Taip niekad tvarkos nebus
Algirdas Kulys
Pandėlio seniūnijos seniūnas
Siūlomoje tvarkoje dar daug kas neaišku, bet šia tema kyla visokių pamąstymų. Miestelis miesteliui nelygus – vienuose valstybinės reikšmės kelių (gatvių) daug, kituose – mažai. Teoriškai skaičiuojant, Pandėlyje, kelininkų prižiūrimos, „Via Lietuva“ pavaldumo yra Biržų, Rokiškio, Vytauto, Panemunio, Puodžialaukės, Kraštinės gatvės. Jeigu visas jas perduotų, kilometrų susidaro tikrai nemažai. Mūsų seniūnijai pernai KPPP lėšų skirta buvo 57 tūkst. eurų (žvyravimui ir asfalto išdaužų priežiūrai), tai teoriškai, 10 procentų pridėjimas būtų 5,7 tūkst. eurų. Asfalto kvadratinis metras kainuoja daugiau 40 eurų.
Dabar skiriama lėšų tiek, kad seniūnijos mastu nelabai užtenka net esamai būklei prižiūrėti. Apie remontą net nekalbu. Tai tie penki tūkstantėliai… Gera savaitė ir jų nebeliks.
Savivaldybei teks kažkiek prisidėti, juk nebus tos pagrindinės gatvės nevalytos. Be to, reikės papildomos technikos, galingesnio barstytuvo ir pan.
Ar gali nukentėti dėl tokių pokyčių atokesnių kaimų kelių priežiūra? Nenoriu taip prognozuoti, bet visko gali būti.
Bet kai pagalvoji, tai tikras kuriozas. O kaipgi Pandėlio gatvė greta esančiame Pandėlio kaime? Ją ir toliau prižiūrės kelininkai? Ar važiuos kelininkų sniego valytuvas iki Pandėlio, tada pravažiuos per miestą pakeltu valytuvu, o išvažiuodami nuleis? Ar prie ribos apsisuks? Kaip tai įmanoma, jūs man pasakykit?
Esu už tai, kad viskas būtų vienose rankose. Jei pagrindiniai keliai valstybės, tai tegu ir būna valstybės, o ne va ten tavo, o čia jau mano. Taip niekad tvarkos nebus. Gal ir per aštriai sakau, bet kitaip neišeina.
Norint užtikrinti kelių priežiūrą, reikia lėšų ir reikia priemonių. Vien tik lėšų nepakanka. Bet tokiu atveju reikės apsispręst. Ar samdyt rangovą, arba mums patiems turėti techniką, ją atsinaujinti. Be to, reikės papildomų darbuotojų – kas gi vairuos tą techniką?
Asfaltą reikia perkloti, bet iš ko?
Dalia Dubenčiukienė
Panemunėlio seniūnijos seniūnė
Pas mus seniūnijoje gatvės, per kurias eina rajoniniai keliai, yra labai prastos būklės – jas praktiškai tektų perkloti naujai. Ypač prasta Kamajų gatvės būklė. Pergalės gatvė – taip pat, lopas ant lopo, o ant to lopo – dar vienas lopas. Kelių būklė apverktina. Žmonės nuolat skundžiasi, bet kelininkai turbūt irgi neturi lėšų remontui.
Sunku kažką komentuoti, bet su 10 procentų KPPP lėšų mes tų gatvių nesutvarkytume niekaip. Pavyzdžiui, pernai, iš KPPP lėšų asfalto duobių lopymui konkrečiai buvo skirta 3910 eurų. Tai, preliminariai skaičiuojant, jei dešimt procentų šios sumos pridėjus, tai būtų beveik 400 eurų. Tai ką už tokią sumą galima padaryti?
Sumažėtų biurokratinis mechanizmas
Marius Datkūnas
Laikinai einantis Juodupės seniūnijos seniūno pareigas
Nedrįsčiau sakyti, nei kad tai bloga mintis, nei kad labai gera, bet privalumų įžvelgčiau. Jeigu pagrindinės miestų ir miestelių gatvės taptų savivaldybės reikalu, tai prireikus iškiliosios perėjos ar greitį ribojančio kalniuko tikriausiai mažiau reikėtų suderinimų ir sutikimų, negu tuomet, kai kelio savininkė – „Via Lietuva“. Tai reikštų, kad sumažėtų biurokratinis mechanizmas.
Kalbant apie finansavimą, šiandien mes nebūtume pajėgūs to užtikrinti. Jei būtų skirtas finansavimas ir sutvarkytas mechanizmas, kaip tai veiks, tada ir bus matyti. Tačiau jeigu lėšų keliams negauna mūsų valstybė, tai nežinau, ar gaus mūsų savivaldybė.
Nors, jeigu čia tik perkeliama našta, taigi niekas nenori tos naštos. Bet jei bus nuspręsta, kad turėsim perimti, na tai vis tiek teks kažką daryti ir mąstyti.
Kai daug auklių – vaikas be nosies
Lina Zolubienė
Kamajų seniūnijos seniūnė
Seniūnijoje yra trys gyvenvietės, turinčios miestelio statusą. Tai Kamajai, Salos ir Duokiškis – per šiuos miestelius vedančios pagrindinės gatvės yra pagrindiniai keliai, už kurių priežiūrą atsakinga „Via Lietuva“ samdoma bendrovė „Kelių priežiūra“. Labai prasta pagrindinių gatvių per Duokiškį būklė – statant vėjo jėgaines, kelio dangą išniokojo sunkiasvoris transportas. Kamajų – pusėtinai, Salų – irgi šiaip sau.
Reiktų pabrėžti, kad pagrindinių gatvių priežiūra – tai ne vietinės reikšmės kelių – eismas intensyvesnis, tad priežiūros reikės kur kas daugiau. Barstyti, valyti, lopyti… Klausimas – kiek lėšų tam prireiks? Neskaičiavau, bet logikos mažai. Ar pakaks lėšų pirkti paslaugą? Iš ko pirkti transportą?
Praėjusiais metais KPPP lėšų žvyrkelių ir kelių su asfalto danga priežiūrai buvo skirta 54 tūkst. eurų. Tai, preliminariai skaičiuojant, būtų 5400 eurų KPPP priedas? Žiema žiemai nelygi. Ar tiek užteks? Čia, sakyčiau, toks svarstytinas klausimas – ar kelių perdavimas pagerintų kažką. Pirmiausia turėtų būti galvojama apie kelių būklės gerinimą, bet vargu ar tai būtų tinkamas sprendimas?
Vientisas kelias, tai turėtų būti ir vienas prižiūrėtojas. Nes kai daug auklių, vaikas lieka be nosies.
Savivaldybei didėtų našta
Rajono savivaldybės sdministracijos direktoriaus Valerijaus RANCEVO komentaras:
Jeigu planuojami perduoti keliai būtų tvarkingi ir geros būklės, tuomet tokį sprendimą vertiname palankiai. Tačiau perduodami keliai yra prastos būklės ir KPPP lėšų padidinimas nėra ženklus, tad savivaldybei didėtų našta.
Pokyčiams pirmiausia turėtų pritarti Seimas
Rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo Augustino BLAŽIO komentaras:
Jeigu Kelių įstatymo pakeitimas bus priimtas, jis įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d., todėl konkrečių skaičiavimų apie perduodamų kelių ilgį dar neturiu. Iki to laiko Vyriausybė turėtų perduoti kelių nuosavybę savivaldybei, tuomet ir būtų aiškūs tikslūs ilgiai ir ruožai.
Tikėtina, kad Rokiškio mieste savivaldybė perimtų dalį Respublikos g., Juodupės g., Vytauto g., Pandėlio g. ir Nepriklausomybės a. Likusi dalis Respublikos g., Taikos g. ir Panevėžio g. liktų AB „Via Lietuva“ nuosavybe, nes šios gatvės sutampa su krašto, o ne rajoniniu keliu. Taipogi rajoninių kelių yra ne tik Rokiškio miesto teritorijoje, bet ir kituose rajono miestuose ir miesteliuose, todėl tikriausiai būtų perduodama ir daugiau kelių ruožų.
2024 m. savivaldybei skirta beveik 2,5 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Šių metų finansavimas dar nėra paskirstytas, tačiau jeigu bus priimtas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo pakeitimas, 2025 m. savivaldybė gautų apie 5 proc. daugiau lėšų, o 2026 m. – 10 proc. daugiau.
GR ir asmeninio archyvo nuotr.
