Pedagogė, literatė, visuomenininkė gimė 1925 metų rugpjūčio 21 d. Rokiškyje pedagogų, kultūrininkų Adelės ir Stasio Naginskų šeimoje ir buvo iš tų nedaugelio pirmosios karo ir pokario kartos žmonių, kurie į kultūros darbą atėjo ne iš kaimo, o iš inteligentų šeimos, knygų pasaulio. Tokie abu su vyru Vytautu Vajega ir buvo visą gyvenimą – joks kultūros darbas jiems nebuvo per didelis, nemaža kartu ir atskirai nuveikta teatro, muzikos, pedagogikos, literatūros, tautinio atgimimo baruose. Galima sakyti, jog duota buvo daugiau, galėta daugiau, bet sudėtingas stalinizmo laikotarpis ir nenoras meluoti bei taikstytis prie politinės konjunktūros sovietmečiu paliko žymes jų likimuose. Tad ir vienintelė poezijos knyga „Viskas arba nieko“ išleista tik po autorės mirties 1998 metais. Visgi ypač tautinio Atgimimo ir Sąjūdžio laikotarpiu padaryti reikšmingi Rokiškiui darbai lėmė tai, kad ir Elenos Naginskaitės-Vajegienės, ir jos vyro Vytauto Vajegos vardai puikuojasi krašto kultūros žmonių atminimo sienoje.
Atminimo vakare turiningą pranešimą apie E. Vajegienės gyvenimą ir veiklą perskaitė J. Keliuočio bibliotekos vyriausioji bibliografė kraštotyrai Audronė Tupalskienė.
Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė Aušra Keliuotytė ne tik labai subtiliai paskaitė eilėraščių iš „Viskas arba nieko“, bet ir prisipažino augusi šalia Vajegų šeimos, nes jos tėvai buvo ne tik kaimynai, bet ir bene artimiausi Vajegų šeimos draugai, o draugystė tęsėsi iki pat Alfonso Keliuočio mirties 1994 metais. Net beveik visos jos šeimos nuotraukos darytos Vytauto Vajegos, kuris buvo ir aistringas fotografas. Kaip pažymėjo aktorė, jos tėvus ir Vajegų šeimą jungė meilė lietuvių kultūrai ir lietuvių kalbai. Tai buvo kūrybinga draugystė, kuri leido būti laisviems ir keistis mintimis negalvojant, ką galima ir ko negalima sakyti.
Elenos ir Vytauto Vajegų duktė Justa Petronienė, puoselėjanti savo tėvų atminimą, E. Naginskaitės gyvenimą atskleidė per šeimos albumo nuotraukas, kurių likę tikrai nemažai ir kurias dauguma susirinkusiųjų matė pirmą kartą. Tas pasakojimas nuo senelių iki paskutiniųjų poetės gyvenimo metų ir mėnesių buvo gyvas ir nenuobodus, leido suprasti, kuo ir kaip gyveno ir Elena, ir visa jos šeima.
Prisiminimais dalijosi „Romuvos“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Juodinytė, bibliotekininkė, literatė Reda Kiselytė, buvusi J. Keliuočio bibliotekos direktorė Zita Juodeikienė.
