UAB Žiobiškio komplekso fermoje kriuksi beveik 6 tūkst. kiaulių ir paršelių. Kas savaitę čia pasaulį išvysta vidutiniškai 260 paršiukų. Per metus šalies rinkoje parduodama per 12 tūkst. kiaulių. Komplekso direktorius Vidmantas Maželis sako, kad kiaulininkystės versle nebūna menkų problemų: „Jei bent kartą pražiūrėsime smulkmeną, metų pabaigoje jų suma virs dideliais nuostoliais.“
Didžiuojasi sveika banda
Paklaustas, kuo labiausiai didžiuojasi kiaulių augintojai, V.Maželis sakė: „Sveika banda.“ Anot pašnekovo, nuo pat veiklos pradžios įmonė siekė sveikos bandos statuso. Bendrovė rinkosi prancūzų baltųjų ir landrasų veislių kiaules. Jas vežėsi net iš Prancūzijos. Argi verslininkai nejautė sentimentų įprastinėms lietuviškų baltųjų veislių kiaulėms?
„Ir augalininkystėje, ir gyvulininkystėje verslininkai turi siekti efektyvumo. Taigi mums svarbi gyvulio genetika, augimo spartumas, geresnė mėsos kokybė. Ką galime pasiekti versle, jei bekoną užauginsime tik per metus?“ – retoriškai klausė V.Maželis.
UAB Žiobiškio kompleksas 105 kg bekoną užaugina vidutiniškai per 165 dienas. Verslininkas skaičiuoja, kad nuo pirmosios iki 26-osios dienos paršelis kasdien turi priaugti 215 g, o nuo 35 kg iki 105 kg – po 0,8 kg. „Jei paršiukas kasdien nepriauga, tarkime, 50 g iki reikiamos normos, per savo 165 dienų gyvenimą jis bus praradęs 8 kg. Juk 92 kg svorio bekono neparduosi: jį reikia užauginti bent iki 100 kg. Vadinasi, gaišime papildomą laiką, eikvosime pašarus“, – sakė jis.
Paslaptis – genetika ir maistas
„Dažnai girdime priekaištų, esą mūsų kiaulės gerai auga todėl, kad yra šeriamos kažkokiais hormonais. To nedarome, nes užauginti normalų paršą jokių hormonų nereikia. Paslaptis – gyvulių genetika ir tinkamas pašaras“, – sakė V.Maželis.
Paršavedės ir kuiliai auginami UAB Žiobiškio komplekse, kas kiek laiko paršiukų genofondas atnaujinamas bendradarbiaujant su kitais šalies kiaulininkystės kompleksais. Žiobiškyje užauginti veisliniai paršeliai buvo įvertinti tarptautinės parodos „AgroBalt 2007“ aukso medaliu.
Gyvulių šėrimo racioną sudarė Didžiosios Britanijos firma. Anot pašnekovo, svarbiausia, kad pašaras gyvūnui patiktų. Kuo daugiau ir noriau kiaulės ėda, tuo didesnį svorį jos priauga. Todėl joms tiekiamas aukštos kokybės pašaras. Tikrinama, ar miltuose nėra toksinų, ėdalas skaninamas žuvies miltais, įvairiais natūraliais, virškinimą skatinančiais priedais.
Kiaulių augintojai skeptiškai žiūri į Europos Sąjungos primestus kiaulių gerovės reikalavimus. Štai kad ir įpareigojimas garduose joms pridėti įvairiausių žaislų. Kiaulių linksminimas kenkia jų augimui, o kartu ir verslui: penima kiaulė daugiausia laiko turi miegoti ar bent gulėti, o ne snukiu žaisti futbolą.
Būtina prižiūrėti
„Esu griežtas vadovas“, – taip save apibūdina V.Maželis. Ir čia pat priduria, kad kiaulininkystė nėra verslas tradiciniams įmonių vadovams. „Čia su kostiumu, kaklaraiščiu ir mobiliuoju telefonu nedirbsi“, – sako jis. Tradicinė jo darbo apranga – darbo kombinezonas ir džemperis. Juk vadovui užsukti į fermą – būtina. „Štai krito mažas paršiukas – jau 170 Lt nuostolis. Nugaišo didesnė kiaulė – nuostoliai dar didesni. Todėl ir būtina laiku pastebėti vangius, menkai ėdančius gyvulius. Žinoma, stebėti juos – darbuotojų užduotis. Mokau žmones, kad smulkmenų čia nebūna: laiku nepastebėsi, kad kiaulė šlubčioja ar serga, – patirsi nuostolių. Štai praleidome paršavedės rują. Kita bus tik po 21 dienos. Iki to laiko ją reikės kasdien veltui šerti. O ir paršelių ji atves dviem mažiau. Štai ir skaičiuok neskaičiavęs: smulkmena prie smulkmenos ir metų pabaigoje susidaro didelės išlaidos“, – kalbėjo vadovas.
Pasak V.Maželio, kiaulių elgesį lemia ir mėnulio fazės, ir oro kaita: tuomet gyvuliai tampa neramūs ir agresyvesni nei įprastai.
Įmonė gyvas kiaules pardavinėja ne tik šalies verslo įmonėms, bet ir gyventojams. Šie dažnai bando nusiderėti bent 10 Lt. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kas tie 10 Lt? Per metus parduodame 12 tūkst. kiaulių. Jei kiekvienam pirkėjui padarysime 10 Lt nuolaidą, per metus susidarys 120 tūkst. Lt. Tai daug ar mažai?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Jis teigia, kad dabar – nebe tie laikai, kai kiaulininkams pelnai byrėjo it iš gausybės rago. „Štai prieš keletą metų kiaulės gyvo svorio kilogramas kainavo 3,5 Lt, pašarų tona – 400 Lt. O dabar gyvo svorio kilogramas pabrango litu, o pašarų – beveik dvigubai. Taigi, norėdami dirbti sėkmingai, privalome skaičiuoti“, – sakė V.Maželis.
O kur dar verslo rizika? O ji milžiniška: prieš porą metų šalyje buvo registruotas kiaulių maras ir išnaikintos tūkstantinės šių gyvulių bandos. „Gyvenome kaip ant adatų, ėmėmės griežčiausių apsaugos priemonių“, – neramų laikotarpį prisimena įmonės vadovas. Štai ir dabar nė vienas jo darbuotojas negali laikyti kiaulių savo tvartelyje ar lankytis kitose kiaulidėse. Atėję į darbą jie privalo nusiprausti, persirengti specialiais drabužiais. „Taip darome, kad infekcijos nepatektų“, – sakė bendrovės vadovas.
Atsisakė eksporto
Visos UAB Žiobiškio komplekso kiaulės parduodamos Lietuvoje. Anksčiau įmonė jas gabeno į Rusiją, tačiau dabar šios idėjos atsisakė. „Rusija kelia didelius reikalavimus, o parduodami maži kiekiai. Daug popierizmo – mažai naudos“, – sakė V.Maželis. Lietuvos rinkoje mūsų verslininkai konkuruoja su Estijos, Lenkijos, Latvijos kiaulių augintojais.
Kol kas Žiobiškio kompleksas galvijų skaičiaus keisti neplanuoja. „Daugiau kiaulių nesutalpintume. Nėra tam vietos“, – aiškino pašnekovas. O galbūt verta investuoti ir statyti naujas fermas? „Kažin ar su tuo sutiktų vietos bendruomenė“, – abejojo jis.
Žiobiškėnų – vos du
Įmonės plėtra – tai ir naujos darbo vietos. Jos turėtų būti itin reikalingos Žiobiškio ir jo apylinkių žmonėms. Tačiau, anot V.Maželio, iš 14-os bendrovės darbuotojų – tik du žiobiškėnai. Pašnekovo teigimu, nors bedarbiai skundžiasi negaunantys darbo, jam, kaip ir kitiems rajono verslininkams, sunku rasti norinčiųjų dirbti.
„Darbo birža jų siunčia nemažai. Tačiau vos peržengęs slenkstį žmogus tuoj tiesia biržos lapelį ir prašo įrašyti, kad jis darbui netinkamas. Niekada to nedarau. Iš mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų mokamos pašalpos bedarbiams, jiems teikiamos įvairios lengvatos. Vien tik pridėtinės vertės mokesčio mūsų įmonė kasmet sumoka 1,3 mln. litų. O kur dar pelno mokestis, „Sodros“ įmokos? Kodėl mūsų lėšos turi tekti tinginiams?“ – sakė jis.
V.Maželis pakartojo, kad apie jį sklinda kalbos kaip apie griežtą darbdavį. „Tačiau juk nereikalauju iš darbuotojų to, kas nepriklauso. Tik prašau tinkamai prižiūrėti gyvulius, sutvarkyti darbo vietą. Neslėpsiu, baru, jei nepastebi sergančio gyvulio ar ant nesuėsto pašaro pila naują“, – sakė jis.
Bedarbių gyvenimo aprašymų Darbo birža necenzūruoja
Lina DŪDAITĖ
Apie tai, kaip parengti darbdavio lūkesčius atitinkantį gyvenimo aprašymą, internete yra tūkstančiai straipsnių ir patarimų. Ypač tingiems ar lėtai mąstantiems už dyką siūlomi aprašymų ruošiniai. Tačiau šalies Darbo biržos interneto svetainėje www.ldb.lt rajono bedarbiai sugeba prikurti itin originalių prisistatymų darbdaviams. Registruotas svetainės vartotojas ten gali publikuoti ką sumanęs – biržos specialistai bedarbių prisistatymų necenzūruoja.
Egzotiškos specialybės, originalūs prisistatymai
Lietuvos darbo biržos svetainėje savo gyvenimo aprašymus pateikia 3 tūkst. 53 rajono gyventojai, ieškantys darbo. Tarp jų – ir asmenys, besiskelbią turintys itin egzotiškų specialybių.
„Aviacinės kosminės inžinerijos technikas. Ieškau IT specialisto vietos modernioje Lietuvos ar tarptautinėje įmonėje. Norėčiau būti atsakingas už įmonės kompiuterinių tinklų, darbo vietų ar įrangos priežiūrą, valdymą, koordinavimą. Savarankiškai domiuosi IT srities naujovėmis. Veiklos sritis: Informacinės technologijos. Pareigybių pavadinimai: IT specialistas, IT konsultantas, Inžinierius, Technikas“.
„Aviacijos technikas. I love Life, Beauty, Goodness, and to be Helpful. I am ready to share all the Best with the right Bright People. I can speak 6 languages. I value true Values. My motto: – Wherever You are, whatever You do, – Quality first!“ (vert. „Aš myliu gyvenimą, grožį, gerumą ir noriu būti naudingas. Esu pasirengęs dalytis viskuo, kas geriausia. Galiu kalbėti šešiomis kalbomis. Vertinu tikrąsias vertybes. Mano šūkis: kur jūs bebūtumėte, ką darytumėte, – pirmiausia kokybė!“)
„Zoologijos sodo gyvūnų prižiūrėtojas“ apskritai nepateikia jokių duomenų apie savo profesinę veiklą ir patirtį.
Teisininku pasivadinęs asmuo Darbo biržos tinklalapį naudoja asmeninei filosofijai skleisti: „Teisininkas. Dažnai eskaluojamos visos įmanomos „šabloninės“ asmens savybės, kurios tampa tartum aksioma, jog šiuo atveju, būtent į tam tikras pareigas asmuo galėtų pretenduoti tik atitikęs jas. Tačiau, manau, jog nepelnytai užmirštama tokia asmens savybė kaip individualumas, kuris manau, ir yra tas įrankis, įgalinantis asmenis puikiai atlikti savo pareigas bet kurioje srityje“.
Tikriausiai itin solidžiai skamba ir bendrąjį vidurinį išsilavinimą įgijusio rokiškėno pretenzijos tapti komercijos direktoriumi. Apie save jis rašo: „Komercijos direktorius. Daug dirbes su zmonem kolektyve,vadovaujanti darba.“
(Skelbimų kalba netaisyta – red. past.)
Kai kurių bedarbių specialybė akivaizdžiai nesutampa su deklaruojamu įgytu išsilavinimu. Štai kovo 4 dienos skelbime siūlosi darbininkas su… aukštuoju universitetiniu išsilavinimu.
Populiariausiųjų sąraše – rokiškėnų gaminiai
Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) ketvirtą kartą surengė konkurso „Populiariausia prekė“ apdovanojimų ceremoniją. Joje įvertinti du AB „Rokiškio sūris“ gaminiai – „Rokiškio“ sviestas ir „Rokiškio“ fermentinis sūris.
Konkurso nugalėtojai buvo išrinkti pagal vartojimą atspindinčius duomenis – mažmeninės prekybos tinklų „Maxima LT”, „Rimi Lietuva”, „Palink” ir „Norfos mažmena” 2012 metų pardavimų rezultatus. „Populiariausios prekės“ konkurso maisto prekių kategorijoje iš 43 gaminių net 29 yra lietuviški – mėsos, pieno produktai, kepiniai, majonezas, sultys ir mineralinis vanduo. Mėgstamiausi importuojami maisto produktai yra kava, prieskoniai ir šaldyti gaminiai. Tarp konkurse skelbtų populiariausių ne maisto prekių nėra nė vienos pagamintos Lietuvoje.
GR ir Eltos inform.
Projektą remia Rokiškio rajono savivaldybės Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas
Lina DŪDAITĖ
