Antra savaitė Rokiškyje gyvena jauna italė Cinzija Bagni – pirmoji savanorė mūsų mieste. Ji dirba Rokiškio jaunimo organizacijų sąjungoje “Apvalus stalas”. Italė jau spėjo išmokti keletą lietuviškų frazių, paskanauti cepelinų ir pasisemti energijos iš medžio, apžiūrėjusi Liongino Šepkos ekspoziciją. Labiausiai viešnią trikdo tai, kad ji nemoka lietuviškai ir negali lygiaverčiai bendrauti su rokiškėnais. Tačiau po devynių mėnesių, kai baigsis savanoriška misija, sutarėme per interviu kalbėti lietuviškai…
Bent vienas šeimoje neturi darbo
Cinzijai 26–eri. Ji iš Prato (išvertus iš italų kalbos, šio miesto pavadinimas reiškia žolę) – šiek tiek už Rokiškį didesnio Italijos miestelio netoli Florencijos. „Mūsų mieste, kaip ir visoje šalyje, – didelė nedarbo problema, bent vienas žmogus šeimoje neturi darbo“, – vietos aktualijomis dalijosi Cinzija. Jos gimtasis miestas – Toskanos regiono centre. Cinzija sakė, kad šis regionas labai gerai žinomas ne tik Italijoje. Ypač dėl čia auginamų alyvuogių bei vynuogių.
Cinzija turi 20-metę seserį, jos mama – darbininkė, o tėtis darbuojasi reklamos versle – jis sūrių pardavėjas. Populiarus sūris „Catucini“ gaminamas būtent jos gimtajame mieste.
Sudomino dingusio žmogaus istorija
Kovo mėnesį Cinzija baigė užsienio kalbų ir literatūros bakalauro studijas. Kadaise ji, labai susidomėjusi Pietų Amerikoje dingusio žmogaus istorija, pasirinko amerikiečių -ispanų literatūros studijas. Studijavo ir anglų-amerikiečių literatūrą dėl to, kad nuo šešiolikos ji – Bobo Dylano gerbėja. Viena mylimiausių Cinzijos knygų – Leonardo Koeno „Nuostabūs pralaimėtojai“.
Pašnekovė moka italų, ispanų, anglų kalbas, gali skaityti ir rašyti norvegiškai. Visų šalių, kurios nulėmė literatūrinius pasirinkimus, mergina dar neaplankė. „Tai jos planuose“, – šypsosi Cinzija.
Mergina jau turi gyvenimo ir darbo užsienyje patirties – yra dirbusi Ispanijoje, Maljorkoje. Rūpinosi šou programa.
Lietuva, Rokiškis – pirmoji jos ilgalaikės savanorystės vieta.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Reda MILAKNIENĖ
