Kasmet šimtais milijonų litų ramstomi nepasiturinčių šalies žmonių gyvenimai kaip ant mielių augina socialinės paramos prašytojų skaičių. Pernai per 11 mėn. skurstantiesiems išmokėta beveik 862 mln. litų, arba 351 mln. litų daugiau nei per visus 2010-uosius.
Socialinių mokslų ekspertai sako, jog Lietuvoje jau užaugo antroji „pašalpininkų“ karta, nebeįsivaizduojanti gyvenimo be valstybės paramos. Daug darbingo amžiaus žmonių atvirai pripažįsta neturintys jokios motyvacijos dirbti už nedidelę algą, mat pašalpos ir kitokia socialinė pagalba viršija galimą atlyginimą.
Šalies politikai pripažino: mūsų visuomenė, virstanti pašalpų gavėja, atsidūrė ties socialinio sprogimo slenksčiu. Todėl ir nuspręsta pertvarkyti piniginės socialinės paramos sistemą. Jos tikslas – skatinti žmogų dirbti, nebebūti išlaikytiniu.
„Bus įdomu stebėti, kaip sekasi kolegoms“
Vidmantas Kanopa
Rajono meras
Mūsų rajonas nedalyvauja socialinės paramos skirstymo eksperimente: tokia galimybė mūsų savivaldybei nebuvo pasiūlyta, o patys iniciatyvos neparodėme.
Bus labai įdomu stebėti, kaip sekasi kolegoms, Radviliškio, Panevėžio ir kitų rajonų vadovams. Labai tikėtina, kad tos savivaldybės sutaupys pinigų, nes imsis griežčiau kontroliuoti paramos gavėjus.
Kol pinigai pašalpoms bei kompensacijoms mokami iš bendro šalies biudžeto, jie dalijami lengvesne ranka. Duodami iš savo katilo jie šykštesni.
Nauja tvarka paramą dalysiančios savivaldybės pašalpoms skirstyti žada pasitelkti seniūnaičius, kaimo bendruomenių narius. Jie – arčiausiai žmonių ir geriausiai žino, kuriems parama priklauso, o kuriems – ne.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Aldona MINKEVIČIENĖ
