei jam, nei broliams nereikėdavo daug aiškinti apie amato niuansus, nes jie matė, kaip drožia tėvelis. „O jis turėjo potraukį į meną. Net Čiurlionio muziejus turi jo skulptūrėlių“, – sakęs tuomet L. Žuklys. Dalijosi ir prisiminimais apie tėvo brolį, kuris išvažiavęs į Urugvajų gamino „baldus su drožinėliais“. Kai sūnėnas, jau baigęs mokslus, nusiuntė jam vieno savo darbo fotografiją, sulaukė atsakymo: „Dėdę gerokai pralenkei.“
Skulptūra Žuklių šeimoje „prilipo“ ne vienam, nes trys iš penkių brolių tapo skulptoriais. Į dailę kaimo vaikus iš Degučių išvedė brolis Albertas. L. Žuklys mums pasakojęs, kad brolis pirmas baigė meno mokyklą, buvo labai gabus. Dar jaunas išdrožė Petro Rimšos „Vargo mokyklos“ kopiją ir prezidento Antano Smetonos bareljefą. Abu darbus nusiuntė prezidentui ir jo paprašė paramos – tarpininkauti skiriant jam stipendiją.
Po mėnesio į Žuklių namus atėjo žinia, kad Dailiųjų amatų profesinės mokyklos studentui Albertui Žukliui skiriama 50 litų stipendija. Albertas pasirinko keramiką, baigęs šiuos mokslus įstojo į Taikomosios dailės institutą, kartu pakvietęs studijuoti ir savo brolius Leoną bei Vladą.
Tiesa, Alberto gyvenimo kelias netikėtai nutrūko. L. Žuklys pasakojo, kad brolis buvo įsimylėjęs studentę Juliją. Ruošėsi vestuvėms. 1948-ųjų balandžio 10-ąją buvo suplanuota sužieduotuvių data, tačiau tądien Albertas mirė. „Jo gyvenimą nutraukė ūmus plaučių uždegimas. Brolis peršalo po pirties. Prieš mirtį sapne jis pamatė surūdijusius papuošalus. Niekas nė netikėjom, kad šis jo slogus sapnas virs tokia pat slogia tikrove…“ – mūsų laikraščiui yra pasakojęs L. Žuklys. Tuomet kvietė atvažiuoti pas jį į Vilnių, dirbtuvėn. Ten suktis, sakė, „kas kita“, esąs laimingas. Bet į gimtinę jau atvažiuodavo tik ypatingomis progomis.„Retai. Einu su dviem lazdelėm, mano „lygsvara sugedusi“. Va, ir dabar meras pakvietė į Rokiškio 515-ąjį gimtadienį, bet sunku eiti, trumpam pabendrauti neturiu galimybių atvažiuoti“, – kalbėjo tuomet L. Žuklys.
Ne vieną istoriją yra pasakojęs
Ne vieną istoriją L. Žuklys yra pasakojęs laikraščiui. Kad ir tai, kad vienas pirmųjų užsakymų jam atėjo iš Rokiškio dvaro. Tuomet kūrėjas buvo jaunas, o muziejuje direktoriavo Alfonsas Krasauskas. Užsakyta sukurti Antano Strazdo portretą. Tas portretas profesionalų buvo įvertintas „kaip geriausias Strazdo portretas“, kas dar kartą liudija L. Žuklio talentą.
Geriausiu skulptoriaus darbu neretai vadinamas ir visur aprašomas yra Vinco Mykolaičio-Putino biustas. Šį kūrinį nulipdyti jam pasiūlė meilės dainius Paulius Širvys, tolimas giminaitis, dešimtos eilės pusbrolis, su kuriuo vaikystėje Leonas lankė tą pačią mokyklą. „O 1957-aisiais man sutiko pozuoti Vincas Mykolaitis-Putinas. Jis niekam nėra pozavęs, kiti, net žinomi menininkai, jo portretus kūrė tik iš nuotraukų. Dirbtuvės neturėjau, kūriau bute. Jis ateidavo minutės tikslumu“, – laikraščiui apie tą pozavimą su išraiškingomis detalėmis yra pasakojęs L. Žuklys. Iš pradžių rašytojo biustą jis lipdė labai sunkiai ir nesuvokė kodėl. „Paskui supratau… Su manim, pradedančiu skulptoriumi, bendrų temų beveik neturėjome, rašytojas itin dažnai keisdavo veido išraišką – tai liūdnas, tai rūškanas, tai susimąstęs. Labai nepastovus. Aš ilgai jį lipdžiau, apie devynis sykius. Kai baigiau, pasiūliau dar kartą padaryti visai naują kūrinį. „Visai naują portretą nulipdžiau per du atėjimus. Ir pozuotojas liko patenkintas. Net du egzempliorius, iš bronzos atlietus, užsisakė. Po to net kelis sykius per Tris karalius buvom su žmona kviesti į jo gimtadienį. Draugystė „gavosi“, – apie neeilines patirtis yra pasakojęs L. Žuklys. Kad skulptorius talentingas, kad kurdamas portretus jautė išgyvenimus, matė nuotaikas, turėjo gyslelę atspindėti charakterį, rašo ne vienas jo kūrybos tyrintojas.
Ką saugo muziejus
Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Dalia Kiukienė sakė, kad jie saugo trisdešimt tris L. Žuklio bareljefus ir skulptūras, o Obelių muziejuje yra dar keturi skulptoriaus darbai. Pavaduotoja taip pat sakė, kad tai jo, Rokiškio krašto garbės piliečio, dovana gimtajam kraštui. Ta dovana – tai Juozo Tunaičio, Antano Strazdo, Eduardo Mieželaičio, Vinco Mykolaičio, Juozo Naujalio, Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Sirvydžio, Irenos Jasiūnaitės, Andriaus Dručkaus, Jono Pauliaus antrojo ir kitų garsiųjų bareljefai, taip pat abstraktūs kūriniai pavadinimais „Motina“, „Talkininkė“, „Žuvusiųjų prisiminimas“ ir kt.
Projektą iš dalies remia
