Kiek laiko jau direktoriaujate?
Nuo vasario mėnesio. Tuoj bus metai.
Jau pripratote prie kėdės?
Dar yra daug ko mokytis. Viskas ne taip lengva, bet stengiuosi, mokausi. Lyg ir neblogai sekasi.
„Bajorų žuvyje“ dirbote ir anksčiau. Nuo kokių pareigų pradėjote?
Nuo vairuotojo – vežiojau žuvų. Po to ceche, gamyboje – visus darbus praėjau. Užtat dabar, kai jau viską žinau, žymiai lengviau, galiu ir kitiems paaiškinti.
Prieš tai baigėte Žemės ūkio akademiją?
Taip. Žemės ūkio mechanikos ir inžinerijos specialybę. Baigęs mokslus išvažiavau į užsienį, trejus metus su trupučiu dirbau Belgijoje tolimųjų reisų vairuotoju. Ten buvo gerai, bet traukė savas kraštas. Grįžau per atostogas namo, nusipirkau namą ir pasilikau.
Ar buvęs direktorius Juozas Simutis dažnai lankosi įmonėje?
Lankosi. Kartais labai reikia jo patarimų. Susiskambiname, susitinkame.
Praėjus beveik metams kaip užėmėte direktoriaus pareigas jau tvirtai jose jaučiatės?
Tvirtai. Žinot, kai turim gerą komandą, yra įdirbis, tvirti įmonės pamatai, nėra labai sunku direktoriauti. Turim gerą buhalterę, užsakymų priėmėją vadybininkę, kurios tikrai atsidavę darbui. Aišku, pasitaiko visokių nesklandumų, bet išsprendžiam ir juos. Stengiamės laikytis jau susiklosčiusių tradicijų, gamybos technologijų, išlaikyti skonius, žinoma, imamės ir naujovių, sekame, ko žmonės labiau pageidauja. Lyg ir viskas pavyksta.
Įmonė dirba stabiliai, pelningai. O kokios didžiausios problemos?
Tai, kad žaliava priklauso nuo gamtos sąlygų, nuo tiekėjų. Gamybai atsiliepia žaliavos, sugaunamos žuvies kvotų mažinimas. Kai kas vengia pirkti brangesnius produktus, kas irgi riboja asortimentą. Kartais sunku rasti motyvuotų darbuotojų, kurie dirbtų ir norėtų dirbti, todėl tuos, kuriuos turim, labai saugom, stengiamės, kad darbo sąlygos būtų geros.
Bet dirba turbūt ne tik bajoriškiai?
Taip dirba ir iš aplinkinių kaimų, patys atsivežam darbininkus iš Juodupės, Onuškio.
Kiek turit savo firminių „Bajorų žuvies“ parduotuvių?
Bajoruose, Utenoje, Anykščiuose, Visagine ir Kėdainiuose – iš viso penkias. Visada ieškom gerų patalpų ir norim plėstis.
Artimiausiu metu neplanuojate atidaryti naujų parduotuvių?
Lyg ir planuojame, bet dar nesiskelbiame, kol viskas nėra garantuota.
Jūsų kabinetas nelabai direktoriškas. Tai dėl to, kad mažai jame sėdite, ar dėl kokių kitų priežasčių?
Kabinetą šiek tiek pasiremontavom prieš pasikeičiant direktoriui. Juozas Simutis nusikabino nuo sienų ir išsigabeno visas padėkas – padarė vietos naujoms. O šiaip mažai sėdžiu kabinete. Dažnai būnu ceche – vaikštau, ragauju, galvoju, ką ir kaip daryti. Man patinka, kad nėra daug monotonijos, gali judėti, išeiti.
Kiek ir kokios produkcijos gaminate?
Iš tikrųjų mūsų asortimentas labai platus. Skaičiais dabar net nepasakyčiau, kiek visko. Mūsų asortimente rūkyta, šaldyta, sūdyta žuvis – daugiau kaip 50 produktų. Dabar tiksliai ir neprisimenu kiek žuvies rūšių. Prieš Kalėdas kai kurios produkcijos gamybą mažiname, paliekame populiariausias rūšis, nes viskam nebepakanka laiko – darbymetis.
Kokie gaminiai populiariausi?
Rūkyta skumbrė, įvairių rūšių silkės filė. Kai kas pasiilgsta ir natūralios silkės su galvomis – tikro skonio. Rūkyta ir šaldyta lydeka. Kartais stengiamės atsivežti ir naujovių, egzotinių žuvų, bet mūsų krašte žmonės labai atsargiai priima tas naujoves, mažiau jas perka. Nepaisant to, asortimente visada stengiamės turėti ką nors naujo, nes to dažniau pageidauja tie, kas atvyksta į mūsų kraštą.
O šiemet turėsit kokių ypatingų naujovių Kalėdoms?
Mūsų kalėdinė tradicija – žuvies tortai. Jų žmonės klausinėja dar mėnesiui likus iki Kalėdų. O kitų ypatingų naujovių turbūt ir nebus. Jau kurį laiką ruošiame produkciją Kalėdoms, žinome, ką žmonės šiuo laiku mėgsta ir perka. Mūsų kraštui žuvies tikrai nepritrūks.
O ką veikiate po darbo? Kaip leidžiate laisvalaikį?
Pagrindinis mano pomėgis – žvejyba. Pagrindinis atsipalaidavimas – pažvejoti, pabūti gamtoje. Gamta labai mane traukia. Dabar dar susidomėjau medžiokle. Kol kas dalyvauju medžioklėse kaip varovas, bet kitais metais planuoju pirkti šautuvą ir tapti tikru medžiotoju.
O žvejojate Lietuvos upėse ir ežeruose, ar važiuojate ir į kokią Norvegiją, kaip aistringiausi žvejai?
Ne, į užsienį nevažiuoju. Daugiausia žvejoju mūsų krašte. Turiu savo pripučiamą valtį. Čia daug ežerų, tai vasarą labai dažnai išsiruošiu, o dabar laukiu, kol ledas bus tinkamas poledinei žūklei. Žvejyba patinka nuo vaikystės.
Sugautas žuvis paleidžiate ar pasiliekate?
Visaip būna.
Kokią didžiausią žuvį esate sugavęs?
Nieko tokio išskirtinio. Esu sugavęs ungurių, lynų, lydekų. Bet didžiausia lydeka tik apie poros kilogramų.
Pirmą kartą matau žvejį, kuris nesigiria nepaprastais laimikiais, nemeluoja.
Kai su žuvim dirbam, tai kažkaip nebeišeina girtis. O ir nemėgstu.
Šeimą turit?
Taip turiu. Vakar sūnui sukako 11 mėnesių.
Kiek jums dabar metų?
Dvidešimt devyneri.
Ačiū už pokalbį. Sėkmės darbe ir žvejyboje.
Pasibaigus pokalbiui pagalvojau, jog tokių jaunosios kartos įmonių vadovų mūsų krašte yra ir daugiau. Ir labai reiktų juos pakalbinti. Jei tik pavyks, „Gimtajame…“ turėtų atsirasti visas ciklas pasikalbėjimų su naujos kartos vadovais, kurie mąsto ir veikia kitaip. Kurie gali būti pavyzdžiais, traukiančiais grįžti namo.
