– Kada tavo gyvenime atsirado sportas?
– Nuo pat mažens buvau sportiška ir aktyvi. Mokykloje lankiau lengvosios atletikos būrelį, po mokyklos bėgdavau į choreografijos mokyklą. Tiek sportas, tiek šokiai visada mane lydėjo. Grįžusi po studijų į Rokiškį ieškojau sau veiklos – Kultūros centre buvau subūrusi nedidelę merginų šokių grupę, didžiuosiuose miesto renginiuose dalyvaudavau kaip šokėja ir choreografė. Šokis visada buvo mano didžioji aistra, tad nusprendžiau atidaryti savo šokių studiją gimtajame mieste. Tai buvo viena didžiausių mano svajonių. 2012-aisiais baigiau zumbos studijas Norvegijoje. Tada ir atsirado pavadinimas „Zumba with Inga“. Viskas stipriai pasikeitė, rodos, lyg atnešiau į savo miestą kitą kultūrą – karščiu alsuojančius Lotynų Amerikos šokius.
– Kiek tęsėsi zumbos periodas?
– Esu iš tų žmonių, kurie viską daro maksimaliai arba apskritai nedaro. Turiu gerą intuiciją, dažnai jos klausausi, tad jei jaučiu, jog tai, ką sugalvojau, pavyks, dažnai taip ir nutinka. Taip buvo ir su mano įkurta šokių studija „Zumba with Inga“. Visi mano projektai ir idėjos buvo sėkmingi. O tai dar labiau motyvuodavo ir vesdavo į priekį. Šioje veikloje, manau, pasiekiau maksimumą ir išpildžiau tai, apie ką svajojau – dirbdama zumbos instruktore, daug žmonių supažindinau su kitokia judėjimo laisve, parodžiau, jog šokti galima „siela“, o treniruotės nesibaigia tik salėje.
– Kodėl palikai zumbą? Ką šiuo metu veiki savo studijoje?
– Esu užsispyrusi, tad visada pasiekusi tikslą, siekiu kito – taip ir zumba. Nuo Lotynų Amerikos šokių po truputį perėjau prie intensyvesnių treniruočių „Strong by zumba“, o dabar – „Strong Nation“. Taip po truputį įnikau į sportą, pradėjau domėtis žmogaus anatomija – sekė „asmeninio trenerio“ ir daugybė kitų mokymų.
– Kaip atrodo asmeninė treniruotė?
– Iš pagrindų pakeičiau savo darbinį profilį – esu individualių bei grupinių funkcinių treniruočių trenerė. Aštuonerius metus gyvavę zumbos šokiai man atnešė visokeriopos patirties. Jei sukūrei sau darbo vietą, vadinasi, į darbą turi eiti su šypsena ir aistra. Kad taip būtų, negali užsisėdėti vienoje vietoje, turi keltis sau iššūkius, naujus tikslus. Turi būti įdomus pats sau, kitaip netobulėsi.
Asmeninė treniruotė – tai visų pirma žmogaus fizinės būklės įvertinimas ir analizė. Pagal fizinius duomenis, sveikatą parenkami tinkami pratimai. Mano kaip trenerės tikslas – supažindinti sportininką su savo kūnu, suteikti žinių apie taisyklingą kūno valdymą tiek buityje, tiek sporto rutinoje, supažindinti su fizinio lavinimo pagrindais ir pratimų technika tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Sportas tai nėra gražus ir išpuoselėtas kūnas ar raumenų auginimas, anaiptol. Judėjimas yra vertybė jaustis gerai tiek emociškai, tiek fiziškai savo kūne. Sportas nėra pramoga – tai disciplina, kaip eiti į darbą ar kiekvieną rytą šukuotis plaukus.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
