Skraidė dronas
Sausio pabaigoje Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje vyko kiek neįprasti darbai – skliautuose skraidė dronas ir kamera fiksavo bažnyčios vaizdą.
Dronu ir kita fotografavimo įranga fiksuojamas bažnyčios vidus, o vėliau specialių technologijų pagalba bus sukurtas trimatis interjero vaizdas. Tokiu atvaizdavimo modeliu matoma kiekviena pastato detalė, o galutinis produktas aktualus architektams. Šiuos darbus užsakė UAB „Senamiesčio projektai“. „Yra rengiamas interjero darbų tvarkybos projektas. Tam tikslui pasitelktas dronas, kad galėtume nuskanuoti visą interjerą. Vizualiai, stebėdami plika akimi, negalime įžvelgti visų defektų. Drono fiksuotas vaizdas paverčiamas 3D modeliu, tuomet įmanoma viską matuoti bei vartyti. Pasaulyje toks fiksavimas naudojimas paveldo išsaugojimo tikslais. Jei objektui kas nors nutiktų, galima viską tiksliai atstatyti“, – teigė A. Širvys.
Vyravo augalai
Anot architekto A. Širvio, interjero restauravimo tikslas – atkurti pirminį užmanymą. „Bažnyčios interjeras per visą laiką pakeitė keturis pavidalus. Vos pastatyta ji nebuvo dekoruota – tiesiog nespėta to padaryti. Kai pristatė bokštą ir koplyčią, buvo atlikti pirmieji dekoravimo darbai. Kas ir kaip tuomet atrodė, sprendžiame iš polichrominių tyrimų duomenų ir bažnyčios archyve saugomo autentiško projekto. Tačiau šis projektas nebuvo baigtas įgyvendinti. Vidus dekoruotas tik iki palangių. Interjeras turėjo būti labai spalvingas, tačiau to nepadaryta“, – pasakojo A. Širvys.
Pašnekovo teigimu, anuomet naudota trafaretinė tapyba augaliniais motyvais. „Vėliau, tikriausiai tarpukariu, ant tos pačios tapybos dekoruota dar kartą. Tačiau naujas trafaretinis motyvas nesutapo su prieš tai buvusiu. Maždaug 1970–1980 m. buvo nutapytas dar vienas trafaretinis motyvas. Jis matomas ir dabar“, – sakė architektas.
Aliejiniai dažai – tarsi keiksmažodis
Pasak A. Širvio, vienintelis dekoravimą jungiantis bruožas – augaliniai motyvai. Visur buvo rombai ir visuose juose – žalia spalva. Skiriasi tik atspalviai. „Deja, visur naudota aliejinė tapyba, o ji uždaro tinko poras ir neleidžia jam kvėpuoti. Todėl daugelyje vietų visas tinkas yra pažeistas – suaižėjęs. Tinko tyrimai rodo, jog užterštumo norma viršijama du kartus. Kodėl viskas iki šiol nenukrito? Todėl, kad buvo dekoruota tik pusė bažnyčios. Per tinką išsigaravo drėgmė. Jei būtų dekoruota visa šventovė, viskas būtų nukritę. Tuomet, 1880–1890 m., aliejinis dažas buvo naujovė“, – pasakojo A. Širvys.
Architekto teigimu, paveldo srityje aliejinis dažas nenaudojamas, jis tarsi keiksmažodis. „Jei jau matai aliejinį dažą, žinai, kad po juo nieko gero nerasi. Visų pirma reikia atidengti pirminius sluoksnius. Viskas vyksta kaitinant paviršių ir atsluoksniuojant dažus. Sudėtinga metodika“, – teigė pašnekovas.
Atkurs senąjį dekorą
A. Širvys sakė, jog, atlikus tyrimus ir įvertinus situaciją, bus sprendžiama dėl bažnyčios restauravimo. „Preliminariai galima teigti, kad mėginsime atskleisti visus tris interjero dekoravimo metodus ir juos palikti matomus. Pagrindinis ir dominuojantis bus pirminis dažymas, dėl to bažnyčios įvaizdis pasikeis kardinaliai. Pirminis dekoras buvo labai archajiškas. Būtent jį ir atkursime, o tada saugosime ir rodysime. Bus galima pamatyti ir tai, kaip bažnyčia buvo dažoma vėliau. Pasirinksime vieną vietą, kurioje tuometinis dekoras geriausiai išlikęs. Greičiausiai tai bus pietinėje pusėje, kairėje sienoje įėjus į bažnyčią“, – pasakojo A. Širvys.
Gydys bažnyčią
Be visa to, anot architekto A. Širvio, bus restauruojami ąžuoliniai parketai, išlikę zakristijoje. „Daugelyje pagalbinių patalpų buvo plytinės grindys. Šiuo metu jos užpiltos neaiškia asfaltine medžiaga. Kada tai padaryta – neaišku. Kol kas neaišku ir tai, kokios būklės yra tos plytinės grindys. Yra mintis jas atidengti ir restauruoti. Numatyta sutvarkyti ir pagalbinių patalpų langus, duris, Tyzenhauzų kriptas“, – pasakojo A. Širvys.
Vis dėlto pagrindinis darbas, anot jo, – restauruoti bažnyčios pamatus. „Į juos smelkiasi drėgmė. Kadangi viduje dažyta aliejiniais dažais, oras necirkuliuoja. Nežiūrint į menus, reikia išgydyti ir pačią bažnyčią. Bus sutvarkyti pamatai, įrengta alsuojanti nuogrinda ir nukanalizuoti lietvamzdžiai. Galbūt net pirmuoju etapu“, – sakė A. Širvys.
Projektams – parapijos lėšos
Rokiškio dekanas Eimantas Novikas „Gimtajam…“ pasakojo, jog vyksta bažnyčios interjero projektavimo darbai, tad visi „lobynai“ matomi tik užuomazgomis. „Buvo atlikti dveji polichrominiai tyrimai ir prasidėjo tikrasis projektavimas. Subendrinus gautą informaciją bus matyti, kiek mes galime ką originalaus išsaugoti. Pagal tyrimų medžiagą pagrindinė problema – lietaus vanduo. Šis skverbiasi per pamatą ir dėl to suaižėjo tinkas. Jį turėsime nuvalyti ir pertinkuoti. O koks bus tikrasis bažnyčios interjeras, dar sunku pasakyti“, – teigė E. Novikas.
Anot dekano, kai projektavimo darbai bus baigiami, atsiskleis tikrasis vaizdas.
Šią vasarą, anot E. Noviko, bus pradėta „gydyti‘ bažnyčia. Tiksliau, jos pamatai. „Dabar rengiame išorės pamatų hidroizoliaciją. Bus įrengtas lietaus vandens drenažas“, – sakė dekanas.
„Rengiami du projektai: vidaus tvarkybos darbų bei išorės pamatų hidroizoliacijos ir vandens drenažo sistemos. Projektai rengiami parapijos lėšomis“, – teigė E. Novikas ir pridūrė, jog vidaus tvarkybos projektas kainuoja 14 tūkst. (plius PVM), o lauko darbų projektas – 4 tūkst. eurų.
Anot dekano, tikriausiai vidaus darbai bus finansuojami iš Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimo programos.
Nuo pernai vasaros Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje vyksta seniai planuoti ir laukti darbai – baigiamos tvarkyti ir atkuriamos istorinės granito plokščių grindys. Kartu buvo atliekami archeologiniai paviršinių, maždaug metro gylio, sluoksnių tyrimai, nes Rokiškio bažnyčia priskirta nekilnojamojo turto paveldo saugomiems objektams.
Autentiška bažnyčios grindų danga sovietmečiu buvo iš dalies uždengta medinėmis grindimis, kurios buvo susidėvėjusios, sutrūkinėjusios, lingavo ir buvo nevertingos.
Atidengus po medinių grindų danga esančias autentiškas granito plokštes, paaiškėjo, kad jos gerokai pažeistos. Danga suklota ant nepatikimo pagrindo, nelygi, plokštės išsisluoksniavusios, daugelyje vietų skilusios, jų kraštai pažeisti.
Istorinė 62×62 cm dydžio granito plokštė svėrė net iki 120 kg, o jos storis siekė nuo 8 iki 12 cm.
Projektą iš dalies remia
