Tave, Rokiški, pažinti pradėjau tik prieš 62 metus, 1962 m. vasarą, tada, baigęs mokslus Žemės ūkio akademijoje, Kaune, gavau paskyrimą pradėti darbą Rokiškio mašinų gamykloje. Tik tada daugiau pasidomėjau, kur toks miestas Lietuvoje yra. Tada pagalvojau, na gerai, atidirbsiu keletą metelių Rokiškyje ir tada žiūrėsiu.. Bet likimas lėmė, kad visam gyvenimui pasilikau Rokiškyje. Čia sukūriau šeimą, čia gimė sūnus ir dukra. Be pertraukos vienoje darbovietėje išdirbau 45 metus. Per tiek metų visko būta, bet mintyse išliks geri, darbštūs ir draugiški bendradarbiai, kurių jau daugelio nebėra tarp mūsų…
Kai Rokiškį pamačiau pirmą kartą, eidamas nuo pagrindinės aikštės su mokslo draugu link tuo metu dar nedidelės mašinų gamyklos, – koks pavargęs tuomet atrodė visas Respublikos gatvės peizažas. Beveik visi namai – tarpukario statybos, nė vieno padoresnio pastato, šalia kiekvieno pasodinta tik bulvės ir daržovės. Net gėlių retokai matėsi… Bet per kelis dešimtmečius viskas kardinaliai pasikeitė, kaip naktis nuo dienos. Ir ne tik Respublikos gatvėje, bet ir visame mieste.
Jau pirmaisiais mano gyvenimo metais Rokiškyje prasidėjo naujos mašinų gamyklos statybos darbai, maždaug tuo pat metu pradėjo kilti ir naujasis mikrorajonas. Pastatyta kelios dešimtys daugiaaukščių, kuriuose apsigyveno tūkstančiai naujakurių. Per tą laiką atsirado ir įvairiausių kitų objektų, įmonių, gamyklų, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų įstaigų. Koks gražus ir nuostabus jau kelis dešimtmečius yra L. Šepkos parkas, krašto muziejus, kultūros centras, kurie traukia įvairiomis veiklomis.
Galiu užtikrintai sakyti, kad per duos dešimtmečius Rokiškis pasikeitė neatpažįstamai. Tu, mūsų mylimas mieste, kuo ilgiau gyvuoji – tuo jaunesnis, gražesnis, matomesnis ir visiems patrauklesnis daraisi. O mes, tavo gyventojai, kuo ilgiau gyvename, – daromės senesni, dažnai ir piktesni, ligotesni ir vieni kitiems nepakantesni.
Tad, mūsų mielas mieste, linkiu dar daug ilgų, laimingų metų, būk visada žinomas ir patrauklus visai Lietuvai, išaugink daug iškilių žmonių, kurie garsintų tavo vardą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ir dar daug savo gimtadienių sulauki.
Su gražiomis ir smagiomis šventėmis, mieli Rokiškio krašto žmonės.
Pagarbiai Alfonsas Keraitis
