Rizika sveikatai ir santykiams
Neretai galima susidurti su situacijomis, kuomet rūkantieji ruošiantis nakčiai prieš miegą skuba pasimėgauti paskutiniuoju dūmu. Toks žalingas įprotis gali ypač sutrikdyti kokybišką poilsį, todėl nenuostabu, kad iš vakaro nevengę prisidegti cigaretės ryte pabunda tik dar labiau pavargę.
Rūkančiųjų požiūriui, jog cigaretės dūmas prieš miegą yra tikras malonumas, o po šio miegasi saldžiau, prieštarauja ir mokslininkai. Jų tyrimai įrodė: rūkymas blogina naktinio poilsio kokybę ir lemia nemigą. Taip pat sukelia miego apnėją – sutrikimą, kai miegant protarpiais nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas, kurį dažnu atveju lydi ir šalia miegančius artimuosius pažadinantis knarkimas.
Cigaretės dūmo nevengiančių neguodžia ir medikai. Jų teigimu, knarkimas yra viena iš skyrybų priežasčių, nes dažnai tokie partneriai miega skirtinguose kambariuose, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas nėra laimingas. Be to, pabrėžia jie, kuo garsiau žmogus knarkia, tuo didesnė miego apnėjos tikimybė, o šis sutrikimas turi tiesioginį ryšį su impotencija arba gali lemti infarktą ar insultą.
Į tokią puokštę problemų galima įsmeigti dar vieną žiedą. Neišmiegojus ir sėdus prie vairo, išauga mirtinų avarijų tikimybė. Specialistai pažymi – 1 iš 3 eismo dalyvių gyvybes nusinešančių tragiškų įvykių įvyksta dėl mieguistumo. Todėl prieš miegą parūkius ir tinkamai nepailsėjus, kartais vairuoti gali būti taip pat pavojinga kaip pavartojus alkoholio ar viršijus greitį.
Prieš naktį – radioaktyvios cheminės medžiagos
Tai, kad cigaretė neigiamai veikia miego kokybę, nuostabos kelti neturėtų. Pridegta ji įkaista net iki 600 laipsnių temperatūros, o tokiame karštyje kartu su cigaretės dūmais išsiskiria apie 6 tūkst. pavojingų cheminių medžiagų. Tai ne tik puikiai pažįstamos dervos, nusėdančios ant dantų paviršiaus, sukeliančios jų gelsvą, o kartais net rudą, spalvą. (odontologai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituos miestuose pastebi, kad vis daugiau žmonių kreipiasi dėl dantų balinimo, tačiau toliau rūkant rezultatas – trumpalaikis) Jos atsiduria ir gerklėje bei plaučiuose, naikindamos pastarųjų ląsteles. Taip pat cigaretei degant išsiskiria anglies monoksidas, žalojantis centrinę nervų sistemą.
Prisidegtos cigaretės dūmuose išsiskiria ir radioaktyvūs cheminiai junginiai. Kartu su jais – apie 100 kancerogenų, kurie yra pagrindiniai vėžio sukėlėjai. Mokslininkai tvirtina, kad būtent pastarosios medžiagos yra pagrindinė rūkymo sukeltų ligų priežastis, o ne dažnai visų minimas nikotinas, kurio didžiausia, bet nugalima problema – sukelta priklausomybė.
Motyvacijos prieš miegą atsisakyti cigaretės dūmo galėtų suteikti ne tik faktas, kad organizmas bus nebenuodijamas tokiomis medžiagomis. Mesti rūkyti iš viso galėtų paskatinti ir tai, jog atsisakius šio žalingo įpročio sveikata pagerėja jau pirmomis valandomis. Praėjus dar kiek laiko, organizmo funkcijos atsistato, o kartu grįžta poilsio kokybė.
Todėl specialistai ragina nerūkyti bent jau prieš miegą, ir keletą valandų iki gulant į lovą vengti alkoholio, kavos, saldžių gaiviųjų gėrimų. Visgi didžiausią poveikį turi cigarečių atsisakymas, tačiau jeigu priklausomybę nugalėti yra per daug sudėtinga, patariama atsigręžti į kitas alternatyvas, kurios nebūtų tokios žalingos žmogaus organizmui. Svarbiausia atrasti tinkamiausią ir individualų kelią į kietą ir kokybišką miegą, nes tinkamai pailsėjus negrės nei emocinės, nei fizinės sveikatos problemos.
