Kai labiausiai kenksminga gyventi, tai imi ir suskaičiuoji gatvėje storulius

Viena žinoma teta prie „Senukų“ parduotuvės 40 minučių laukė sugrįžtančio vyro ir padarė išradimą: du trečdaliai jaunų Lietuvos moterų yra nutukusios! Veiksmas vyko Vilniuje, tačiau galėjo vykti ir Rokiškyje ar Radviliškyje. „Mane apėmė siaubas, kiek Vilniuje jaunų storulių“, – socialiniuose tinkluose emocijomis dalinosi rašytoja ir žurnalistė Audronė Urbonaitė. Įrašas netrukus dingo ir nežiniukus apgaubė tyla, nes dalis nesusipratusiųjų tinkamai reaguoti į kritiką buvo užblokuotos (dažniausiai tai buvo moterys). Savo įraše žurnalistė svarstė: „Gali būti, kad jų mityba – riebaluose kepti čeburekai, miltiniai patiekalai ir daug daug cukraus depresijai mažinti.“ Žinoma, toks „postas“ sulaukė nemažai pritariančiųjų balsų, kurie protino ir mokė, kad pasipiktinusios apžvalga storos moterys praleido progą tobulėti ir neišgirdo klyksmo tyruose.

Galimai šių metų storulių gėdinimo pradininkas – toks Vidas Bareikis. Tiems, kurie nežino, kas jis toks – tai dainos „Aš nepamesiu savo dainos“ atlikėjas. Nenorėdamas prarasti savo „dainos“ gyventi sveikai bei išlaikyti dailias kūno linijas, Lietuvos popkultūros žvaigždė aprašė situaciją, kai jis parduotuvėje stebėjo vidutinio amžiaus, vidutinio socialinio sluoksnio apkūnią moterį, perkančią picą, ir svarstė apie jos gyvenimo trukmę. Šis įrašas sulaukė ošimo internetinėje žiniasklaidoje ir buvo išvadintas „šokiruojančiu“. Šis vyrukas taip pat savo įrašą išsitrynė. Netrukus sekė ir atsiprašymas – esą turėjo rašyti apie save, bet parašė apie moterį…

Komentaruose praplaukė įvairiausių reakcijų jūra – nuo pritarimo storulių gėdinimui iki pačių „sveikatos specialistų“ gėdinimo. Galų gale beveik visi aplinkui buvo sugėdinti, ištyrinėti, apžiūrėtos daugelio profilių nuotraukos. Kas gėdino kitus, kad per daug valgo, o kas – kad kažkas per daug rašo ir per daug pastebi, treti gėdino už tai, kad kompleksuoti storuliai įsižeidžia, ir štai čia yra problema, kad jie nesavikritiški…

Vis tik tenka sutikti, kad gėdos jausmas nemotyvuoja. Beje, nesveikas gyvenimo būdas – ne tik netinkama mityba, bet ir alkoholis, nikotinas, narkotikai, lošimai, kitos priklausomybės, galų gale stresas. O gėdinimas kelia stresą. Stresas kelia norą valgyti arba gerti. Prisivalgymas ir prasta išvaizda savo ruožtu vėl kelia stresą… Ir taip be galo. Jeigu gyvenčiau Vilniuje, būdama apkūni, turbūt atsargiau eičiau pro „Senukus“, nes ten mašinoje 40 minučių vėl gali sėdėti A. Urbonaitė, o „Maximoje“ eilę už nugaros užsiims V. Bareikis, kuris išanalizuos mano pirkinių krepšelį. Tas tobulumo noras toks nesibaigiantis kaip Visata. O tada, kai būsiu „kūda“, norėsiu sustorėti, o gal prisiauginti plaukus, gal išsilyginti raukšles arba pasididinti kurią nors kūno dalį. Svarbu nenustoti stengtis prasmingai leisti pinigus – papildams, sportui, brangesniems ir kokybiškiems produktams, stovykloms… Na, bet pasakykit jūs man, kaip paprastai „vidutinio socialinio sluoksnio“ moteriai uždirbti tiek, kad, būdama vidutinio amžiaus, būtų ne tik liekna, bet ir kitaip sveikai atrodanti?

Nuvykusi į kai kurias svarbias valdžios institucijas, pamatau, kad ten dirba eiliniai žmonės, savo figūromis nutolę nuo modelių. Deja, dažniausiai jie nemoka dainuoti, bet moka kažką „kiečiau“. Ministerijose, ambasadose, teismuose, savivaldybėse ir dar daug kur. Su moksliniais vardais, su įspūdingais karjeros pasiekimais, daugybe diplomų. Žiūrisi jie man visai normaliai, kaip ir į akis nekrenta kokie tai, anot A. Urbonaitės, „kepėstuojantys“ storuliai, nes žmonėse ieškau ne to. Apžvelgiu tiesiog visumą – koks tai žmogus, ką jis žino, moka, ką duoda valstybei ir kitiems.

Norėdama, kad Lietuvos gyventojai būtų sveiki, siūlyčiau po urbonaitę pastatyti prie alkoholio parduotuvių – ten paprastai darbo dienos pabaigoje dažnas įsimeta po butelaitį stipresnio ar silpnesnio skysto „gėrio“. Po sargą reikia statyti rūkalų skyriuose, kad parodytų cigarečių žalą organizmui. Po bareikį nusiųskime į mokyklas, kad jaunimas neberūkytų elektroninių cigarečių. Kitas žvaigždes pastatykime prie policininkų ar medikų, kurie darbe patiria didžiulį stresą, nes tai, be abejo, daro žalą sveikatai. Jie galėtų užsiimti meditacijomis ir relaksacijomis. Kuri žala yra svarbesnė, nežinau. Pamenat, kad grupė „Hiperbolė“ kažkada dainavo: „Labiausiai kenksminga gyventi“? Tai va – negyvenkit, tai ir nemirsit! Ai ne, bet gal neėskit tų picų ir „čipsų“, vaikai?!