Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto orlaivių pilotavimo specialybės penktakursės rokiškėnės Onutės BALTRŪNAITĖS dažniausiai žmonės teiraujasi, ar nebaisu merginai sėdėti prie lėktuvo vairalazdės, kodėl ji rinkosi specialybę, tradiciškai priskiriamą vyrams? Kraštietė tikina, jog moterų, pasirinkusių šią specialybę, daugėja, o norėdamos įsitvirtinti, jos privalo žiniomis ir gebėjimais pranokti vyrus.
Norėjo kažko netradicinio
Iš Rokiškio kilusi, gydytojų šeimoje užaugusi O. Baltrūnaitė iki studijų Aviacijos institute vos keletą kartų buvo skridusi lėktuvu. Kelionės pasitaikė netolimos: kartu su mama skrido į Airiją aplankyti tetos. „Mokydamasi paskutinėse vidurinės mokyklos klasėse supratau, kad ateityje norėčiau kažko netradicinio“, – sakė Onutė. Anot kraštietės, pilotės karjera ją masina dėl galimybės keliauti, pamatyti pasaulio.
Merginos nuomone, orlaivius valdančios pilotės – ne naujiena: jos kurse iš 19-os studentų – keturios merginos, puikiai įveikiančios visas užduotis. Nė viena jų nesuabejojo savo sprendimu ateitį sieti su aviacija.
Į aplinkinių abejones būsimoji pilotė Onutė nekreipia jokio dėmesio: kraštietė mėgsta skrydžius, laukia momento, kai orlaivis atsiplėš nuo žemės. Jai patinka giedrą dieną pro lėktuvo kabinos langus gėrėtis atsiveriančiais vaizdais, o debesuotą – žvelgti į nusidriekusius balto sniego kilimus.
Leidžiama susikurti savo maršrutus
Būsimai pilotei įdomiausia studijų dalis – skraidymo praktikos Kyviškių (Vilniaus r.) aerodrome. Iš pradžių ji skraidė vienmotoriais orlaiviais su stūmokliniu varikliu „Cessna-152“, vėliau – „Cessna-172“. Pirmuosius kartus Onutė kilo kartu su instruktoriumi, vėliau – savarankiškai su kurso draugais.
„Sukame ratus virš Kyviškių, mokomės kilti, tūpti. Daugiau valandų skraidžiusiems studentams leidžiama susikurti savo maršrutus. Paskambinu mamai ir pranešu, jog tuoj atskrisiu į Ragelius, apsuksiu ratą, pamojuosiu ir grįšiu“, – juokėsi mergina. Rokiškio miestas, ypač bažnyčia, jai tampa vienu svarbesnių taškų, padedančių susiorientuoti vietovėje, ieškant krypties į Ragelius – kaimą, kuriame gyvena jos šeima.
Aviacijos institute studentai mokosi valdyti lainerius specialiame treniruoklyje – simuliatoriuje. Pasak studentės, šis įrenginys, iki maksimumo imituojantis lėktuvo valdymą, yra užprogramuojamas „skristi“ ypač sudėtingomis oro sąlygomis, o lainerį tenka ir pakelti į orą, ir sėkmingai nutupdyti. Kiekvieną piloto žingsnį akylai stebi instruktoriai.
Startas – pigių skrydžių bendrovėje
Anot pašnekovės, dauguma Aviacijos instituto studentų dar mokydamiesi įsidarbina oro uostuose aviacijos dispečeriais, skrydžių planuotojais, stiuardais. Darbas jiems padeda geriau pažinti specialybę, pasitikrinti, ar nesuklydo rinkdamiesi. Rokiškėnė darbinę karjerą pradėjo nuo stiuardesės pigių skrydžių bendrovėje. Anot merginos, tai fiziškai sunkus ir atsakingas darbas. Kiekvienas skrydis prasideda keleivių susodinimu, jų aptarnavimu, o pasiekus tikslą – išlaipinimu, salono tvarkymu ir kitų klientų pasitikimu. Ir visai nesvarbu kelionės maršrutas, nes aptarnaujantis personalas dažniausiai niekur neišeina iš oro uosto: svečią šalį pamato tik… iš dangaus platybių.
Pasak pašnekovės, per dvejus darbo metus pasitaikė ir ekstremalių situacijų, tačiau ne dėl pilotų klaidų ar lėktuvų gedimo: problemų kildavo dėl neblaivių keleivių netinkamo, netgi bjauraus elgesio, nenoro paklusti taisyklėms. Mat lėktuvai dažnai būna pilni, keleiviai skundžiasi vietos trūkumu, kai kurie žmonės būna pikti, irzlūs, gali priekaištauti net dėl verkiančio vaiko, kurio tėvams nepavyksta nuraminti…
Kartu su sporto ir pramogų pasaulio įžymybėmis
Nuo birželio mėnesio O. Baltrūnaitė dirba privačioje skrydžių bendrovėje. Šios lėktuvus kelionėms užsisako sporto, meno, muzikos ir pramogų pasaulio įžymybės. Islandija, Italija, Kazachstanas, Didžioji Britanija, Ispanija, Portugalija, Malta, Kipras, Korsika – aplankytas šalis vardijo būsimoji pilotė.
„Keleiviams ant sidabruoto padėkliuko patiekiame maistą. Labai didelis dėmesys skiriamas aptarnavimui, maisto kokybei, net duona pašildoma… Jokių vienkartinių indų, servetėlių. Anksčiau tekdavo keleiviams komanduoti, o dabar galime tik patarti, išklausyti, padėti… Nuvykus į konkrečią šalį, laisvu laiku galima keliauti, ilsėtis“, – savo darbo patirtį lygino Onutė. Šios kelionės labai praplėtė jos akiratį: kraštietei teko bendrauti su daugybe žymių žmonių, tačiau pokalbių detalių ji negali viešinti. Tokios yra susitarimo su skrydžio bendrove taisyklės.
Paieškos gali užtrukti
Stiuardesės darbas Onutei – laiptelis piloto kabinos link. „Kol baigsiu studijas, mėginsiu išlikti dabartinėje skrydžių bendrovėje, nes piloto darbo paieškos dėl patirties trūkumo gali užtrukti ne vienerius metus. Mūsų šalis neturi nacionalinio vežėjo, todėl studijas Aviacijos institute baigusius pilotus samdo užsienio bendrovės, kurios bazuojasi Lietuvoje ir skraido iš Vilniaus ar Kauno oro uostų“, – paaiškino būsimoji pilotė.
Kraštietės nuomone, piloto darbe sunkiausia yra pamainos, mat susimaišo diena ir naktis, nėra nei darbo dienų, nei savaitgalių, o skiriantis laiko juostoms, sutrinka žmogaus biologinis laikrodis.
Anot O. Baltrūnaitės, Lietuvoje pilotai mokomi universitete, o studijos trunka penkerius metus. Užsienyje yra kur kas paprasčiau: dauguma pilotų neturi aukštojo išsilavinimo, jiems tereikia baigti specialius kursus, gauti licenciją, suteikiančią teisę valdyti lainerius.
Mergina pastebėjo, jog Lietuvoje vidurinę mokyklą baigusieji spaudžiami rinktis universitetines studijas, nes visuomenė palankiau vertina turintįjį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pageidautina – magistro laipsnį. O juk kai kurie studentai po 4–6 studijų metų dar nežino, ar jam patinka pasirinktoji specialybė, o dalis baigusiųjų pagal ją nedirba…
Lėktuvo keleiviai, laineriui ratais palietus žemę, pradeda ploti, taip dėkodami pilotui už sėkmingą skrydį. Būsima pilotė sakė, jog ši tradicija labai sena, tačiau nėra tiksli: ploti reikėtų lėktuvui sustojus, nes kai ratai pasiekia žemę, laineris dar ilgai rieda, tuo metu irgi gali kažkas nutikti. „Susisiekimas lėktuvais – vienas saugiausių, tačiau padidintas dėmesys avarijoms formuoja kitokį įspūdį. O keleivių padėkos visada malonios, ypač lietuvių, kurie, palyginti su užsieniečiais, yra… surūgę, pikti ir viskuo nepatenkinti“, – pastebėjo pašnekovė.
Moterys geba valdyti net naikintuvus
Jonas STANKŪNAS
Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius, profesorius
Kurdami Vilniaus Gedimino technikos universiteto struktūrinį padalinį – Aviacijos institutą nutarėme nediskriminuoti moterų ir įstatuose numatėme galimybę joms studijuoti. Kasmet į institutą įstoja po 2–4 merginas. Studentų priėmimo komisijos nariai jas įspėja, kad moterims labai sunku suderinti šeimą ir darbą, nes pilotai dirba ne vienoje kompanijoje, skraido po visą pasaulį. Šiame darbe nėra daugeliui įprasto režimo – kai žinai darbo pradžią ir pabaigą. Pasitaiko atvejų, kai pilotai po keletą mėnesių ar net pusmetį negrįžta namo. Tačiau stojantieji į aviaciją būna labai motyvuoti, todėl atkalbėti juos nuo šio pasirinkimo dažniausiai nepavyksta.
Baigusios aviacijos studijas moterys tampa puikiomis pilotėmis. Jos valdo ne tik keleivinius lėktuvus, bet ir naikintuvus. Manau, pasiekti karjeros aukštumų joms padeda didžiulė motyvacija.
Dalia Zibolienė
