Abele Inga. „Žilvičių smutkelis“ , 2016 m.
Latvių rašytojos istorinis romanas pasakoja apie XIX amžiaus bei XX amžiaus pradžios, beveik šimto metų, Latgalos krašto istoriją. Pagrindinis romano herojus – katalikų bažnyčios, kultūros bei politinis veikėjas, kurio paveikslas sukurtas, remiantis konkretaus asmens – Francio Trasuno – gyvenimo faktais.
Knyga bus įdomi ne tik istorijos mėgėjams bei vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunimui, nes romano siužetas dramatiškas ir poetiškas, mistiškas ir intriguojantis, vaizduojantis kelių kartų skirtingų šeimų gyvenimo vingius. Knyga vertinga ir kaip pažintinė, padedantis atrasti bendros lietuvių ir latvių tautų praeities sąsajas su šiandiena. Šis romanas pripažintas geriausiu 2014 metų prozos kūriniu Latvijoje.
Jundze Arno. „Raudonasis gyvsidabris“, 2019 m.
Romane tapomas įvairiasluoksnis Latvijos visuomenės portretas. Čia susitinka senosios kartos žmonės ir į užsienį pasitraukę giminaičiai, sovietų valdžios niekad nepripažinęs miško brolis ir pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius žengiantys jaunuoliai. Pastarųjų laukia daugybė iššūkių, nes sovietų saugumo agentai stengiasi išsaugoti naujoje sistemoje savo galią, o prie nepriklausomybės gynėjų šliejasi įvairiaspalviai visuomenės veikėjai. Intrigos įtraukia skaitytoją ir nepaleidžia iki knygos pabaigos.
Kross Jaan. „Lyno akrobatas“, 2020 m.
Romane pasakojama didžio Livonijos metraštininko Baltazaro Rusovo gyvenimo istorija. Nuo XVI a. Taline gyvenusio smalsaus berniūkščio, nepaklususio mokytojui, įsilipusio į bažnyčios varpinę ir stebėjusio paslaptinguosius lyno akrobatus. Šis valstietiškų šaknų jaunuolis – padūkęs, nutrūktgalvis, pasirodo, yra ir drąsus, išmintingas, aštraus proto bei gabus mokslams. Atsidūręs tinkamu laiku ir tinkamoj vietoj jis suvokia galįs padėti saviškiams estų valstiečiams bei pasitarnauti įtakingiems vokiečių didikams, gal net karaliams. Visa tai ir daugiau – šioje knygoje.
Kaplinski Jaan. „Ta pati upė“, 2018 m.
Intymus ir kartu visuomeniškai aktualus, autobiografiniais faktais iš dalies paremtas, 12 metų rašytas romanas – vienas geriausiai įvertintų šiuolaikinių estų kūrinių, kurio centre – praėjusio šimtmečio septintojo dešimtmečio Estija. Žanriniu požiūriu kūrinys artimas saviugdos romano tradicijoms. Pagrindinis dėmesys skiriamas savęs paieškoms, psichologiniam ir moraliniam augimui bei svarbiems charakterio pokyčiams. Pasakojama trečiuoju asmeniu, ieškant atsakymo į egzistencinius klausimus. Pagrindinio veikėjo – bevardžio jaunuolio pasaulėžiūrą iš esmės pakeičia pažintis su Mokytoju, kurio prototipas yra legendinis estų poetas, religijos filosofas, poliglotas Ukus Masingas (1909–1985).
Romane susipina lengva autoironija ir iškilūs jausmai, realizmas ir mistika, išorinės aplinkybės ir psichologija, religija ir politika.
Pasak kritikų, knyga meta intelektualų iššūkį skaitytojui. Priimkime jį.
Vaikams ir jaunimui – apie Latvijos kaimo tikrovę ir nemokantį riaumoti liūtą, paikos estiškos ir keistų Puokių istorijos.
Dobele Maira. „Neteisingo gyvenimo mokykla“, 2015 m.
Knygoje sekamos devynios istorijos apie paauglės Mėtos gyvenimą. Ši knyga ne išgalvotų problemų ir rožinių princesių mėgėjoms. Joje – apie realų mergaitės gyvenimą, kuriame svarbią vietą užima santykiai su motina, pasikeitę po tėvo netekties, draugai. Paauglė siekia pritapti prie bendraamžių, patiria pirmąsias jausmų audras, paauglišką neigimą.
Knyga patraukli savo pasakojimu, įdomi ne tik paaugliams, bet ir jų tėvams.
Zvirgzdins Jurgis. „Liūto riaumojimas“, 2016 m.
Zoologijos sode gyvenančiam liūtui Leo nepasisekė – jis neteko gebėjimo riaumoti, kas būtina kiekvienam save gerbiančiam liūtui. Todėl vargšeliui pagelbėti nusprendė penkiametė mergaitė Rasa, jos pliušinis meškiukas Tobijas ir šuo Zoro.
Knygoje sužinosite, ar pagal gydytojos išrašytą receptą iškepti mėtiniai keksiukai padės Leo ir jis vėl galės riaumoti? O gal pavyks surasti riaumojimą skatinančios medžiagos, kuri išgelbėtų Leo nuo niekam tinkamumo? Visi atsakymai – nuotaikingoje istorijoje apie draugystę, rūpestį ir nuoširdžią pagalbą vienas kitam.
Piret Raud. „Šiek tiek paikos istorijos“, 2018 m.
Šios knygos istorijos truputėlį paikos. Keistoki ir jų veikėjai, bet labai mieli ir geri. Čia rasite kiaušinį, kuriam patinka stovėti ant galvos, obelį, ant šakų auginančią medalius. Taip pat morką, kuri pati nežino, kas ji iš tikrųjų yra. Dar išgirsite apie dėdės Velo aistrą kolekcionuoti sagas, apie megztinį, kuriam be galo patiko glėbesčiuotis, ir žuvis, beprotiškai mėgstančias arbatą.
Valter Edgar. „Puokių istorijos“, 2014 m.
Knygoje istorijas seka Puokiai – keisti padarėliai, kaip šieno kuokšteliai. Jie sklidini linksmybių ir gali klausinėti be galo! Kartais senolis Piekis pavargsta nuo jų dėmesio ir klausimų, bet nepraeina nė diena ir puokiai vėl ko nors klausinėja, ir visa draugija leidžiasi į nenutrūkstamus pasaulio tyrinėjimus.
Tad jei ir tau kada ramybės neduoda, atrodytų, paprasti klausimai, griebk „Puokių istorijas“ ir galbūt rasi atsakymą!
Parengė Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Daiva Vilkickienė
