Laboratoriniai tyrimai yra neatsiejama sėkmingo gydymo dalis. Jie padeda tiksliai įvertinti negaluojančiojo sveikatos būklę bei skirti efektyvų gydymą. Modernioje Rokiškio rajono ligoninės klinikinėje laboratorijoje per mėnesį atliekama apie 9 000 įvairių tyrimų.
Šiuolaikiška aparatūra
Klinikinės laboratorijos medicinos įranga pamažu atnaujinama jau penkerius metus. Šiuo metu ji pakankamai moderni, leidžianti atlikti analogiškus tyrimus kaip ir didžiųjų miestų ligoninėse. Šiuolaikiniai analizatoriai per valandą gali ištirti apie 200 mėginių. Darbuotojų ir gyventojų saugumui užtikrinti naudojamos vienkartinės priemonės.
Medikai, laborantai, o ir pacientai džiaugiasi ligoninės automatizuota kompiuterine-informacine sistema. Ji sudarė galimybę tyrimų rezultatus gydytojams pranešti labai operatyviai, o visą informaciją kaupti ne tik popierinėje paciento kortelėje, bet ir skaitmeninėje laikmenoje.
Būtinus tyrimus medikai gali užsakyti internetu.
Beje, laboratorijos paslaugomis gali pasinaudoti ir neturintieji gydytojo siuntimo. Tačiau tai kainuos. Laboratorijos mokamų paslaugų kainos atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus įkainius.
“Kai kurie pacientai nori nuodugniai išsitirti, todėl nuolat savo iniciatyva atlieka tyrimus”, – sakė rajono ligoninės direktoriaus pavaduotoja Marijona Čeponytė.
“Mūsų laboratorija aprūpinta ne tik šiuolaikiška įranga. Čia sukurta patogi, atitinkanti visus higienos reikalavimus darbo aplinka. Beje, mes dirbame visą parą”, – teigė rajono ligoninės laboratorijos vedėja Ramunė Godeliauskienė.
Atspirties taškas
Per mėnesį laboratorija atlieka apie 6 000 biocheminių, po 1 000 hematologinių ir bendrųjų klinikinių, 200 imunofermentinių, apie 50 infekcinių tyrimų. Pastarųjų skaičius padaugėja infekcijos protrūkių metu.
Hematologinio tyrimo metu nustatomi net 27 kraujo parametrai. Anot ligoninės direktoriaus pavaduotojos M.Čeponytės, kraujas – organizmo maitintojas, maisto medžiagų ir deguonies nešėjas, valytojas. Kraujo sudėtis, spalva ir cheminės savybės mažai keičiasi, todėl net mažas jo rodiklių nuokrypis gali signalizuoti apie didelius negalavimus, kurių žmogus nė nejaučia. Bendrasis kraujo tyrimas – atspirties taškas tikslesnei paciento sveikatos būklei įvertinti.
Daugelio fermentų bei hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl kraujo tyrimą rekomenduojama atlikti iki 11 val. Organizmas šiuo laiku dar nebūna pavargęs ar paveiktas streso. Prieš tyrimą patariama 8-12 val. nevalgyti, negerti, nerūkyti, nevartoti vaistų, galinčių paveikti tiriamus rodiklius. Štai tiksliems geležies apykaitos rodikliams nustatyti dvi savaites pacientas neturėtų vartoti geležies preparatų, o gliukozės tolerancijos testui – tris dienas negerti vaistų, reguliuojančių jos apykaitą.
Kraujo paėmimo procedūrą būtina atlikti prieš kitas diagnostines ir fizioterapines procedūras – rentgeno, veloergometrijos, funkcinių kvėpavimo mėginių.
Alergijos
Kartais žmonės nė negali pasakyti, kada juos pradėjo varginti alergija, pasireiškianti sloga, čiauduliu, niežuliu, ašarojimu, dusuliu, kūno bėrimu. Alergija – tai stiprus organizmo atsakas į kokią nors veikliąją medžiagą (maistą, oro dulkes, buityje naudojamus chemikalus, vabzdžių suleistus nuodus ir t. t.)
Alerginių reakcijų patogenezėje dalyvauja baltymas – imunoglobulinas E. Jis “suriša” antigenus (alergenus) ir atitinkamų organizmo reakcijų pagalba neutralizuoja alerginę reakciją. Jei organizme jo būna daug, žmogus tampa alergiškas. Kiekvienam alergenui susiformuoja atskiras imunoglobulinas E. Šis baltymas cirkuliuoja ne tik kraujyje: jis keliauja po visus organus ir audinius, todėl alergija gali pažeisti bet kurią organizmo vietą, o jos požymiai kiekvienam gali būti skirtingi. Imunoglobulino E koncentracija gali padidėti dėl rinitų, sinusitų, odos reakcijų, helmintinių infekcijų, maisto alergijų.
Nustatyti alergijos priežastį gydytojui padeda tiksli paciento apklausa. Jei jos nepakanka, atliekami laboratoriniai tyrimai. Šiuolaikiniai kraujo analizatoriai geba surasti alergijos kaltininkus. Žmogus, žinodamas medžiagą, sukeliančią negalavimą, gali jos vengti ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Diabetas
Cukrinis diabetas yra dažniausia endokrininė patologija klinikinėje praktikoje. Ją galima apibrėžti kaip sindromą, kurio svarbiausias požymis yra hiperglikemija. Gliukozė – vienintelis angliavandenis kraujyje. Jo koncentracija atspindi kraujo sintezės (gamybos) ir suvartojimo pusiausvyrą. Suaugusio žmogaus smegenys kasdien sunaudoja apie 120 g gliukozės reikiamam energijos kiekiui pagaminti. Cukrinis diabetas pasireiškia tuomet, kai organizmas ima stokoti kasos hormono insulino.
Kodėl kamuoja troškulys, dažnai šlapinatės, kinta kūno masė? Rasti atsakymus į šiuos klausimus padės rajono ligoninės laboratorijoje atliekami endokrinologiniai tyrimai.
Statistikos duomenimis, skydliaukė yra pakitusi apie 28 proc. Lietuvos žmonių. Kaklo priekinėje srityje esanti nedidelė liauka gamina hormonus ir reguliuoja viso organizmo medžiagų apykaitą. Jei skydliaukės hormonų trūksta, sergama viena labiausiai paplitusių ligų – hipotiroze, jei per daug – hipertiroze. Diagnozuoti skydliaukės patologiją be laboratorinių tyrimų sunku, o kai kada – netgi neįmanoma.
Vėžio profilaktika
Vėžys – ląstelių nenormalaus vystymosi ir dauginimosi liga. Diagnozuoti ankstyvosios stadijos šį susirgimą yra sunku, nes žmogus nejaučia jokių ligos simptomų.
Rajono ligoninės laboratorijos prietaisų analizatoriai aptinka vėžio žymenis – kraujo arba audinių molekules, susijusias su vėžiniu procesu. Tyrimo metu įmanoma nustatyti 1-2 cm dydžio naviką, kurį sudaro daugiau kaip milijardas ląstelių.
Padidėjęs prostatos specifinio antigeno (PSA) lygis kraujyje leidžia įtarti prostatos vėžį. Šį tyrimą rekomenduojama atlikti ir tiems vyrams, kurie nesiskundžia prostatos veikla.
Kiaušidžių vėžio žymens padidėjęs kiekis (Ca 125) liudija kelias ligas: gerybinį arba piktybinį kiaušidžių naviką, gimdos kaklelio, storosios žarnos, krūties ar plaučių vėžį.
Savalaikė diagnozė ir gydymas padeda daugeliui pasveikti.
Imunologiniai tyrimai atliekami antradieniais ir ketvirtadieniais. Ryte pridavus kraują tyrimo rezultatai bus žinomi tos pačios dienos pavakary.
Cholesterolis
Cholesterolis – vienas pagrindinių kraujo plazmos lipoproteinų komponentų, randamas gyvūninės kilmės riebaluose. Jo yra visose žmogaus kūno ląstelėse, ypač gausu tulžyje, kraujyje, smegenyse, kepenyse bei inkstuose. Cholesterolį po organizmą nešioja medžiagos, vadinamos lipoproteinais.
Šie būna “gerieji” arba “blogieji”. Pirmieji yra didelio tankio (DTL), antrieji – mažo (MTL).
Cholesterolio perteklius iš ląstelės pereina į kraujo plazmos DTL. MTL iš kepenų ir žarnyno gleivinės skverbiasi į periferinius audinius, jų kraujagysles ir lėtai kaupiasi ant vidinės arterijų sienelės, formuoja plokšteles, o šios siaurina kraujagyslių spindį, mažina jų elastingumą. Dėl to vystosi aterosklerozė. Iš pažeistų kraujagyslių mažiau kraujo patenka į širdį, smegenis, inkstus, apatines galūnes ir plonąjį žarnyną. To pasekmė – miokardo infarktas ir smegenų insultas. Laboratorinių tyrimų metu nustatoma bendrojo cholesterolio, DTL, MTL bei trigliceridų (riebalų) koncentracija kraujyje.
Hepatitai
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, apie 50-70 tūkst. Lietuvos žmonių serga hepatitu B ar C – lėtinėmis ligomis, kurios sukelia cirozę, kepenų vėžį. Hepatito sukėlėjai perduodami per kraują ar fiziologinius skysčius. Į kraują patekę hepatito virusai daug metų tyliai žudo kepenis. Apie 60 proc. užsikrėtusiųjų šia infekcija niekuo nesiskundžia ir normaliai jaučiasi. Mat kepenyse beveik nėra skausmo receptorių. Žmogus tampa šios ligos platintoju pats to nė nežinodamas.
Rajono ligoninės medikai rekomenduoja bent kartą per metus atlikti kraujo tyrimą hepatitui diagnozuoti.
Rajono ligoninės laboratorijoje nustatomi kraujo krešėjimo rodikliai. Nuolat tikrintis svarbu asmenims, vartojantiems kraują skystinančius vaistus bei besirengiantiems operacijoms ar po jų.
Laboratorija taip pat atlieka lytiškai plintančių ligų (sifilio, gonorėjos, trichomonozės) diagnostiką, o paciento anonimiškumą garantuoja.
Virusas ar bakterija
Šlapimo tyrimas atskleidžia ne tik inkstų ir šlapimo takų, bet ir kitų organizmo sistemų patologinius pokyčius. Laboratorijos specialistai pirmiausia vertina fizines šlapimo savybes: jo kvapą, spalvą, drumstumą. Sveiko žmogaus šlapimo spalva priklauso nuo jo pigmentų, santykinio tankio, vartojamo maisto ir būna nuo šviesiai iki sodriai geltonos spalvos. Tulžies pigmentai šlapimą nudažo rusva, ruda, o kraujo eritrocitai, hemoglobinas – rusva, raudona spalvomis. Šlapimo drumstumą skatina padidėjęs druskų, bakterijų, gleivių bei leukocitų kiekis.
Šiuolaikiniai šlapimo analizatoriai greitai nustato 11 parametrų.
Mikroskopinis išmatų tyrimas padeda diagnozuoti žarnyno infekciją, parazitines ligas, uždegiminius, opinius procesus, kepenų ir kasos veiklos sutrikimus.
Dažnos vaikus kamuojančios roto- ir adenovirusinė infekcijos pasireiškia vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, organizmo intoksikacija. Šios ligos labai pavojingos: daug skysčių netekęs vaikas greitai nusilpsta. Diagnozei nustatyti atliekamas ligonio išmatų viruso antigeno tyrimas. Jo metu išaiškinamas ligos sukėlėjas – virusai ar bakterijos. Pagal tai skiriamas gydymas: bakterijos naikinamos antibiotikais, tuo tarpu virusų šie ne tik nesunaikintų, bet dar labiau susilpnintų organizmą.
Rajono ligoninės medikai kviečia rokiškėnus atidžiai stebėti savo sveikatą. Ligoninės laboratorija – Jūsų paslaugoms!
Užs. 2033
Dalia ZIBOLIENĖ
