Rajono verslo įmonės noriai ir sėkmingai investuoja į jaunus specialistus

Kol vieni darbdaviai skundžiasi, kad rajone vis sunkiau rasti gerą darbuotoją, kiti ryžtasi investuoti į jauną žmogų ir siekia „užsiauginti“ sau specialistą. Tam reikia nemažų išlaidų, tačiau rajono verslininkai pripažįsta: investuoti į darbuotoją šiais laikais – būtina.

Skatina siekti savo tikslų

AB Rokiškio mašinų gamykla – viena stambesnių rajono įmonių, kurioje dirba nemažai jaunų specialistų. Įmonės vadovas Rimgaudas Kilas ne kartą akcentavo, jog didžiausias jo vadovaujamos įmonės turtas – darbuotojai, tadėl noriai investuoja į jaunus ir perspektyvius specialistus. 

„Skatiname jaunuolius siekti savo tikslų: ne tik remiame juos finansiškai, bet ir patys apmokome. Visai neseniai meistru dirbti priėmėme vyruką, tebekremtantį neakivaizdines studijas universitete. Jį remsime ir finansiškai. Viliuosi, kad mokslus baigęs jaunas specialistas pasiliks mūsų įmonėje ir toliau sėkmingai dirbs. Mes nepasirašome jokių sutarčių ar įsipareigojimų. Viskas, ką turime, – mano ir jauno žmogaus žodinis susitarimas. Tokia praktika vadovaujuosi jau ne vienerius metus. Žinoma, pasitaiko visko. Kartais tenka ir nusvilti“, – kalbėjo R. Kilas.

Įmonės vadovas džiaugėsi, jog lūkesčiai „užsiauginti“ jaunų darbuotojų dažniausiai pasitvirtina: „Per pastaruosius metus vėl surinkome naują komandą, kurią sudaro vien jaunuoliai. Apskritai, visi gamyklos darbuotojai – nuo paprastų darbininkų iki inžinierių ar vadovų – jaunimas. Aš jau seniausias gamykloje (juokiasi – aut. past.). Kaip viskas vyksta? Tiesiog iniciatyviems jaunuoliams pasiūlau galimybę ir kai kurie iš jų susigundo. Visi jauni mano darbuotojai baigę mokslus. Juos rengia mokslo įstaigos, o mes prie to šiek tiek prisidedame finansiškai. Toliau – praktika ir darbas mūsų įmonėje. Laikui bėgant darbuotojai tobulėja. Vienas jų visai neseniai baigė tarptautinius suvirinimo kursus ir gavo aukščiausią suvirintojų kategoriją. Respublikoje tai pirma tokių specialistų laida. Labai smagu, kad vienas jų – mūsų įmonės. Aš investuoju į jaunuolius, nes jie turės mane pakeisti. Juk kažkada išeisiu į pensiją, kiek galiu dirbti? (juokiasi – aut. past.). Tegu dabar dirba jauni žmonės.

Galima kalbėti ir apie vyresnius specialistus, tuos, kurie jau turi sukaupę patirties šioje srityje. Bet argi daug tokių turime? Aišku, patirtis niekada netrukdo, tačiau jei žmogus – tik neperspektyvus pensininkas, vien patirties maža. Metus ar pora jis gal ir bus naudingas įmonei, o toliau? Patirties įgyjama dirbant ir mokantis. O jaunam – viskas prieš akis.“

Galimybę suteiktų, bet nėra norinčiųjų įsipareigoti

Pasak UAB „Ivabaltė“ generalinio direktoriaus Irmanto Tarvydžio, daliai įmonės darbuotojų mokymai yra būtini, siekiant išsaugoti konkurencingumą ir neatsilikti nuo technikos naujovių.

„Kiekvienais metais siunčiame savo darbuotojus pas mūsų pardavinėjamos technikos gamintojus mokytis priežiūros subtilybių. Mokymai būtini tam, kad darbuotojai turėtų pakankamai žinių apie techniką, išlaikytų tinkamą kvalifikaciją ir gebėtų gerai aptarnauti klientus. Juk technika nuolatos keičiasi: atsiranda nauji modeliai, priedai ir pan. Manau, kad investuoti į jaunus darbuotojus, juos mokyti įmonei tikrai pravartu. Gaila, jei po to darbuotojas išeina, bet juk kiekvienas žmogus yra laisvas rinktis. Todėl su mokyti siunčiamais darbuotojais sudarome sutartį, kad po mokymų jie mažiausiai metus negali išeiti iš darbo. Priešingu atveju turėtų susimokėti už mokymus“, – kalbėjo I. Tarvydis.

Pasak UAB „Ivabaltė“ generalinio direktoriaus, kiekvieno darbuotojo mokymas – nepigus malonumas: „Tenka investuoti tikrai nemažai. Jei darbuotoją siunčiame į Vokietiją, savaitės trukmės mokymai atsieina apie tūkstantį eurų, o kartais ir daugiau. Juk moki už viską: apgyvendinimą, maitinimą, mokslą, dar skiri dienpinigių.“

Verslininkas tikino, jog neatsisakytų galimybės remti ir studijuoti besiruošiančių absolventų, tačiau pastarieji patys atsisako: „Vasaros metu priimame universitetų 2–3 kurso studentus atlikti praktiką. Vienas jų pas mus praktiką atliko gal tris kartus ir baigęs universitetą šiemet įsiliejo į mūsų įmonės kolektyvą. Studijuojančių studentų mes neremiame, nors galėtumėme. Buvo atvejų, kai jaunuoliai prašė paremti juos finansiškai, tačiau viskas baigdavosi vos pradėjus pokalbį apie tai, kad tokiu atveju po studijų keletą metų jie turėtų padirbėti mūsų įmonėje. Jeigu jau mokome, norėtųsi, kad specialistas nors kiek ir atidirbtų. Galimybę mes tikrai suteiktume, bet neatsiranda norinčiųjų įsipareigoti.“

Jauniems darbuotojams – mokymai

Pasak UAB „Daivida“ generalinio direktoriaus Vidmanto Kanopos, pastaruoju metu įmonėje įsidarbino nemažai jaunų žmonių, tad jų apmokymai labai reikalingi.

„Praėjusiais metais atlikome įmonės darbuotojų apklausą, siekdami išsiaiškinti, ko jiems trūksta, kad padidėtų darbo našumas. Vienas išdėstytų kriterijų – mokymai bei žinių atnaujinimas. Atsižvelgdami į tai pernai darbuotojams organizavome dvejus mokymus. Ypatingą dėmesį skyrėme komandos formavimo įgūdžiams tobulinti, kadangi į kolektyvą įsiliejo nemažai jaunų specialistų, vyksta kartų sintezė. Įmonės viduje vykdėme mokymus vadovaujantiems darbuotojams, nes ir šias pareigas užėmė nemažai jaunuolių. Šiemet organizavome keturių dienų mokymus po 8 val. kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija ir ekonominių konsultacijų tarnyba. Juose dalyvavo ir jauni, ir vyresnio amžiaus darbuotojai. Mokymai nėra pigūs, ypač jeigu siunčiamas vienas asmuo. Tačiau mokymus vertiname kaip būtinybę ir nesvarstome, per kiek laiko atsiperka ši investicija. Be mokymų tiesiog negalima dirbti. Jeigu žmogus yra veiklus, kūrybingas, paraleliai turi vykti ir mokymosi procesas. Taip specialistas neatsilieka nuo gyvenimo“, – komentavo V. Kanopa.

Pasak vadovo, įmonės darbuotojai ir be specialių mokymų dažnai dalyvauja įvairiuose seminaruose ar konferencijose: „Dalyvauti mokymuose gali be išimties visi, norintys pagilinti žinias ar išmokti kažko naujo. Ypač skatiname tuos, kuriems, mūsų manymu, yra tikslinga. Ar jie įsipareigoja? Ne. Bandėme nustatyti sąlygas apmokytiems darbuotojams, tačiau akcentų dar nesudėjome. O gal reikėtų? Antra vertus, apriboję darbuotoją galime atbaidyti žmogaus iniciatyvą mokytis… Trumpiau tariant – galutinai dar nenusprendėme dėl šios sistemos.“

Išsilavinęs žmogus – nauda įmonei

AB „Rokiškio sūris“ direktoriaus pavaduotojo Daliaus Trumpos teigimu, įmonė ne tik apmoka darbuotojų mokslą, bet kartais juos net skatina mokytis papildomos, su darbu susijusios specialybės.

„Nežinau, ar šiuo metu yra besimokančių darbuotojų, bet taip – įmonė finansuoja darbuotojų mokslus, jeigu šie nori gilinti savo žinias ar išmokti ko nors naujo. Be abejo, tai turi būti susiję su darbu, įmone. Meno studijų nefinansuojame… Mano manymu, investicijos į darbuotoją apsimoka. Išskaičiuoti finansiškai būtų sunku, tačiau kuo labiau išsilavinęs žmogus dirba įmonėje, tuo didesnę naudą jis jai atneša, atlikdamas savo darbą profesionaliau, greičiau, inovatyviau. Neatsimenu atvejų, jog kažkam išreiškus norą mokytis, mes atsisakytume finansuoti. Kartais net patys paskatiname darbuotojus pamąstyti apie vienokią ar kitokią specialybę, gal kas nors norėtų studijuoti“, – komentavo verslininkas.

Anot D. Trumpos, suteikiant galimybę darbuotojams mokytis, kartu suteikiama ir galimybė kilti karjeros laiptais: „Kartais norint užimti kitas, aukštesnes, pareigas, prireikia papildomų žinių, kurių pirmoje mokslo įstaigoje žmogus nebuvo įgijęs. Prieš siųsdami darbuotoją mokytis, pasirašome sutartį. Joje nurodoma, kad priklausomai nuo remiamos sumos, darbuotojas įsipareigoja baigęs mokslus įmonėje atidirbti atitinkamą laiką – 3 arba 5 metus. Pasikeitus situacijai, jei asmuo nebenori dirbti ir išeina savo noru, gali tai padaryti, bet turi grąžinti už mokslus sumokėtus pinigus.“

Išmokė du specialistus

VĮ „Panevėžio regiono keliai“ Rokiškio kelių tarnyba taip pat remia studentus. Pasak viršininko Stanislovo Dambrausko, įmonė „užsiaugino“ ir išmokė du specialistus: „Jauniems žmonėms mes skiriame tam tikrą sumą semestrui: ji siekia iki 579 eurų už pusmetį. Tuo pačiu metu jaunuoliai pradeda dirbti mūsų įmonėje, kadangi studijos dažniausiai būna neakivaizdinės. Suteikiame galimybę jiems vykti į sesijas. Šiuo metu mūsų įmonėje dirba du nuo A iki Z išmokyti darbuotojai. Jaunuoliai įsipareigoja už skirtą finansavimą po mokslų mažiausiai trejus metus padirbėti mūsų įmonėje. Tada, jei nepatinka, gali ieškoti kitokio darbo. Tačiau kelininkai yra patikimi žmonės ir nebėgioja. Jei kartais pabėgtų, mokintume kitą, ką padarysi… Aš manau, kad „užsiauginti“ sau pamainą, gerą specialistą yra tikrai naudinga. Viskas labai paprasta – ateina jauni žmonės ir sako: „Mes norime būti kelininkais, kelių inžinieriais, gal galite padėti sumokėti už mokslą.“ Ir mes kalbamės, derimame sąlygas. Argi sunku pagelbėti, jei vaikai nori mokytis, bet neturi galimybių? Mes jaunimui sudarome palankias sąlygas dirbti ir mokytis.“

Projektą iš dalies remia Rokiškio rajono pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas

Miglė Katinauskienė