– Dirbate smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurioje dalyvauja nuteistieji. Papasakokite, ko mokoma užsiėmimuose.
– Programoje smurtas apibrėžiamas M. Gandhi žodžiais: „Bet koks bandymas primesti savo valią kitam yra smurto aktas.“ Smurto apraiškų mūsų visuomenėje labai daug. Toks elgesys išmokstamas, bet jo galima ir „atsimokyti“.
Lietuvos probacijos tarnyboje „Intervencinė programa smurtautojams artimoje aplinkoje“ vykdoma jau apie dešimt metų.
Vienas iš pagrindinių programos tikslų – per mokymus suteikti žinių, kaip taikiai spręsti nesutarimus, o šeimose bendrauti be smurto. Tikrai dar ne visiems yra aišku, kas yra smurtas ir kaip jis pasireiškia. To užsiėmimuose mokau žmones, kurie smurtavo prieš savo šeimos narius. Kaip galimybę išvengti įkalinimo jie gavo įpareigojimą lankyti elgesį keičiančias programas. Mokymų dalyviams paaiškinu, kaip atpažinti įspėjamuosius smurtinio elgesio ženklus bei suvaldyti emocijas, kad nebūtų panaudota jėga bei smurtas. Per užsiėmimus susidaro įgūdžiai, padedantys šeimos konfliktus išspręsti be agresijos. Čia kalbama apie pagarba grįstų asmeninių santykių kūrimą, palaikymą, pozityvų mąstymą, mokoma išreikšti jausmus be griaunančių santykius emocijų.
– Kaip vyksta užsiėmimai – jie individualūs ar grupiniai, kokios galioja taisyklės?
– Programa pagrįsta kognityvine psichologija. Tai savo minčių, įtakojančių jausmus, stebėjimas, atpažinimas ir tinkama išraiška. Užsiėmimai vyksta grupėje. Pastaruoju metu Rokiškyje juos lanko septyni žmonės. Susitikimai vyksta kartą per savaitę ir trunka daugiau nei tris mėnesius. Vienas iš programos reikalavimų – nepraleisti užsiėmimų, nes kiekvienas susitikimas turi atskirą temą. Visi lankytojai yra pareigingi ir uoliai pasižymi savo atvykimus. Būna, kad jie čia atvyksta metę visus savo darbus, po to nedrąsiai išsiprašo iš užsiėmimų dėl išvykstančio autobuso, palikto traktoriaus ir pan. Per užsiėmimus smurtautojams pateikiami konfliktinių situacijų šeimoje pavyzdžiai, mokoma juose atpažinti ir psichologinio, ir fizinio smurto apraiškas ir tinkamai reaguoti. Labai svarbu, kad užsiėmimų dalyviai atvyktų blaivūs, o ir viso bausmės skyrimo laikotarpiu tokie išliktų, nes dažnai smurtas artimoje aplinkoje kyla dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Aiškinamės, kaip lankytojų gyvenimą veikia alkoholis, kokie jo vartojimo pliusai bei minusai. 90 proc. programos užsiėmimus lankančių asmenų teisės pažeidimą padaro būdami apsvaigę. Priklausomybė nuo alkoholio ir kitų svaigiųjų medžiagų yra laikoma lėtine psichikos liga. Tačiau tai – gydoma liga, nuo kurios sveikti galimybių šiandien yra daugiau nei bet kada anksčiau. Priklausomybė šeimoje – tai užprogramuotas amžinasis konfliktas. Bendraujant apie žalojantį psichiką veikiančių medžiagų poveikį, mums labai padeda Anoniminių alkoholikų (AA) klubo savanoriai. Jie atvirai ir nuoširdžiai dalijasi savo sveikimo istorijomis, kviesdami programos dalyvius savanoriškai prisijungti prie AA susitikimų.
– Kodėl kai kurie žmonės daugiau linkę į agresiją?
– Reikėtų atskirti pyktį nuo agresijos. Pyktis yra natūrali emocija, o agresija – pykčio sąlygotas elgesys. Pykčiu mes reaguojame į kitas emocijas: pažeminimą, liūdesį, skausmą, baimę, nusivylimą, bejėgiškumą ir pan. Įvairios psichologijos teorijos skirtingai aiškina smurtinio elgesio priežastis. Išmokimo teorijos atstovai teigia, kad visoks elgesys, geras ar blogas, yra išmokstamas. Tai tinka aiškinant ir agresyvaus elgesio atsiradimą. Agresyvaus elgesio žmogus gali išmokti, stebėdamas kitus: tėvus, kino ekranų personažus, žinomų žmonių veiksmus bei gaudamas padarinius už tai: pastiprinimą, pasitenkinimą, pasididžiavimą galios demonstravimu. Tyrimų apžvalgos patvirtina, jog per įvairias medijas, ypač kompiuterinius žaidimus ir televiziją, vaikams rodomas smurtas yra susijęs su jų fizine ir kitokia agresija. Polinkį į agresiją gali lemti ir biologiniai veiksniai: įvairūs smegenų pažeidimai, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai, hormonų ir temperamento ypatumai. Aiškinant hormonų įtaką agresijos atsiradimui, daugiausiai dėmesio skiriama testosteronui. Didesnis jo kiekis susijęs su dažnesniais smurtiniais nusikaltimais bei dominuojančiu elgesiu. Tiriant agresyvius asmenis, kartu su biologiniais veiksniais analizuojami aplinkos veiksniai: augimas rizikos šeimose, patirtos fizinės bausmės, bendraamžių atstūmimas, patirta prievarta vaikystėje, nuolatinis smurto demonstravimas medijose ir pan.
adresu: Vytauto g. 17. R. Grigalienės nuotr.
– Kaip galima padėti linkusiam smurtauti žmogui, kad toks elgesio modelis nebesikartotų?
– Idėją nenaudoti prievartos Indijos lyderis Mahatma Gandis įvardino keliais žodžiais: „Yra daug dalykų, dėl kurių aš esu pasirengęs mirti, bet nėra nieko, dėl ko būčiau pasiruošęs žudyti.“ Mūsų visuomenėje smurto – tiek fizinio, tiek psichologinio – apraiškų vis dar daug. Stebėkime, kaip dažnai mes linkę daryti spaudimą žmogui, pavyzdžiui, šeimoje, darbo santykiuose ar auklėdami vaikus. Žmogui duoti pasirinkimai mokytis, taikyti praktikoje įgytas žinias, keistis, permąstyti apie alternatyvius konfliktų sprendimo būdus. Mes galime pagarbiai bendrauti, bendradarbiauti. Tikiu, kad užsiėmimų metu įgytos žinios mąstančiam žmogui palieka pėdsakus ir pokyčiai vyksta.
– Papasakokite trumpai, kaip suvaldyti kylančią agresiją?
– Kiekvienam žmogui svarbu atrasti sau tinkantį būdą nusiraminti. Vienam tai gali būti intensyvi fizinė veikla, kitam – pasivaikščiojimas, pasikalbėjimas su draugu, kvėpavimo ir relaksacijos pratimai, šaltas dušas, net išgerta stiklinė vandens. Užsiėmimų metu mokoma stebėti ir atpažinti pyktį keliančias mintis, naudoti vidinį monologą savęs raminimui ir tik tada, kai nepavyksta savo minčių suvaldyti, pykčio emocijai stiprėjant, kylant fizinėms kūno reakcijoms, – taikyti STOP pertrauką – pasišalinti iš patalpos. Juk nenuskriausi to, su kuo nesi. Po 20 minučių, pritaikius individualius nusiraminimo būdus, jau galima grįžti ir kalbėtis apie tai, kas sukėlė stiprias emocijas. Supykus konflikto neišspręsi. Visada galima ir reikia ieškoti kompromiso.
– Ar tam, kad pasikeistų elgesys, užtenka dalyvauti šioje programoje?
– Dažnai pats konfliktas artimoje aplinkoje, kai įsikiša tarnybos (policija, teismai), asmeniui būna postūmis keisti savo elgesį. Tie žmonės, kurie iš pat pradžių prisiima atsakomybę ir sako: „Aš kaltas, nesusivaldžiau“, yra sąmoningi ir tikrai nebesugrįžta į Probacijos tarnybą su naujais teismo nuosprendžiais. Tie, kurie kaltina blogus įstatymus, alkoholį, antrąsias puses ir pan., sakydami, kad tai juos išprovokavo kilnoti kumščius, dažnai sugrįžta pas mus, nes ne kartą konfliktai ir smurtas kartojasi. Žmogui suteikta laisvė rinktis, supykti ar suvaldyti savo agresiją, taikyti žinias ir keisti savo įsisenėjusius reagavimo būdus bei nuostatas. Jei keičiasi vienas šeimos narys, ima keistis ir visa jo aplinka, tad pradėkime nuo savęs.
Baigiantis programai, grupės dalyviams rekomenduoju atsiųsti ir naudotis nusiraminimo programėlėmis telefonuose („Ramu“, „Pagalba sau“). Skatinu tęsti individualias psichologo konsultacijas. Šiuo metu galima gauti nemokamų konsultacijų bendruomeniniuose šeimos namuose, Visuomenės sveikatos biuruose. Džiugu, kad įkurta specializuota emocinės paramos vyrams telefono linija „Nelik vienas“. Jos tel. +370 604 11 119. Šios linijos savanoriai emocinę pagalbą vyrams teikia darbo dienomis nuo 18 iki 22 val. Didžiuosiuose miestuose atsiranda ir vyrų savitarpio terapinės grupės. Tai ženklas, kad mūsų visuomenė mokosi rūpintis savo emocine sveikata.
– Su kokiomis emocijomis Jūs, kaip psichologė ir kaip žmogus, susiduriate vesdama užsiėmimus?
– Iš pradžių dažnai tenka atlaikyti grupės narių priešišką nusistatymą, negatyvias emocijas, neapibrėžtas situacijas. Juk žmonės į programą ateina ne savo noru, o teismo sprendimu. Įvykus konfliktui artimoje aplinkoje, teismai skiria įpareigojimą lankyti smurtinį elgesį keičiančią programą su tikslu keisti nusikalstamą elgesį. Jei žmogus dalyvaus užsiėmimuose, įvykdys jam skirtus įpareigojimus. Gera matyti, kai užsiėmimams įpusėjus, grupės nariai tampa mažiau gynybiški, nuoširdžiai dalijasi savo vidiniais išgyvenimais. Didžiausią dėkingumą jaučiu, kai žmonės pasitiki, atsiveria ir per tai keičiasi, sveiksta.
– Kaip pavyksta pačiai susitvarkyti su tokio darbo keliamais iššūkiais ir kokie jie yra?
– Dirbant su žmonėmis – dažnas perdegimas. Kad galėčiau duoti kitiems, turiu energija užsipildyti pati, atstatyti jėgas. Man padeda buvimas su artimaisiais, gamta, joga, muzika, teatras, knygos, kelionės ir tikėjimas savo darbo prasme.
– Ar yra galimybė sužinoti, ar užsiėmimai padarė teigiamą įtaką dalyviui? Ar yra grįžtasis ryšys?
– Pasibaigus grupės užsiėmimams, dalyviai susibendrauja tarpusavyje, tampa artimi, dalis bendravimą tęsia. Mes suteikiame žinių, o kaip žmogus jas taikys savo gyvenime, – jo pasirinkimas. Jei asmenys nesugrįžta su naujais nuosprendžiais, viliamės, kad pokyčiai įvyko. Būna, kad klientai paskambina, padėkoja, pasidalija savo sėkmingais pasikeitimais. Psichologams ir grupės vedėjams tai – didelis įvertinimas.
Lietuvos probacijos tarnyboje bendradarbiaujant su universitetų mokslininkais vykdoma elgesį keičiančių programų stebėsena, rengiami jų efektyvumo tyrimai, dalijamasi gerąja patirtimi, organizuojamos supervizijos ir mokymai.
Projektą iš dalies remia:
