Rizika verčia plėstis

UAB “Jonroka” vadovas elgiasi netradiciškai: tuo metu, kai kiti prisibijo investuoti, jis, siekdamas suvaldyti verslo riziką, elgiasi atvirkščiai. Plečia, įvairina paslaugas, steigia filialus kituose rajonuose.

Negavo darbo – įkūrė verslą
UAB “Jonroka” direktorius Jonas Katinauskas domisi technika. 1995 metais jis buvo vienas iš entuziastų, įkūrusių techninių sporto šakų klubą “Viesulas”. Šiame klube pašnekovas rūpinosi būsimųjų vairuotojų rengimu. Tačiau ši veikla jam tebuvo papildoma šalia valstybės tarnautojo pareigų rajono savivaldybėje.
“1997 metais Seimui pakeitus Valstybės tarnybos įstatymą ir uždraudus valstybės tarnautojams verstis papildoma veikla, man teko apsispręsti: arba darbas klube, arba savivaldybėje. Pasirinkau pastarąjį”, – aiškino J.Katinauskas.
2000 metais minėtas įstatymas vėl buvo pakeistas ir J.Katinauskas neteko valstybės tarnautojo statuso. “Dirbdamas rajono savivaldybėje ir vėl galėjau imtis papildomos veiklos: kreipiausi į porą vairavimo mokyklų, tačiau jose instruktoriaus vietos man neatsirado. Todėl nusprendžiau kurti savo verslą: 2002 metais spalį įsteigiau UAB “Jonroka”, – pasakojo pašnekovas.
J.Katinauskas mano, kad šiandien galimybių išlikti vairavimo mokymo versle turi tik jo senbuviai. “Naujokui nėra jokių šansų: vien tik vairavimo aikštelei įrengti reikėtų apie 1 mln. litų investicijų. O kur dar išlaidos automobiliams, motociklams bei mokymo klasei…” – sakė J.Katinauskas.

Jaučia didelę konkurenciją
Tačiau prieš dešimtmetį vairavimo mokymo veikla buvo sėkminga ir jau 2003 m. UAB “Jonroka” atidarė savo filialą Zarasuose, kiek vėliau – Anykščiuose. Prieš porą metų ji planavo vairavimo mokyklą įsteigti ir Visagine, netgi įsigijo patalpas. Tačiau kaimynai nedavė leidimo veiklai pradėti. “Kodėl jie buvo tokie užsispyrę, sunku pasakyti. Planų plėsti verslą teko atsisakyti, o patalpas – parduoti. Tačiau neatmetu galimybės, kad jei bus statoma atominė elektrinė, mokyklą vis dėlto steigsime”, – sakė J.Katinauskas.
Kodėl įmonė ėmėsi verslo plėtros? “Tam, kad išsklaidytume verslo riziką: jei kurį mėnesį į vairavimo kursus Rokiškyje susirenka mažiau klausytojų, Anykščiuose ir Zarasuose jų būna daugiau. Be to, Rokiškyje itin didelė vairavimo mokyklų konkurencija: čia jų veikia net penkios. O štai Anykščiuose ir Zarasuose, be mūsų, vairuoti moko tik profesinės technikos mokyklos ir po privačią įmonę”, – aiškino pašnekovas.
Jis iki šiol prisimena įtemptą darbo grafiką pirmaisiais įmonės veiklos metais. “Nuo aštuonių ryto iki penkių vakaro dirbdavau rajono savivaldybėje, o paskui skubėdavau į vairavimo mokyklą Rokiškyje ir dar tris kartus per savaite važiuodavau dirbti į Zarasus”, – sakė J.Katinauskas.

Nemokantys vairuoti sėda
į naujus automobilius
Šiuo metu UAB “Jonroka” dirba 10 darbuotojų: šeši vairavimo instruktoriai bei trys teorijos mokytojai. Kasmet bendrovė parengia per 300 jaunųjų vairuotojų.
UAB “Jonroka” didžiuojasi modernia, asfaltuota 1 ha aikštele Rokiškyje, panašias ji turi ir kaimyniniuose rajonuose. Įmonė investuoja ir į naujus mokomuosius automobilius bei naujas paslaugas. “Jonroka” bene vienintelė rajone moko A, A1 ir A2 kategorijų motociklų vairuotojus. Turime tris įvairaus galingumo motociklus. Investicijos nemažos: juk mokiniui reikia ne tik transporto priemonės, lydinčio automobilio, bet ir specialios aprangos, pasikalbėjimo įrangos”, – apie investicijas į motociklininkų rengimą kalbėjo J.Katinauskas.
B kategorijos vairuotojams mokyti “Jonroka” pirko naujus automobilius. Argi įmonės vadovas ramia širdimi juos skiria pradedantiesiems mokyti? “Nepasakyčiau, kad mokiniai gadina mašinas. Dažniausiai jie netinkamai perjungia pavaras ir per greitai atleidžia sankabos pedalą. Nieko tokio, jei variklis porą kartų užgeso: juk mašina pritaikyta dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Nauji automobiliai retai genda ir bent 3-5 metus nereikia investuoti į jų remontą. O ir moksleiviams maloniau vairuoti naują mašiną”, – sakė UAB “Jonroka” vadovas.
Neseniai įmonė įsigijo ir mokomąjį vilkiką C, E bei CE kategorijų vairavimo kursams rengti.
“Jonroka” teikia vairavimo mokymo paslaugą ir Darbo biržoje registruotiems bedarbiams. Kadangi vilkikų vairuotojai paklausūs darbo rinkoje, jie turi gerus šansus rasti darbą. “Tačiau ne kiekvienas jaunuolis už kursus išgali sumokėti 3 tūkst. litų. Todėl Darbo birža suteikia šansą jauniems žmonėms”, – sakė jis.

Mokymai vadovams –
kas penkerius metus
UAB “Jonroka” rengia ne tik vairavimo, bet ir darbų bei priešgaisrinės saugos mokymus darbdaviams, kompiuterinio raštingumo kursus ir išduoda (ECDL) pažymėjimus. Mokymai paklausūs: kiekvienos įmonės vadovas bei darbuotojas, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, privalo lankyti minėtus mokymus, laikyti egzaminus ir įgyti pažymėjimus.
Be to, kas penkerius metus jie turi žinias atnaujinti.
Darbų bei priešgaisrinės saugos mokymus “Jonroka” rengia ir Anykščiuose bei Zarasuose.

Kalbų kursai nebėra paklausūs
Anksčiau J.Katinausko vadovaujama įmonė garsėjo ir užsienio kalbų kursais. Tačiau dabar ši veikla nebe tokia paklausi: nemažai jaunų žmonių anglų kalbą išmoksta savarankiškai, o vyresnieji ne visuomet išgali skirti porą šimtų litų jos kursams. Skandinavijos šalių darbdaviai vertina lietuvius darbuotojus, pramokusius švedų ar norvegų kalbą. Ar “Jonroka” neketina rengti jų kursų? “Svarstome ir tokią galimybę. Tačiau kažin ar Rokiškyje tokie kursai būtų paklausūs?” – svarstė p. Katinauskas.

Į Aziją nesiveržia
Kelionių organizavimas – dar viena UAB “Jonroka” veikla. Šioje srityje rajone konkuruoja trys įmonės.
“Rokiškėnai mėgsta keliauti taupiai. Populiariausi maršrutai į Turkiją ir Egiptą. Paklausios kelionės į Graikiją. O štai į egzotiškas Azijos šalis – Šri Lanką, Tailandą – rokiškėnai nesiveržia. Žmonės nori ilsėtis 4-5 žvaigždučių viešbutyje, kur “viskas įskaičiuota”. Ir visa tai turi nebrangiai kainuoti”, – apie mūsiškių keliautojų reikalavimus kalbėjo “Jonrokos” vadovas.
Siekdama taupyti klientų pinigus, bendrovė dairosi partnerių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Antai neseniai ji užmezgė ryšius su Varšuvos (Lenkija) kelionių agentūra “Itaka”.
“Jonroka” keliautojams siūlo ne tik pažintines, poilsines keliones po įvairias užsienio šalis, bet ir tarpininkauja įsigyjant keltų bei lėktuvų bilietus.

Vieną veiklą kompensuoja kita
Patarlė byloja: “Devyni amatai, dešimtas – badas.” Tačiau sėkminga “Jonrokos” veikla paneigia šią liaudies išmintį. Kodėl įmonė ėmėsi tokių skirtingų veiklų: vairavimo, darbų saugos kursų rengimo, kelionių organizavimo?
“Taip išskaidome verslo riziką: jei mums sunkiau sekasi vienoje srityje, ją kompensuoja pajamos iš kitų veiklų. Be to, kur kas optimaliau išnaudojame turimus išteklius: patalpas, darbuotojų žinias ir galimybes”, – sakė J.Katinauskas.

V.Vilys: „Verslo skatinimas – savivaldybės uždavinys“

“Savivaldybės valdininkas verslininką turi priimti išskėstomis rankomis”, – sakė rajono meras Vytautas Vilys (nuotr.), pareigas pradėjęs eiti vos prieš dvi savaites. “Gimtajam Rokiškiui” jis kalbėjo apie verslo svarbą rajono gyvenime.

– Praėjusiame rajono tarybos posėdyje pristatydamas savo programą, Jūs prioritetine veiklos kryptimi išskyrė verslo skatinimą. Kodėl?
– Savo programoje išskyriau dvi prioritetines kryptis. Viena jų – verslas. Būtent jis yra rajono gyvenimo pagrindas. Jei bus aktyvių, iniciatyvių verslininkų, kurie gamina, teikia paslaugas, rajono žmonės turės darbo. Todėl verslo rėmimas, verslininkų skatinimas kurti naujas darbo vietas yra labai svarbus savivaldybės uždavinys.
Antroji svarbi veiklos kryptis – rajono žmonių gerovė. Dirbančiam ar verslą kuriančiam, vaikus auginančiam žmogui reikia užtikrinti palankias gyvenimo sąlygas: vaikams turi būti sudarytos sąlygos lankyti darželius bei mokyklas, suaugusiesiems – dirbti, išlaikyti šeimas bei turėti kur turiningai praleisti laisvalaikį.
Vis to nebus, jei nebus sėkmingai veikiančių įmonių, siūlančių žmonėms palankias darbo sąlygas ir gerą atlygį.
– Ar jau susitikote su rajono verslininkais?
– Taip, pas mane jau lankėsi ne vienos rajono įmonės vadovai, užsuko Rotary klubo nariai. Verslo žmonės – laukiami svečiai mano kabinete. Noriu išgirsti jų pasiūlymus, išklausyti idėjas. Juk verslininkai – bene patys aktyviausi, išradingiausi, labiausiai rajono pulsą jaučiantys žmonės.
– Galbūt jau išgirdote, kokių nors jų pasiūlymų bei idėjų?
– Aptarėme keletą sumanymų. Tačiau dar per anksti apie juos išsamiau kalbėti.
– Ar mūsų rajono verslo žmonės yra pakankamai aktyvūs?
– Taip. Mūsų rajonas, palyginti su kaimyniniais Zarasais ar Kupiškiu, garsėja dideliu verslumu, iniciatyviais ir novatoriškais įmonių vadovais.
– Kuo jiems galėtų padėti rajono savivaldybė?
– Be abejo, labai svarbi piniginė parama. Deja, sunkmečiu rajono biudžeto lėšos nėra didelės. Ne mažiau vertingos yra konsultacijos, tarpininkavimas mezgant verslo ryšius.
Savivaldybės valdininkas verslininką visados turi priimti išskėstomis rankomis, klausti, kuo jis gali padėti, ką gero galima kartu nuveikti rajono labui. Juk žodis “tarnautojas” kilo iš žodžio “tarnauti” – būti naudingam rajono visuomenei, žmonėms, verslui.

Tarp šalies lyderių –
dvi Rokiškio įmonės
Dvi mūsų rajono įmonės – AB “Rokiškio sūris” ir UAB “Ivabaltė” – pateko į didžiausių Lietuvos bendrovių 500-uką. Jį dienraštis “Verslo žinios” sudarė pagal 2012 m. pirmojo-trečiojo ketvirčių pajamas.
Didžiausių šalies bendrovių sąraše AB “Rokiškio sūris” užima 28-ąją vietą. Įmonė išsaugojo 2011 metų poziciją. Per praėjusių metų 9 mėnesius bendrovė gavo 581,697 mln. litų pajamų ir uždirbo 23,273 mln. litų ikimokestinio pelno. 2011 metais per tris ketvirčius ji gavo 518,208 mln. litų pajamų ir 24,018 mln. litų ikimokestinio pelno.
Pernai rugsėjį šioje įmonėje dirbo 1567 darbuotojai.
UAB “Ivabaltė” sąraše yra 241-a, o pernai ji užėmė 176-ąją vietą. 2012 metų pirmųjų trijų ketvirčių įmonės pajamos buvo 57,083 mln. litų, o 2011 metų to paties laikotarpio – 74,795 mln. litų. Praėjusių metų 9 mėnesių jos ikimokestinis pelnas siekė 759 tūkst. litų, o užpernai – 4,140 mln. litų.
Pernai rugsėjį šioje bendrovėje dirbo 132 darbuotojai.

Trūksta kvalifikuotų
darbuotojų
Šalies socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė įsakymu patvirtino profesijų, kurių darbuotojų trūksta šalyje, sąrašą.
Pramonės įmonėms stinga suvirintojų ir metalinių laivų korpusų surinkėjų, o paslaugų sektoriuje – restoranų virėjų ir tarptautinių pervežimų vairuotojų.
Suvirintojus rengia ir Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla. “Šios specialybės moksleivių turime visą grupę – daugiau nei 25 būsimuosius suvirintojus. Ši profesija – itin paklausi ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse, todėl norinčiųjų mokytis nestinga”, – sakė mokyklos direktorius Leonas Kilius.
Vasarą šių darbuotojų stygiumi skundėsi ir rajono verslo įmonių – UAB “Pandmeta” ir AB Rokiškio mašinų gamyklos – vadovai. Pastarojoje būsimieji suvirintojai ugdo praktinius profesijos įgūdžius.
L.Kilius tikisi, kad bent pusė mokyklos absolventų suvirintojų pasiliks rajono įmonėse. “Užsienio valstybėse šios profesijos specialistai gauna išties dideles algas. Tad natūralu, kad nemažai mūsiškių moksleivių pabandys savo darbo įgūdžius pritaikyti svetur”, – sakė jis.

Kuro kainos – stabilios
Šią savaitę rajono degalinėse kuro kainos buvo stabilios.
Vakar popiet litras A95 markės benzino “Lukoil” degalinėje kainavo 4,78; dyzelino – 4,66; dažyto dyzelino – 3,47; o automobilių dujų – 2,51 Lt.
“Luktarnoje” degalai kainavo atitinkamai: 4,77, 4,65, 3,47, 2,51; “Statoil” – 4,78, 4,66, 3,47, 2,51; “Baltic Petroleum” – 4,72, 4,60, 3,45, 2,49; o “Rokiškio sūrio” degalinėje – 4,77, 4,65, 3,47 Lt.

Projektą remia Rokiškio rajono savivaldybės  Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas

Lina Dūdaitė