Rokas Balčiūnas: „Ir kai žiūrėjau skaičius komendantūrose, mūsų rajonas, lyginant su kitais, net mažais rajonais, skurdokai atrodo.“  Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar tikrai Rokiškyje liko tik vienas suaugęs šaulys? 

Iš aktyvių šaulių. Sąraše esame trise, bet vienas iš jų tarnauja KASP, kitas – buvęs vadas, veteranas Algis Veikšys – aktyviai veikloje jau nebedalyvauja. Tai mūsų kuopoje aš esu vienintelis, kuris dar važiuoja į pratybas. Negaliu kalbėti už kitas kuopas, nes Juodupės, Pandėlio šaulių sąrašų nežinau. Bet kai vyksta visos rinktinės pratybos, jų nebūna. Gal pas juos irgi daugiau veteranai, kuriems sveikata ar dar kas nors neleidžia dalyvauti, todėl pratybose nesusitinkam. Ir kai žiūrėjau skaičius komendantūrose, mūsų rajonas, lyginant su kitais, net mažais rajonais, skurdokai atrodo. 

– Kaip jūs pats atėjot į Šaulių sąjungą? 

Esminis lūžis buvo 2022 metai, Rusijos invazija į Ukrainą. Tada kilo stojimo į Šaulių sąjungą banga, su kuria aš ir atėjau. Buvo poreikis kažką daryti, ruoštis. Mane sudomino tai, kad gali dalyvauti tiek, kiek gali – yra įvairūs lygiai, net neturėdamas pakankamo fizinio parengimo dalyvauti su koviniais šauliais, gali rinktis ginkluoto pasipriešinimo, komendantinius šaulius. Dar ir tai, kad tarnyba yra arčiau namų. Tada dar gyvenau Kaune ir prašymą pateikiau ten. Ten perėjau įvadinį kandidato kursą, kuriame per mėnesį supažindino su pagrindiniais elementais, ir tada jau daviau šaulio priesaiką.  

Aišku, visa tai neatsirado iš niekur, nes ir iki tapdamas šauliu organizavau žygius ir dalyvavau juose. Kadangi dirbau mokykloje, tai organizuodavau ir stovyklas, kuriose būdavau atsakingas už ekspedicines jų dalis. Be to, daug metų skyriau aikido, todėl šiek tiek kario dvasios turėjau visą laiką. Šauliai leido man sujungti viską, ką iki tol dariau, į vieną veiksmą, aiškią kryptį, aiškią poziciją. Tokia mano istorija iki šaulių. 

– Kaip atrodo tas įvadinis šaulio kursas? 

Kiekvienoje rinktinėje jis šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, Kaune, kadangi buvo labai daug norinčiųjų, siekė gerai informuoti žmones, kur jie eina, dar iki priesaikos, kad tai nebūtų vien emociniai dalykai, kad paskui iš šimto įstojusiųjų 80 neatkristų. Tas kursas buvo paremtas bazinio šaulio įgūdžių kurso elementais: vieną savaitę keletą valandų kalbėjo apie ryšius, kitą savaitę ekipuotė, trečią savaitę pirmosios pagalbos pagrindai – maži elementai, iš kurių susideda visa šaulio įgūdžių bazė. Po to vienos dienos pratybos – pusę dienos mokėmės judėti miške su ginklu, o kitą pusę – orientuotis. Tie, kas po viso to nusprendė likti, priėmė priesaiką. 

Pas mus rinktinėje dabar yra taip, kad užtenka pereiti medicininę komisiją ir pateikti prašymą. Jei prašymas tenkinamas, priimama priesaika prieš rikiuotę. Taip suaugęs žmogus tampa šauliu, o prisiekęs pasirinktu laiku pereina bazinį šaulio įgūdžių kursą. Jį baigus atsiveria kitos galimybės rinktis mokymus, kursus, prisijungti prie ginkluoto pasipriešinimo būrių, kovinių šaulių, rinktis specializuotus inžinerinius, dronų valdymo bei kitokius kursus – rinktis savo kelią pagal poreikius ir interesus. Aišku, visada reikia įvertinti ir tai, kiek laiko gali tam skirti. 

– Vis dar mokytojaujat? 

Mokau, bet ne mokykloje, o privačiai. 

– Daugiausiai dirbate su jaunaisiais šauliais. Kokių paskatų vedami jie ateina į šaulius? 

Daugiausiai dirbu su jaunaisiais šauliais todėl, kad jų dabar daugiausia. Tas darbas svarbus, nes iš tų vaikų užauga tie, kurie vėliau norės jungtis. Aš ir pats prie šaulių norėjau prisijungti todėl, kad savo laiku, kai mokiausi mokykloj, žaisdavom įvairius taktinius žaidimus po miškus. Kai Tėvynė pašaukia, tie vaikystės įgūdžiai atgyja. Jaunųjų šaulių atėjimo į organizaciją priežastys turbūt kiekvieno šiek tiek skiriasi. Vieni ateina todėl, kad girdi, mato, jog padėtis nerami, ir norisi visa tai geriau suprasti, žinoti, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Kiti ateina, nes randa bendruomenę, bendraminčius, tuo pačiu pritarimą, supratimą, palaikymą, paramą. Atėję neretai atsiveda ir savo draugus. Ne visi pritampa, bet tai natūralu – jaunimui reikia viską išbandyti ir patiems priimti sprendimus. 

Tad priežastys, kodėl jaunimas ateina į Šaulių sąjungą, labai įvairios. Bet bendras jausmas, kad esi kažkokio didesnio proceso dalis, ko gero, labai svarbus. 

– Yra daugiau panašaus pobūdžio organizacijų. Pavyzdžiui, skautai. Kuo skiriatės nuo jų? Kaip su jais bendraujate ar nebendraujate? 

Apie konkrečiai skautus ar ateitininkus, kitas giminingas organizacijas man būtų sudėtinga šnekėti, nes nesu jose buvęs. Formalaus ryšio su jais neturime, bet susitinkame renginiuose. Yra tokių, kurie iš mūsų nuėjo į skautus, bet yra ir atvirkščiai – jaunimas ieško savęs. Vienas iš jaunųjų šaulių tikslų yra ne tik patriotiškumo ugdymas, bet ir konkretus rengimas karinei tarnybai. Ir nebūtinai karinei – jaunuolių tolesnė karjera gali būti susijusi su policija, sienos apsaugos tarnyba, KASP, pirmąja medicinos pagalba, ugniagesiais gelbėtojais. Mūsų tikslas – suteikti įgūdžius, suteikti galimybę išbandyti save panašiomis į tarnybą sąlygomis. Tuo gal ir skiriamės nuo kitų. Jaunieji šauliai programoje turi ginklus ir šaudymą, susipažįsta, kas yra ginklas, kaip jis veikia, šaudo oriniais arba mažo kalibro šautuvais. Kitų organizacijų programose, kiek žinau, to nėra.  

– Ko gero, jaunieji šauliai ir bendrauja bei bendradarbiauja su KASP, ugniagesiais, policininkais? Kokiomis formomis vyksta tas bendradarbiavimas? 

Šaulių sąjunga apskritai daug bendrauja su vidaus ir ekstremalių situacijų tarnybomis, o tas bendradarbiavimas atskiruose renginiuose skiriasi. Stovyklose dalyvauja ir savo veiklą bei techniką pristato ugniagesiai gelbėtojai; policija ir net pasienio apsauga atvažiuoja ir pristato savo veiklą, greitoji medicinos pagalba taip pat. Mes čia, Rokiškyje, dar nepasiekę tiek, kad važiuotume į policijos nuovadą ar pas ugniagesius, bet planuojame ir tai. Juk pradėjome iš esmės nuo trijų šaulių, dabar susirenka jau apie 10, tai galime planuoti rimtesnius dalykus. O šiaip bendradarbiaujame su Rokiškio KASP kuopa, jie mums viską yra parodę, vedėme pas juos pirmosios pagalbos užsiėmimą, turime galimybę naudotis jų patalpomis, nors užsiėmimus darome „Romuvos“ gimnazijoje.  

– Kaip tapti šauliu? 

LŠS registracijos anketa internete: https://www.sauliusajunga.lt/tapk-sauliu/ Alfonso Smetonos šaulių (Panevėžio apsk.) 5-oji rinktinė: panevezys@sauliusajunga.lt +370 657 77 672 Leonardo Grigonio-Užpalio (Rokiškio r.) 509-oji šaulių kuopa: https://www.facebook.com/rokiskiosauliai El. paštas rokas.balciunas@gmail.com.  

Jaunųjų šaulių būrelis vyksta kiekvieną trečiadienį 15.30-18 val. Rokiškio „Romuvos“ gimnazijoje Informaciją apie planuojamus jaunųjų šaulių užsiėmimus pratybas ir renginius galima rasti prisijungus prie „Facebooko“ grupės „Rokiškio rajono jaunieji šauliai“: https://www.facebook.com/groups/826284258924345/?ref=share 

Daugiau „Gimtajame…“

 

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: