Lietuvos gamtos lobynas: nuo pirmykščio urvo iki Sacharos

Akmenų ir ąžuolų gausa

Turizmo vadybininkė I. Kujelė sakė, kad aplankyti Rokiškio rajone tikrai yra ką – bunkerius, šaltinius, ąžuolus ir net akmenis. Siūloma nepraleisti galimybės pamatyti akmenį su „Dievo pėda“, esantį Tumasonių k., nes tai – kultūros paveldas. Ragučių k. stūkso geologinis gamtos paminklas – Ožakmenis, kurio aukštis siekia daugiau nei 5 m. Ant jo net užsikabaroti galima. O ar žinojote, jog aplankę Obelių centre esantį akmenį ir atsisėdę ant jo, sulauksite sėkmės ar noro išsipildymo? Pasirodo, net akmenys Rokiškio rajone stebuklingi.

Rokiškis taip pat garsėja senų ir didingų ąžuolų alėja, todėl siūloma pasivaikščioti Ąžuolų gatve, kurią dar XIX a. apsodino Tyzenhauzai. Bradesiuose aptinkamas botaninis Lietuvos gamtos paveldas – Bradesių ąžuolas, šalia kurio galima išvysti baltų tikėjimo puoselėtojų pastatytą aukurą. Dar vienas Lietuvos galiūnas – Ilzenbergo dvare augantis ąžuolas – taip pat priskiriamas prie botaninių gamtos paveldo objektų, o jo kamieno apimtis – 6,3 m. Ar bandėte jį apkabinti?

Nuo bunkerių iki Sacharos

Turizmo vadybininkė I. Kujelė skatino nepamiršti Lukštų ir Ramintos šaltinių. Lukštų kaime esantis šaltinis iš žemės išsilieja bent trijose vietose, o susiliedamas vanduo sudaro sraunų upelį. Vaizdinga ir prižiūrėta šaltinio aplinka – įrengtas stalas bei akmeniniai laiptai, kuriais galima nusileisti prie šaltinio. Ramintos šaltinis trykšta Obeliuose, o legenda pasakoja apie mergaitės Ramintos ir karžygio Žvitriaus meilę. Esą Raminta niekam nematant paguodžia ir nuramina savo bočių žemę mylintį ir sąžiningą žmogų.

Paklausta, kokius dar rajone esančius gamtos objektus verta aplankyti, I. Kujelė vardijo: „Būtina apžiūrėti didžiausios tropinės dykumos vardu pavadintą pelkę – Šlapią Sacharą, nusidriekusią tarp Rokiškio ir Panemunėlio, nuvykti į Tervydžių dendrologinį parką, kuriame istorijomis pasidalins jo prižiūrėtojas Linas. Žadą gniaužia ir Notigalės, Plunksnočių bei Obelių šilo partizanų bunkeriai, smagu paieškoti magnetinės anomalijos Tumasonių apylinkėse ar plaukiojančios salos Bedugnio ežere.“ Visą informaciją apie rajono lankytinus gamtos objektus galima rasti TTAIKC arba jo internetiniame puslapyje.

Norintiems kiek tolėliau

Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ pateikia daugiau neatrastų ir atokių gamtos vietų visoje Lietuvoje. Jas aplankyti verta tiek su šeima, tiek su draugų būriu.

Netikėtas atradimas – žemyninės kopos. Smėlio smiltis, byrančias tarp pirštų, pajusti galima ne tik pajūryje, bet ir klaidžiojant po girią, pvz., Bartuškio miške (Širvintų r.). Ten nemažas plotas švaraus balto smėlio pagal vieną versiją buvo paliktas ledynų prieš tūkstančius metų, pagal kitą – supustytas po miško gaisro. Čia linguojančios žemaūgės pušys išties primena jūros ošimą. Kitą žemyninę kopą – Klonių kalną, arba Gaidžio kopą, – galima rasti Dzūkijos nacionaliniame parke, esančiame Marcinkonyse (Varėnos r.). Dar viena kopa plyti Rūdninkų girioje (Šalčininkų r.) – sakoma, kad čia kopa susiformavo dėl karinių pratybų metu vykdytų bombardavimų.

Raketų bazė. Angarai, raketų paleidimo aikštelės, bunkeriai, saugyklos, kareivinės… Bauginančius Šaltojo karo reliktus iki šiol galima apžiūrėti miškuose tarp Ukmergės ir Veprių. Čia net tris dešimtmečius buvo įsikūrusi sovietų armijos Kopūstėlių raketinė bazė su galingiausiomis to meto sovietų armijos balistinėmis  raketomis.

Laumžirgių bei drugelių stebėjimas. Ar žinojote, kad Mažojoje Lietuvoje galima stebėti ne tik paukščius? Aukštumalos aukštapelkėje organizuojamas ir laumžirgių bei drugelių stebėjimas. Šių įspūdingų skraidančių keliautojų migracijos paslaptis atskleisti siekiantys Ventės rago mokslininkai tai daro vieninteliai pasaulyje.

Meteorito krateris. Prieš 165 mln. metų žemę sudrebino 6,9 balo drebėjimas, kurį sukėlė dabartinėje Veprių seniūnijoje (Ukmergės r.) nusileidęs meteoritas. Smūgio būta tokio stipraus, kad ugnis Lietuvos teritorijoje sunaikino viską, kas buvo gyva, o toje vietoje atsirado krateris, užimantis daugiau nei 50 kv. km. Dabar šį kraterį skrodžia ir veja dviračių trasos.

Miško maudynės. Kasdienis skubėjimas vargina ne tik kūną, bet ir sielą. Dvasiai atgaivinti japonai praktikuoja miško maudynes. Lietuvoje vis dažniau pasitelkiama filosofija skatina lėtai panirti į gamtą visomis juslėmis: įsiklausyti, užuosti, pasigrožėti ir net pajusti miško skonį. Miško terapijos, atsipalaidavimo ir susiliejimo su gamta mokytis padės šią metodiką praktikuojantys gidai.

Didžiausia pasaulyje sapnų gaudyklė. Sapnuojantiems košmarus verta apsilankyti Asvejos regioninio parko pušyne netoli Dubingių (Molėtų r.). Čia medžiuose iškelta beveik 13 m aukščio, 10 m lanko skersmens sapnų gaudyklė. Gaudyklė surišta iš daugiau nei vieno kilometro ilgio pintos virvės, 700 medienos dalių, 319 karoliukų ir sveria 156 kg. Be to, sveikos gyvensenos centro „Auksinė giria“ teritorijoje slepiasi ir 4 stichijų miško labirintas, kurį įveikti gali tik pasikliaudamas nuojauta.

Vilkų duobė. Iki šiol pasakojamos legendos apie Velnio duobės ir mažesnės jos „sesutės“ Strėvos įgriuvos kilmę, kuri yra Aukštadvario regioniniame parke (Trakų r.). Tebėra nežinoma, ar į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą patekusią daugiau nei 30 m gylio Velnio duobę išmušė meteoritas, ar ledynai, ar visgi čia prasmegusi bažnyčia. Legendomis apipinta ir mažiau žinoma Vilkų duobė, arba Grabijolų dauba Žemaitiškių miške (Neries regioninis parkas, Vilniaus r.). Pasak vienų, čia įlūžęs tunelis, vedęs iš Kernavės į Vilnių, pasak kitų, ją iškasė kapus kasę švedai, o pasak trečių, čia suvilkę paskerstas avis nuo seno puotauja vilkai.

Pirmykštis urvas. Verta surasti urvą Čiobiškio girininkijos miške (Širvintų r.). Keliolikos metrų ilgio Čiobiškio, arba Rynos, urvas laikomas giliausiu natūraliu gamtiniu urvu šalyje – tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje esančių tokių gamtos darinių. Manoma, kad kadaise čia būtų puikiai išsitekusi pirmykščių žmonių šeima. Dabar šis urvas, esantis penkių metrų aukštyje nuo apačioje srovenančio upelio, tarnauja kaip slėptuvė šikšnosparniams ir kitiems miško gyventojams.