Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus
Virusiniai hepatitai – tai virusų sukeliami kepenų uždegiminiai ir distrofiniai pokyčiai. Šios infekcijos yra dažniausia kepenų vėžio ir kepenų transplantacijų priežastis. Nors daug užsikrėtusiųjų virusiniais B ir C hepatitais niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, jie gali užkrėsti kitus.
Virusiniai hepatitai C ir B plinta per kraują. Virusus užsikrėtusi motina gali perduoti kūdikiui, sukėlėjai taip pat perduodami lytinių santykių metu nenaudojant prezervatyvų.
Sergamumo mažėjimo tendencijos vertinamos atsargiai
Nors Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sergamumas ūmiais virusiniais B ir C hepatitais turi tendenciją mažėti, tačiau žinant, kad daugelis susirgimų pasireiškia besimptome forma (50–70 proc. virusinio hepatito B ir 60–70 proc. virusinio hepatito C atvejų), sergamumo mažėjimo tendencijos turi būti vertinamos atsargiai. Tikslių duomenų apie lėtinių virusinių hepatitų paplitimą Lietuvoje nėra. Tikėtina, kad mūsų šalyje šiuo metu gyvena apie 50 tūkst. hepatitu C ir apie 80 tūkst. hepatitu B užsikrėtusių asmenų ir tik labai mažai jų apie tai žino.
Kaip apsisaugoti?
Patikima apsaugos nuo virusinio hepatito B infekcijos priemonė yra vakcinacija. Lietuvoje nuo 1998 m. pradėti skiepyti visi naujagimiai. Tyrimų duomenimis, suleidus visą vakcinos kursą (tris dozes), užtikrinama apsauga mažiausiai 15 metų, o kai kuriais atvejais gali tęstis ir visą gyvenimą. Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus. Svarbu nesinaudoti kitų asmenų higienos priemonėmis. Rekomenduojamos guminės pirštinės, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt. Nevartoti narkotinių medžiagų, o jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais.
Rekomenduojama pasitikrinti
Dėl virusinių hepatitų rekomenduojama pasitikrinti: jei buvo perpiltas kraujas/kraujo produktai iki 1993 m.; jei buvo atliktos chirurginės operacijos arba kitos invazinės procedūros; jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST); hemodializuojamiems pacientams; sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis; organų, audinių, kraujo ir komponentų donorams; asmenims po organų transplantacijos; medicinos įstaigų darbuotojams; vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu; jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas; nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus; buvusiems įkalinimo įstaigose; turėjusiems daug lytinių partnerių; infekuotiems ŽIV; nėščiosioms.
NVSC inform.
