– Pradėkim nuo žmogiškų dalykų. Ar bibliotekos direktorė yra perskaičiusi „bent pusę bibliotekos“ ? O jei rimčiau, tai kokias knygas skaitote, kas patinka? Ar sekate situaciją, skandalą, susijusį su „Metų knygos“ rinkimais?
– Tikrai džiaugiuosi, kad kalbėsime ne apie bibliotekos statistinius rodiklius, lankytojų skaičių, projektus, ko daugiausia iki šiol buvau klausinėjama. Pusė perskaitytos bibliotekos? Žiūrint, kokios. Esu perskaičiusi ne tik pusę, bet ir visą. Ir ne vieną kartą. Vaikystėje turėjau savąją, kuri buvo įkurta verandoje. Kelios etažerės buvo užpildytos knygomis. Veikė tikrų tikriausia biblioteka. Net knygų 17-tuose puslapiuose užrašydavau nežinia kokius skaičius. Tada, matyt, žinojau, ką jie reiškia. Buvo tvarkingai įklijuoti netgi knygų grąžinimo lapeliai, pagaminti iš aritmetikos sąsiuvinio. Visas šias bibliotekines procedūras buvau, žinoma, nusižiūrėjusi bibliotekoje. Dar ir dabar turiu Ž. Verno knygą „Aplink mėnulį“ iš tos verandos bibliotekos.
Bet klausiate turbūt, ar perskaičiau per 80 tūkstančių knygų, esančių mūsų viešojoje bibliotekoje? Tikrai ne, net ir pusės jų neperskaičiau. Kad galėčiau atsakyti į klausimą teigiamai, paskaičiavau, jog per savo gyvenimo Rokiškyje metus turėčiau perskaityti daugiau nei tūkstantį knygų kasmet. Kosmosas. Ne naujiena, jog kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo mėgstamas knygas. Mokslui ir studijoms – vienokios, laisvalaikiui – kitokios. Mano specialybės studijos universitete reikalavo perskaityti daug pasaulinės grožinės literatūros klasikos. Buvo metas, kai mėgau knygas apie keliones, meilės romanus. Dabar man įdomios žymių žmonių biografijos, knygos apie dvarus, genealogiją, gamtą, kelionių apybraižos. Iš knygų mugės visada parsivežu kelias knygas, bet jau kuris laikas pastebiu, kad tai būna lietuvių autorių knygos. Pernai mano mugės krepšelyje buvo Aldonos Ruseckaitės, Birutės Jonuškaitės, Valdo Papievio, Arvydo Juozaičio, Algirdo Toliato knygos. Turiu kasmet išleidžiamus „Poezijos pavasario“ almanachus. Tai puiku, nes vienoje knygoje – geriausia poezija, ryškiausi poetai. Ir ne tik lietuvių. „Metų knygos“ rinkimai bibliotekininkams yra knygos populiarinimo darbymetis, vajus, į kurį net su pyragais viliojame. Kol komisijos aiškinasi ir teisinasi, kas verti, o kas verčiausi, skaitytojų eilės rikiuojasi prie mėgstamiausių autorių knygų.
– Jūsų naujajame priestate dabar nuolat skamba muzika, poezija. Ar pati, būdama apsupta eilių ir eiliuotojų, kartais nerašote eilėraščių?
– Naujame pastate renginius organizuojame jau nuo gegužės, nuo „Poezijos pavasario“. Kol nebuvo tokių sąlygų, pasiilgome ir muzikos, ir eilių. Kai manęs paklausia, ar nerašau eilių, atsakau, kad kažkas turi klausytis rašančiųjų. Tai aš tokia, klausanti. Turiu keturis storus sąsiuvinius prirašytų dainų tekstų. Juk buvo moksleiviškos dienos, o su jomis ir dainų pilni sąsiuviniai. Girdėjau per radiją Gražina Kadžytė labai prašė tokius paveldinius rankraščius atiduoti literatūros ir tautosakos institutui, bet man gaila su jais skirtis.
– Bibliotekos nuolatiniai svečiai – žinomi menininkai. Kuo Jus praturtina pažintys su jais? Gal kuri ypač įsiminė?
– Menininkai bibliotekoje iš tiesų dažni ir laukiami. Kai atsirado naujos erdvės įvairesniam menui pristatyti, tikimės, jų bus daugiau. Monospektakliai, muzikinės kompozicijos, parodos jau pratinasi mūsų erdvėse. Pažintis su kiekvienu kūrėju duoda daug: pamatai jo kūrybą ir artimiau pažįsti kaip asmenybę. Prieš atvykstant rašytojui, poetui, vertėjui ar atlikėjui visada galvoju, kaip jis jausis mūsų auditorijoje, koks jis pašnekovas. Aišku, pasidomiu, ar neturi ryšių su mūsų kraštu. Prieš kiekvieną renginį reikia nors po visagalį googlą pasižvalgyti. Man tokie susitikimai padeda pažinti meną, yra proga pabendrauti su įdomiais žmonėmis. Kartais sulaukiu padrąsinančio žodžio.
Kolegoms sakau – įvardinkit man profesiją, kuri suteiktų tiek galimybių sutikti, pažinti, bendrauti su kūrybos profesionalais… Tada atleidžiu sau už viršvalandžius, einu po renginio namo Rokiškio gatvėmis ir kaskart pagalvoju: vis tik gerai, kad likimas buvo už bibliotekininkę, nors kažkada mano norai krypo į farmaciją.
O renginiai… Kiekvienas turi atgarsį ir klausytojo, ir organizatorių širdyse. Visi tie susitikimai skirtingi. Bibliotekoje yra Svečių knyga, kurioje įrašai nuo 1977 metų liudija apie tai, kokios įžymybės lankėsi. Man vienas įsimintiniausių – Liudo Dovydėno premijos įteikimas rašytojui Valdui Papieviui. Išskirtinis jis buvo dėl renginio aplinkos Čedasų kaimo laukuose. Ten rašytoją, atvykusį teisiai iš Paryžiaus, pasitikome „paryžietiškame literatūriniame salone“, pilname netikėtų Provanso kvapų ir detalių. V. Papievis įsiminė ir dėl padėkos kalbos, kurią, iš anksto paruošęs, spontaniškai ir talentingai sugebėjo pritaikyti prie situacijos Čedasų laukuose.
Prisimenu ir dailininko Rimanto Dichavičiaus pirmąją parodą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Donaldo Kajoko knygos pristatymą. Ir aktoriaus Laimono Noreikos skaitomą Pauliaus Širvio „Aš – beržas“. Aktoriui tąkart taip patiko spindinti girlianda ant mūsų kalėdinės eglutės. Apgailestavo tokių Vilniuje nematęs ir pirkti tai jau negautų tikrai. Teliko vienai kolegių paėjėti iki „Maximos“, ir dovana išvažiavo į Vilnių.
– Akivaizdu, kad apie menininkus galėtume daug prikalbėti, bet visgi sugrįžkim prie knygų, svarbiausio dalyko toje vietoje, kur dirbate (Alicija Matiukienė direktoriauja nuo 2002-ųjų). Kiek lėšų per metus skiriama įsigyti naujoms knygoms? Ar tos sumos pakanka? Jei ne, kaip sukatės, kad žmonės liktų patenkinti?
– Lėšas naujoms knygoms skiria Kultūros ministerija. Šiemet Rokiškio rajonui naujoms knygoms buvo skirta 24 968 eurų, t. y. 388 eurais mažiau, nei pernai. Kiekvienam – po 85 centus. Knygos yra brangi prekė, todėl joms lėšų per mažai. Sukamės iš padėties rengdami projektus, gaudami knygų iš kraštiečių, autorių ir rėmėjų.
– „Mažindama lėšas kultūrai valstybė nuskriaudžia save“, – kažkas yra sakęs. Ar sutinkate? Kokia yra bibliotekų realybė – trūksta lėšų elementariems dalykams?
– Sutinku, juk kultūra išgrynina šalies, regiono, miesto tapatumą ir išskirtinumą. Per kultūrą save pristatome pasauliui, per kultūrą tobulėjame, per kultūrą saugome atmintį ir paveldą. Bibliotekos finansuojamos optimaliai, prabangos dalykai – ne joms.
– Gal yra tokių knygų, dėl kurių skaitytojai stoja į eilę? Prisiminkite paskutinį tokį atvejį.
– Knygų rezervavimas vyksta nuolat. Skaitytojų mėgiamiausioms susidaro eilė, o tai akivaizdžiausias įrodymas, kad finansavimas valstybiniu lygiu yra per mažas. Šiuo metu skaitytojai laukia eilėje norėdami perskaityti Kristinos Sabaliauskaitės knygą „Petro imperatorė“, Santos Montefiore „Pilies šešėliuose“, H. Morris „Aušvico tatuiruotojas“, Kristinos Baubinaitės „Slėpynės Anglijoje“.
– Šiandieninė biblioteka keičiasi – ir kompiuterių kursai, ir kambariai vaikams, renginiai, nebūtinai susiję su knygomis. Gal atsitiks taip, kad nebeliks knygų? Pasvarstykite apie ateities biblioteką. Kokia ji bus?
– Reikalavimai yra dideli, funkcijos išsiplėtusios. Pas mus yra visko – nuo knygų iki robotikos ir dronų edukacijos, išmaniųjų informacinių technologijų mokymų. Bibliotekos tampa atsakingos už daugybės e.paslaugų gyventojams apmokymą ir įvaldymą. Laisvalaikio užimtumas, renginių organizavimas, leidybinė veikla, kraštotyra, skaitmeninimas, visa tai – mūsų darbas. Bibliotekų lankytojai yra įvairių amžiaus grupių. Jų informaciniai poreikiai šiandien – labai skirtingi. Nors technologijų įtaka didžiulė, bet žmogus randa laiko ir knygai. Manau, visi pažinimo ar informacijos šaltiniai turi savo vertę, vietą ir paskirtį. Kiekvienas vartotojas dabar renkasi, koks informacijos ar mokymosi būdas jam patogesnis, patikimesnis. O ateities bibliotekoms teks užtikrinti to pasirinkimo kuo platesnes galimybes.
– Kitą savaitę – oficialus atnaujintos bibliotekos atidarymas. Nors jau rašėme, bet priminkite, kas naujo laukia tų, kurie ateis?
– Taip, lapkričio 12 dieną vyks atidarymas. Tą dieną atversime naujas ir kitokias erdves. Rokiškėnai galės naudotis mūsų paslaugomis šiltose, šiuolaikiškose, erdvesnėse nei iki šiol, patalpose.
– Šis kultūros sostinės mėnuo Rokiškyje skirtas bibliotekoms. Kokius renginius norėtumėt akcentuoti labiau, ko nepraleisti įvykių ir informacijos gausybėj?
– LKS programoje lapkritis – literatūros mėnuo. Iš tiesų, tai gana palankiai viskas susiklostė – literatūros mėnesį atsidaro nauja biblioteka! Lapkritis – niūrokas, bet naujoje bibliotekoje bus ką veikti, tik sekite programą. 7 dieną vyks konferencija, skirta Juozo Tumo Vaižganto 150-mečiui. Po numatytų pranešimų – aktorių Olitos Dautartaitės ir Petro Venslovo spektaklis – „Vaižgantas kaip Viešpaties diena“. Lapkričio 15 dieną rašytojo Romualdo Granausko kūrybos vakare dalyvaus literatūrologas Valentinas Sventickas ir aktorius Vytautas Rumšas. Lietuvos kultūros sostinės literatūros vingio ambasadoriaus poeto, kraštiečio Rimgaudo Graibaus poezijos rinktinę pristatys literatūrologas Vilius Gužauskis ir skaitovas Paulius Šironas. Pirmosios istorinės Lietuvos rašytojos, rašiusios prancūzų kalba, rokiškėnų ypač mylimos Sofijos Tyzenhauzaitės vardo rašytojų sąskrydis numatytas lapkričio 21 dieną. Ją pašlovinsime ne tik kalbomis ir pranešimais. Kursime gerą aurą literatūriniame muzikiniame salone su Kauno muzikinio teatro solistais ir aktoriais. „Literatūrinė kelionė Nemunėlio vingiais“ tęsis ir rajono kaimų ir miestelių bibliotekose. Poezijos popietės, literatūros skaitymai vyks Panemunio, Laibgalių, Konstantinavos, Sėlynės, Jūžintų, Juodupės, Panemunėlio, Kamajų, Martynonių, Aleksandravėlės, Bajorų bibliotekose. Laukiame visų, primename, kad šiokiadieniais biblioteka dirba iki 19 valandos, šeštadieniais – iki 16 val. Noriu paraginti rokiškėnus surasti sau patogų laiką ir apsilankyti jaukioje atnaujintoje bibliotekoje.
Projektą iš dalies remia
Smagu skaityti