Prezidentas Gitanas Nausėda, minint 34-ąsias Baltijos kelio metines, teigia, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste Lietuva privalo tiksliai laikytis „moralinio ir politinio“ kurso.
„Šiandien, kai imperija vėl bando stotis, traiškydama nekaltų žmonių likimus, privalome tiksliai laikytis moralinio ir politinio kurso, kurį brėžia mūsų nepaprastai skaudi, bet kartu – ir šlovinga praeitis“, – Facebook paskyroje parašė šalies vadovas.
„Kartą jau pasakėme: daugiau niekada. Tegul tai būna mūsų įkvėpimo šaltinis“, – sako G. Nausėda.
Jis taip pat pažymi, kad Baltijos kelias jam visada bus vienas didingiausių ir svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių.
„Šį rytą sutinku Kijeve, tačiau mintimis grįžtu į Lietuvą ir į tą vienybės stebuklą, kurį kartu patyrėme prieš 34 metus. (…) Būtent tada mes kartu su latviais ir estais visam pasauliui pasakėme, kad norime būti laisvi – ir būsime laisvi. Šios vidinio išsivadavimo akimirkos niekas niekada iš mūsų neatims“, – sako prezidentas.
Trečiadienį G. Nausėda atvyko iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą, kur dalyvaus Ukrainos Nepriklausomybės dienos iškilmėse ir Tarptautinės Krymo platformos viršūnių susitikime, pranešė Prezidentūra.
Per darbo vizitą Kyjive Lietuvos valstybės vadovas taip pat susitiks su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptars pagalbos nuo Rusijos agresijos besiginančia šaliai ir Ukrainos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje klausimus, dalyvaus Tarptautinės Krymo platformos viršūnių susitikime.
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai suorganizavo 620 km ilgio gyvąją grandinę. Trijų Baltijos valstybių tautos, sujungdamos Vilnių, Rygą, Taliną – nuo Gedimino pilies iki Ilgojo Hermano bokšto Taline, surengė simbolinį referendumą ir susikibusios rankomis kiekviena savo ir kartu 2 milijonų žmonių apsisprendimu nutiesė kelią į Nepriklausomybę.
