Lietuvių vaikų literatūra. Kur turime ieškoti jos ištakų? Žvelgiant į kitų tautų vaikų literatūros tradicijas, ištakos slypi pirmuosiuose rašytiniuose šaltiniuose. Jau Martyno Mažvydo „Katekizme“ randame vaikų literatūros užuomazgų, nes po abėcėlės pateikiami skiemenavimo pavyzdžiai, o spaudos ženklais išmarginti puslapiai žadina smalsumą ir fantaziją. Vaikas į knygą žiūrėjo kaip į retą ir paslaptingą reiškinį.
Rašyti vaikams – sudėtingas procesas. Kūrėjo širdyje turi gyventi vaikų pasaulis.
Įstrigę į mūsų atmintį
Kai pradedame analizuoti Rokiškio krašto vaikų literatūros istoriją, mums prieš akis iškyla rašytojo, pedagogo, aktyvaus XX a. pradžios lietuvių kultūros veikėjo Mato Grigonio asmenybė. Reta rajono biblioteka neturi šio autoriaus leidinio „200 žaidimų“. Tai pirmoji žaidimų knyga, išleista Lietuvoje. M. Grigonis sudarė ir kitų tautų vaikų žaidimų knygas. Pasklaidę užsienio šalių klasikos archyvus, surandame informacijos, kad autorius išvertė ar lengvai perpasakojo Hanso Kristiano Anderseno, Ivano Turgenevo, Šarlio Pero ir kitų autorių kūrinius.
Gilinuosi į Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio bibliotekos fondą. Mano kartos žmonės prisimena ir kito kraštiečio poeto, žurnalisto, redaktoriaus Pauliaus Širvio eilėraščių vaikams knygutę „Vyturėliai dainorėliai“, kurią 1965 m. išleido „Vagos“ leidykla. Kaip buvo kuriamas tuometinės Rokiškio 3-iosios vidurinės mokyklos bibliotekos fondas, pirmoji šios mokyklos bibliotekos darbuotoja Aldona Rasimavičienė rašo prisiminimuose: „Mokyklos biblioteka įsikūrė 1972 m. spalio mėnesį. Pagrindinis darbas – knygų fondo sudarymas. Programinė literatūra buvo renkama iš rajono vidurinių mokyklų bibliotekų, metodinę-pedagoginę literatūrą perdavė Švietimo skyriaus biblioteka, vaikų literatūrą – uždarytos pradinės mokyklos ir Sėlynės aštuonmetė mokykla. Naujausia literatūra ir periodinė spauda buvo užsakoma centralizuotai.“
P. Širvio poezijos knygoje „Vyturėliai dainorėliai“ užbrauktas spaudas liudija, kad ši knyga gauta iš Kamajėlių pradinės mokyklos.
Dabar bibliotekos fonduose turime „Alkos“ leidyklos 2007 m. išleistą P. Širvio poemą vaikams „Liūnas linguoja – liūlia liūliuoja“. Leidinys iliustruotas dailininkės Aušros Čapskytės spalvingais piešiniais.
Dažnai Rokiškio Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje lankosi kraštietis poetas, žurnalistas, redaktorius Rimgaudas Valentinas Graibus. Jo literatūrinėje kraitėje – didelė šūsnis poezijos knygų, kurias autorius skiria suaugusiesiems, o poezijos knygelę „Vėjo sūpuoklės“ parašė vaikams. Leidinį iliustravo gausus būrys vaikų. 2003 m. lapkričio 12 d. autorius lankėsi tuometinėje Rokiškio „Romuvos“ gimnazijoje, tad poezijos knygelė „Vėjo sūpuoklės“ – su autoriaus įrašu ir autografu.
Iš Roblių kaimo (Panemunėlio sen.) kilusi prozininkė, dramaturgė, visuomenininkė Liudvika Didžiulienė-Žmona rašė suaugusiesiems, platino draudžiamąją spaudą, rėmė moksleivius, organizavo jų laisvalaikį ir kartu rašė vaikams. Bibliotekos fondus papildo nedidelio formato apsakymų knygelė „Našlaičių eglutė“.
Prozininkė Milda Telksnytė ir vertėjas, prozininkas Vygandas Račkaitis sudarė ir išleido autorės kūrybinio epistolinio palikimo dviejų tomų „Raštų“ rinkinį. Leidiniuose spausdinama ir kūryba vaikams.
Gimnazijos rašytiniai šaltiniai liudija, kad L. Didžiulienės-Žmonos dukra Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė – poetė, prozininkė, dramaturgė, dailininkė – taip pat rašė vaikams. Teigiama, kad jos scenos vaizdeliuose, apsakymuose ir eilėraščiuose vyravo buities, gamtos ir gyvūnijos motyvai. Autorė išleido apie 20 knygų vaikams, kurias dažniausia ir pati iliustravo.
Tai tik maža dalelė mūsų krašto poetų ir rašytojų, kurie stengėsi suprasti vaikų vidinį pasaulį ir savo gebėjimus perteikti literatūros kūriniuose.
Gyvenę svetur ir kūrę jauniesiems skaitytojams
Sklaidau brangų leidinį, kurį gavome iš Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (Čikaga, JAV). Tai lietuvių ir šveicarų mokslininko, literatūros istoriko ir pedagogo, publicisto Juozo Ereto „Valančiaus šviesa už marių“. Prieš titulinį puslapį autoriaus įrašas ir autografas liudija, kad šią knygą jis skyrė katalikų dvasininkui, prelatui, žurnalistui Juozui Prunskiui. Tai svarbios knygos istorijos detalės. Pačiame leidinyje yra nemažai medžiagos apie Rokiškio krašto įžymius žmones.
Sunku nustatyti kraštiečių kilmę, kaip Lietuvos aktorius, teatro režisierius Ferdinandas Jakšys teigia, kai jį į renginius kviečia uteniškiai, anykštėnai ir rokiškėnai. Taip ir su rašytojo, vertėjo, leidėjo Stepo Zobarsko kilme. Rašytojas gimęs Pamaleišyje, Svėdasų valsčiuje, tuometinėje Rokiškio apskrityje. 1928 m. jis baigė Rokiškio gimnaziją. J. Eretas knygoje „Valančiaus šviesa už marių“ teigia: „1949 m. S. Zobarskas atvyko į Ameriką. Jis buvo kūrybingas bei judrus rašytojas, vertėjas ir leidėjas. Pr. Naujokaičio įsakmiai prašomas, 1956 m. pradžioje bent vieneriems metams apsiėmė redaguoti „Eglutę“ (Lorenco mieste JAV leidžiamas lietuvių vaikų žurnalas).“ Leidinį S. Zobarskas redagavo tik vienerius metus. Savo atsistatydinimą jis šitaip aiškino: „Kodėl su „Eglute“ turiu atsisveikinti? Ogi todėl, kad atsirado labai daug kito darbo; be to, noriu kokią knygelę parašyti. Nebeužtenka laiko. O „Eglutės“ redagavimas nėra lengvas. Jeigu man nebūtų atėję į talką kiti rašytojai, dailininkai ir skaitytojai, tai nežinau, ar būčiau pajėgęs tuos vienerius metus ištesėti.“
Padėkojęs bendradarbiams, S. Zobarskas jautriai ragino lietuvių vaikus skaityti ir rašyti „Eglutei“.
Nepriklausomoje Lietuvoje jis buvo vienas populiariausių vaikų ir jaunimo rašytojų. Gimnazijos bibliotekos fonduose turime autoriaus knygą vaikams „Brolių ieškotoja“. Jos „Žodyje skaitytojui“ rašoma, kad autorių imtis plunksnos paskatinęs pats Juozas Tumas-Vaižgantas.
Kunigo, poeto, visuomenininko Justo Jasėno dovanotoje leidinių kolekcijoje gimnazijos Lituanistikos centrui turime kitą brangų leidinį – biografinį albumą „Jonas Tvardauskas“. Ši knyga apie vieną ryškiausių šviesaus atminimo Anykščių krašto tautodailininkų, respublikinės Liongino Šepkos premijos laureato, Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premijos laureato medžio drožėjo Jono Tvardausko gyvenimą ir kūrybą. Leidinyje yra fotografija, liudijanti, kad S. Zobarsko gimtinėje Pamaleišio kaime 1991 m. buvo atidengta stogastulpių kompozicija, kurioje įamžinti jo apsakymų knygos „Ganyklų vaikai“ herojai.
Kraštietis rašytojas, žurnalistas Liudas Dovydėnas – vienas produktyviausių prieškario Lietuvos kūrėjų. Šalia prozos kūrybos suaugusiesiems, jis beldžiasi į vaikų širdies vartus per spausdintąjį žodį. Bibliotekos vaikų literatūros fondą praturtina knygos „Gyveno kartą karalius“, „Katino sodas“. Vaikams skirta kūryba spausdinama L. Dovydėno „Rinktinių raštų“ septintajame tome, kurio paantraštėje rašoma „Pasakos“. Gimnazijos bibliotekai unikalią L. Dovydėno knygą dovanojo Lituanistikos tyrimo ir studijų centras. Tai spalvingomis P. Osmolskio iliustracijomis papuoštas „Pabėgėlis Rapsiukas“, išleistas 1946 m.
Sklaidau kitus leidinius. „Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūros: 1945–1990“ dviejų tomų antologijoje spausdinama mūsų kraštiečių S. Zobarsko, L. Dovydėno, J. Švaisto, Aldonos Kandroškaitės, Marijos Tūbelytės-Kuhlmanienės, Alės Rūtos kūryba.
Dvasinus gyvenimo išbandymus patyrusi kraštietė pedagogė A. Kandroškaitė, kilusi iš Salų parapijos. Dėl religinių pažiūrų jos rankraščiai Lietuvoje nebuvo spausdinami. Tik gerų žmonių pastangomis Ameriką pasiekę rankraščiai buvo išleisti ir įsiliejo į egzodo vaikų ir jaunimo literatūrą. Šiandien bibliotekos fonduose turime jau Lietuvoje išleistas A. Kandroškaitės knygas „Prie tėviškės verdenių“, „Pasakos. Padavimai“, dailininkės Sigitos Adomavičienės spalvingai iliustruotą „Kalėdų naktį“. Iš A. Kandroškaitės leidiniuose spausdinamų padavimų sužinome įdomios informacijos apie įvairias Rokiškio rajono vietas.
Imliausi padavimų ir pasakų aistruoliai
Sklaidau dr. Jono Balio, gimusio Kupiškio krašte, „Raštus“. Juose – sakmės, dainos, būrimai, liaudies medicinos ir magijos patarimai bei kita etnografinė medžiaga, užrašyta Rokiškio rajono Duokiškio, Kamajų, Obelių, Onuškio, Pandėlio kraštuose. Iš Lituanistikos tyrimo ir studijų centro kolekcijos turime knygą „Istoriniai padavimai“, kurią spaudai parengė dr. J. Balys. Ją Lietuvių katalikų spaudos draugija išleido 1949 m. Čikagoje. Leidinyje spausdinami padavimai apie Obelių, Bradesių, Kamajų, Sartų, Salų ir kitus kaimus. Knygos pabaigoje rašoma, kad Lietuvių katalikų spaudos draugija pradeda leisti ir platinti lietuviškas knygas. Informuojama, jog „Istoriniai padavimai“ yra pirmoji jos išleista knyga.
Dalį savo gyvenimo vaikų literatūrai skyrė Obelių krašto pedagogas, vertėjas, spaudos darbuotojas, vadovėlių autorius Antanas Busilas. Kraštietis išvertė Aleksandro Puškino, Michailo Lermontovo, Nikolajaus Nekrasovo kūrinių vaikams. Bibliotekos fonduose turime A. Puškino poemos „Broliai plėšikai“ vertimą.
2008 m. teko artimiau susipažinti su prozininke, dramaturge, eseiste, Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja Vanda Juknaite, kilusia iš Obelių krašto. Jos veikla įvertinta literatūrine Juozo Keliuočio premija. Rokiškio krašto kultūros žurnalui „Prie Nemunėlio“ su premijos laureate rengiau interviu, su gerbiama rašytoja bendravome elektroniniu paštu. Tokia buvo mūsų pažintis. Kai spaudai rengiau šį straipsnį, gimnazistai lankėsi bibliotekoje, norėdami pasiimti V. Juknaitės eseistikos ir pokalbių knygą „Išsiduosi. Balsu“. Gražios sąsajos…
Trumpais akcentais apžvelgiau Rokiškio krašto ir iš kaimyninių rajonų kilusių poetų, rašytojų, kurie rašė vaikams, leidinių fondą, esantį J. Tumo-Vaižganto gimnazijos Lituanistikos centre. Įžymūs žmonės savo darbais ir šaknimis yra Aukštaitijos krašte tarsi persipynę, bet – svarbiausia – žmogus, jų kūrybos vartotojas.
Dar kartą stabtelėjau prie unikaliosios leidinių su autografais kolekcijos. Atsiverčiau Alfonso Krasausko pažintinės nuotykių apysakos jaunimui „Istorija apie Pasiutėlį Tauriuką“ (Atspindi Apuolios žemių ir pilies gynimą nuo vikingų antpuolių IX amž. (…–853 m.) titulinį puslapį. Jame – įrašas: „Atminimui Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos mokytojų kolektyvui nuo mokytojavusio joje kolegos.“ Knygos autoriaus autografas ir data – 2006 m., Rokiškis.
Sudėtingas vaikų mąstymo pasaulis, jų patirtis, interesai ir jausmai. Dar sudėtingiau suprasti vaiko vidinį pasaulį, nesužeidžiant jo besiformuojančios asmenybės, atskleisti pasaulio pažinimo apraiškas. Tą ir stengėsi padaryti kūrėjai. Spausdinti žodžiai turi daug paslapčių. Jie iškalbingi. Prie jų išsamios analizės sugrįšime dar ne kartą… Baigiau rašyti straipsnį, atsivėrus skaityklos durims pro jas įėjo jaunuolis. Smagu, kad buvę gimnazistai užsuka į šią knygų buveinę, kur slypi pasaulio išmintis. Su svečiu išsirutuliojo šiltas ir nuoširdus pokalbis. Rugsėjo 7-ąją buvęs gimnazistas, dabar analitikas, dirbantis Jungtinės Karalystės duomenų archyve, Lukas Audickas svečių knygoje paliko įrašą: „Visada malonu sugrįžti į gimnaziją ir į biblioteką – tarsi į antrus namus. Ačiū Jums už tai, kad čia atradau lietuvišką žodį, šviesias mintis ir neabejingus žmones. Jūsų misija, darbai ir renginiai paliko nepamirštamą šilumą bei prasmę. Dėkoju, kad kuriate tokią aplinką ir dalijatės ja su kitais.“
Tai ir yra pats didžiausias atpildas už padarytus darbus…
