Ką daryti pirmiausia, netekus darbo?
Pirmiausia – giliai įkvėpkite ir pabandykite nusiraminti. Darbo netekimas, priešingai nei gali pasirodyti iš pradžių, nėra pasaulio pabaiga . Priešingai, tai – profesinio tobulėjimo ir didesnio uždarbį galimybė. Aišku, ši taisyklė galioja tik tiems, kurie yra motyvuoti judėti į priekį, o ne sėdėti ir tiesiog pasyviai laukti.
Na, o pirmasis veiksmas, kurį reikėtų atlikti – registracija Užimtumo tarnyboje (UŽT). Tai, greitai ir patogiai, galima padaryti UŽT interneto svetainėje, pasirinkus paslaugą „Registracija Užimtumo tarnyboje“. Tik atlikus šią procedūrą, asmeniui yra suteikiamas bedarbio statusas, pasinaudoti visomis priklausančioms socialinėmis ir finansinėmis lengvatomis bei kitomis galimybėmis.
Ar bedarbiai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu?
Taip. Tai – viena iš privilegijų (neretai – ir svarbi motyvacija registruotis UŽT, net ir neturint ketinimų ieškotis darbo), kurias suteikia įgytas bedarbio statusas. Neturint pastarojo ir norint naudotis sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis nemokamai, PSD kiekvieną mėnesį reikia mokėti savarankiškai.
Kokią finansinę paramą gauna bedarbiai?
Finansinės paramos pobūdis ir dydis priklauso nuo tokių individualių faktorių, kaip bedarbio statusą gavusio asmens turimas darbo stažas ir gauto atlyginimo dydis.
Nedarbo socialinio draudimo išmoka. Jei darbo netekęs asmuo per paskutinius 30 mėnesių iki registracijos UŽT turi bent 12 mėnesių darbo stažą, jam priklauso Nedarbo socialinio draudimo išmoka. Šią išmoką sudaro pastovioji, 215,01 Eur siekianti ir kintanti dalys, kurios dydis priklauso nuo gautų pajamų dydžio. Nedarbo socialinio draudimo išmoka, įprastai vadinama tiesiog bedarbio išmoka („pašalpa“ vadinti tikrai negalima, nes žmogus šiuos pinigus, mokėdamas mokesčius, užsidirbo) yra mokama iki 9 mėnesių arba iki tol, kol asmuo pradeda dirbti bei proporcingai, kas 3 mėnesius, mažėja.
Ilgalaikio darbo išmoka. Kai dėl tam tikrų priežasčių tenka išeiti iš darbovietės, kurioje buvo išdirbta ilgą laiką, tai – situacija, turinti ne tik finansinių, bet ir, savaime suprantama, emocinių pasekmių. Šiokia tokia kompensacija – ilgalaikio darbo išmoka, mokama asmenims, pas tą patį darbdavį išdirbusiems virš 5 metų ir (labai svarbi sąlyga!), buvusiems atleistiems darbdavio iniciatyva, nesant paties darbuotojo kaltės. Šios išmokos dydis priklauso nuo nepertraukiamai toje darbovietėje išdirbto darbo laiko.
Socialinė pašalpa. Jei darbo netekęs asmuo neatitinka aptartų sąlygų, leidžiančių pretenduoti į nedarbo socialinio draudimo išmoka ar ilgalaikio darbo išmoką, kita alternatyva – socialinė pašalpa.
Kaip rasti naują darbą?
Darbo paieška – ne kas kita, kaip tikrų tikriausias darbas, kuriam, naudojantis įvairiais prieinamais šaltiniais (pradedant internetiniais darbo paieškos portalais ir baigiant pažįstamų rekomendacijomis), produktyvaus laiko reikia skirti kasdien. Naivu tikėtis, jog UŽT tarnybos konsultantas patrauklius darbo pasiūlymus pateiks ant lėkštutės: šioje situacijoje sėkmės paslaptis –asmeninės darbo ieškančiojo pastangos.
Tiesa, užsiregistravusiems UŽT prieinama galimybė naudotis įvairiomis pagalbos priemonėmis, skirtomis į darbo rinką norintiems sugrįžti asmenims:
- profesinis mokymas;
- pameistrystė;
- neformalusis suaugusiųjų švietimas;
- aukštą pridėtinę vertę kuriančių kompetencijų ir kvalifikacijų tobulinimas;
- stažuotė;
- neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas;
- parama judumui;
- parama verslui kurti.
Pastarieji „įrankiai“ gali atverti nauja darbo galimybes ir padidinti asmens, kaip patrauklaus darbo rinkos dalyvio, potencialą.
Paskola bedarbiui: ar įmanoma ir, svarbiausia, ar verta?
Susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais, greitieji kreditai neretai tampa ta „pagalbos ranka“, kuri padeda išsisukti iš nepalankios situacijos. Logiška, jog tarp bedarbystės bei finansinių problemų galima dėti lygybės ženklą ar bent jau daryti išvadą, kad netekus darbo, pinigų trūkumo problema gali paaštrėti. Tačiau tai – ne priežastis, dėl kurios ryšio ar komunalinių paslaugų teikėjai sutiktų sumažinti tarifus ar atidėti įmokas, kol pas Jus ateis geresni laikai. Nedings, nesumažės ar nepalauks ir kiti turimi finansiniai įsipareigojimai bei būtinybė patenkinti bent svarbiausius asmeninius ir šeimos poreikius.
Kita vertus, kad ir kaip sunku bebūtų, reikėtų objektyviai įvertinti, ar nauja paskola netaptų dar didesniu „akmeniu po kaklu“. Pasirašius paskolos sutartį, pirmoji įmokos diena ateitų greičiau nei tikėtasi. Žinant, kad atlyginimas į sąskaitą jau „nebeįkris“, bedarbio pašalpa – taip pat dažnai neįspūdingai didelė (nekalbant apie tas situacijas, kai ši išmoka visai nepriklauso), tikėtina, jog papildomos išlaidos tik pablogintų ir taip nelengvą situaciją. Užuot svarsčius apie paskolą, rekomenduojame dėti visas pastangas, ieškant naujos darbo vietos, neatmetant galimybės, jog kurį laiką gali tekti padirbėti ir ne itin patinkantį ar turimos kvalifikacijos neatitinkantį darbą.
Suprantama, minėti raginimai dalia bedarbių gali neatrodyti dėmesio verti, tad, svarbu paminėti, jog asmenims, neturintiems darbo, „raudoną šviesą įjungia“ ir patys kreditoriai. Paskolos bedarbiais teoriškai kertasi ne tik su pagrindiniais atsakingo skolinimosi principais, bet ir šią sritį reguliuojančiais teisės aktais. Vadinasi, neturint oficialaus darbo ir negaunant pastovių, pakankamo dydžio pajamų, paskolos bedarbiams įprastai nėra išduodamos.
Jei pavartojome žodį „įprastai“, akivaizdu, jog paskola bedarbiams – visgi įmanoma misija? Rinkoje žinomos kredito bendrovės bedarbių paskolos paraiškas atmes. Visgi, jei pinigų labai reikia ir, svarbiausia, nekyla abejonių dėl galimybės paskolą grąžinti (ne paslaptis, jog dažnas gauna ir neoficialių pajamų), galimos alternatyvos – paskolos be užstato arba paskolos su vekseliu.
Straipsnis parašytas, remiantis žemiau išvardintais šaltiniais.
Užs.R0326
