„Nuleido“ trikampį bažnyčios skliautą
„Pradėjau galvoti, kaip viskas atrodys žiūrėdamas nuo kelio iš Latvijos pusės (nes mums visada svarbiausia, kaip viskas atrodys kaimynams), o iš ten žiūrint kažkaip labai gražiai atrodė trikampis bažnyčios skliautas, tai pagalvojau, kodėl jo „nenuleidus“ žemyn“, – pasakoja kraštietis architektas Faustas Lasys.
Jis gimęs ir užaugęs Rokiškyje, o jo močiutė „nuo“ Pandėlio, tad gavęs Raimundo Nagelės kvietimą prisidėti prie bendruomenės iniciatyvos atsisakyti negalėjo. Pats idėjos autorius R. Nagelė pasakojo, kad šioje vietoje seniai norėjosi „kažko daugiau“, tačiau reikėjo projekto, o gavęs jaunojo architekto pasiūlymą kaipmat suprato, kad būtina tai įgyventinti. Patikėjo ir bendruomenė. Buvo parengtas projektas, kuris laimėjo Žemės ūkio ministerijos paramą ir tapo pradžia realiems darbams, kurie tęsėsi visą vasarą.
Persipildęs vanduo leidžiasi į Neretą
Vietiniai prisimena, kad dar Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių rastą ir naudotą šaltinį sovietmečiu bandyta nukreipti į upelį, tačiau jis nepasidavė. Gyventojai čia ateidavo pasisemti geriamo vandens, todėl praktiniais sumetimais buvo įdėti keli šulinio ritiniai. F. Lasys pasakoja, kad šaltinį tiesiogine prasme teko „surinkti“ iš naujo, tačiau Suvainiškio bendruomenė su tuo puikiai susitvarkė. Įdomu ir tai, kad naujas šaltinio veikimo principas kiek kitoks nei įprasta: persipildęs vanduo leidžiasi žemyn akmeninėmis kaskadomis, kol įsilieja į Neretos upelį.
Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonas Virginijus Šimukėnas pašventino vietovę žymintį akmenį ir naujai įrengtą poilsiavietę. Jis dalijosi Šventojo Rašto mintimis apie vandenį ir priminė jo svarbą žmogui nuo pat pirmosios nuodėmės nuplovimo per visą gyvenimą.
Objekto atidarymo metu R. Nagelė išsamiai pasakojo, kaip rekonstrukcijai vykstant šaltinis atkastas iki Neretos lygio, besiveržiantis ir prasigraužęs vanduo aplinkui sugrąžintas į šaltinio centrą. Tada šaltinis izoluotas 1 metro storio tankintu moliu, perstatyti ritiniai, suformuotas ir apšiltintas vandens baseinas, iš akmenų suformuotos vandens kaskados ir tekėjimo kryptis. Remonto darbams nutiesta revizinė trasa, kuri leidžia sumažinti vandens lygį iki faktinio upės lygio.
Pasirūpinta ir objekto aplinka – atlikti žemės reljefo tvarkymo darbai, ateityje teritoriją planuojama apželdinti. Pasak jo, vizitine Suvainiškio kortele tapusi istorinė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia ir sukurtas jaukus skveras su pasienyje čiurlenančiu šaltiniu formuoja savitą miestelio centro vaizdą ne tik kaip naują traukos objektą, bet ir kaip paskatinimą kiekvienam stengtis dar labiau neatidėlioti savo kraštą puošti kilusių minčių. Jis džiaugėsi, kad visi sprendimai tarsi patys susiderino besiklausant šaltinio kalbos ir neabejoja, kad turės tęstinumą.
„Džiugu, kad turime dar vieną lankytiną vietą rajone! O tuo pačiu gražėja ir pats miestelis. Tikiu, kad dar ne pabaiga nuostabiems projektams. Nenustokite svajoti!“ – sveikindamas spalio 4-ąją į atidarymą susirinkusius suvainiškiečius sakė Rokiškio rajono savivaldybės vicemeras Antanas Taparauskas. Jis patikino, kad ir kaip toli nuo regiono centro, bet miestelis tikrai nėra užmirštas.
Nedaugžodžiaudamas Suvainiškio kaimo bendruomenės pirmininkas Darius Gurklys prisidėjo prie visų sveikinimų ir padėkų.
Gamtos potencialas
„Mūsų šaltinis – tai pavyzdys, kaip svarbi infrastruktūra gali būti kuriama bendradarbiaujant su vietos valdžia ir pasitelkiant valstybinę paramą. Svarbu, kad tai ne tik investicija į infrastruktūrą, bet ir į mūsų bendruomenės gerovę. Esu tikra, kad šis projektas sužadins dar didesnį suvainiškiečių įsitraukimą į veiklas, taps dar viena mėgstama susitikimų vieta“, – sakė Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Suvainiškio filialo vyresn. bibliotekininkė Regina Šimėnienė.
„Tokie objektai suteikia kraštovaizdžiui estetinės ir emocinės vertės, tampa traukos taškais keliautojams, ieškantiems autentiškų patirčių, o bėgant laikui vis labiau populiarėja, kadangi didžiuliame informacinių technologijų triukšme žmonės vis dažniau kasdienybėje ima ieškoti ramybės, atsisuka į gamtą ir lėtą savo krašto pažinimą. Manau, kad ir paties šaltinio atkūrimo istorija rodo, kad net tolimiausiuose Lietuvos kampeliuose slypi stiprus kultūrinis ir gamtinis potencialas, galintis įkvėpti tiek vietos gyventojus, tiek svečius“, – sakė Rokiškio turizmo centro vadovė Simona Striupienė džiaugdamasi, kad bendruomenė įgyvendino tokią prasmingą viziją.
Susirinkusieji neskubėjo namo, mielai vaišinosi užkandžiais ir pyragu, bendravo šildydamiesi kavos ar arbatos puodeliu.
Bendruomenės inform.
Prisidėdama prie įvykio įamžinimo eilėraštį apie šaltinį specialiai šiai progai parašė vietinė poetė Stanislava Kabutavičienė.
Šaltinis
Nuo Latvijos skiria upelis,
Siaurutis kaip lapas gėlės,
Skaidrus prisiglaudęs šaltinis
Kaip rasa birželio nakties.
Čiurlena, praeivius vilioja,
Atsigerti šaltinio vandens.
Suvainišky nuostabūs žmonės,
Prie šaltinio žemelę kedens.
Mūsų šaltinis jau pakeitė veidą,
Prie šaltinio stovi didis akmuo.
Keleiviai sustoja čia pailsėti,
Nesvarbu, pavasaris, žiema ar ruduo.
Bažnytėlė ir šaltinis, visas turtas mūs gimtinės
Stovi bažnyčia prie kelio
Savo grožiu džiaugsmą kelia,
Kviečia tartum uoste švyturys.
Ačiū bendruomenei už šią pagalbą,
Kad mūsų šaltinis pakeitė veidą.
Ačiū miestelio visiems žmonėms
Puoškim šaltinį gražiausioms gėlėm.
Stanislava Kabutavičienė
2025-09-05
