Pandėliškės Audronės Diponienės kryželiu siuvinėti paveikslai neužsiguli palėpėse ar lentynose. Jie keliauja. Dabar kūrėjo darbai džiugina Suvainiškio bibliotekos lankytojus, prieš tai jie eksponuoti Pandėlio, Martynonių bei Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekose. Dalis nupirkta arba dovanota. Šalia siuvinėjimo žengia ir kitas pomėgis – mezgimas.
Buvo priversta
Iš kur tokia begalinė kantrybė ir noras siuvinėti? Kaip viskas prasidėjo? A. Diponienė atvira: ,,Sakau tiesiai šviesiai: paauglystėje nebuvo jokio noro nei siuvinėti, nei megzti todėl, kad lankiau šokių, chorų būrelius, lengvosios atletikos treniruotes. Dantis sukandusi mezgiau ir siuvinėjau, nes buvau priversta – reikėjo padėti pagal užsakymus siuvinėjančiai mamai.“ Nuo keturiolikos metų Audronė mamai ruošdavo piešinius, pramoko megzti, o nuo šešiolikos jau pati užsidirbdavo duonos. Iš pradžių ėmėsi smulkesnių darbų: kryželiu ir rišeljė technika siuvinėjo servetėles, staltieses, vėliau ėmėsi didesnių užsakymų ir, grįžusi iš mokyklos bei būrelių, su mama dirbdavo ,,per pusę“.
Plačiau skaitykite antradienio “Gimtajame…”
