Užaugo pas tetą
Alė gimė karo metais (1944 m.) Sodelių kaime, Juodupės apylinkėse. Per Antrąjį pasaulinį karą dingo mergaitės tėtis, todėl mama ištekėjo dar kartą. Pragyventi šeimai buvo sunku. Alė buvo vyriausia iš vaikų. Pasak Rokiškio krašto gražiadarbės, giminės nusprendė, kad mergaitę reikia atiduoti auginti tetos šeimai. Taip penkiametė pateko į Julijos ir Prano Davolių namus Keležerių kaime, Kriaunų apylinkėje. Šeima buvo neseniai netekusi savo 19 metų dukters ir noriai Alę priėmė. Apie tuos laikus tautodailininkė kalba, kad buvę skaudu ir sunku vykti pas žmones, kurių net nepažinojo.
Svarbiausi mokslai – namie
Teta Julija mergaitę išmokė ir skaityti, ir rašyti, ir „valdyti adatą“. Pasak Alės, teta jai davė kamuolį medvilninių siūlų ir liepė siūti, o ką teko siūti, moteris nebeprisimenanti. Iš maždaug šiek tiek vėlesnių laikų išlikę našlaitėmis siuvinėti užvalkalai patalynei, staltiesės. Kai mergaitei buvo 10–11 metų, įmotė įsigijo stakles ir mokė austi. Į pradinę mokyklą Alė išėjo būdama šešerių su puse ir daug ką (skaityti, rašyti) mokėdama. Nors mergaitė labai norėjo mokytis, pabaigus pradinę mokyklą, įtėvių šeima pareiškė, kad ją pasiėmė ne mokslams, o kad darbuose padėtų. Tad su mokykla teko atsisveikinti. Vidurinį mokslą Alė įgijo tik tada, kai ištekėjo.
Šeimoje darbais panašūs
Paklausta, ar vaikui nebuvo nuobodu užsiimti tokiais kruopščiais, kantrybės reikalaujančiais darbais, Alė atsakė, kad greičiausiai taip gynėsi nuo vienatvės bei nuobodulio. Jos seserys, augusios su tikraisiais tėvais, buvusios „krūvoje“, taip ir nesusidomėjo rankdarbiais. Alė augusi pas įtėvius viena, o artimiausias amžiumi buvo trylika metų vyresnis kaimynas, kurio iš pradžių ji net bijojusi. Vėliau pripratusi.
Daugiau „Gimtajame…“
