Visgi, pasak jo, pradžioje merginos į privalomą karinę tarnybą turėtų būti kviečiamos remiantis savanoriškumo principu. „Aš manau, kad tikrai neturėtume diskriminuoti merginų. Aš manau, kad ši tarnyba turėtų tapti kiekvieno jaunuolio savo išgyvenimo mokykla, po kurios jie išeina labiau pasitikintys, labiau suprantantys, ko nori gyvenime, jie žinos, kaip elgtis gynybos atveju“, – sakė G. Jeglinskas.
„Tai, manau, kad merginos irgi gali pilnai prisijungti prie šito proceso“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad kol kas diskusijos apie merginų šaukimą į privalomą karinę tarnybą yra ankstyvos. Visgi, anot politiko, apie tokią galimybę bus galima diskutuoti ateityje. „Pačiai idėjai aš pritariu – kaip tam tikrai idėjai ateityje. Bet pirma susitvarkykime su jaunuolių šaukimu, o tada galėsime kalbėti ir apie merginų šaukimą“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Bet pradėkime apie tai kalbėti tada, kai turėsime rimtas vidines diskusijas ir kai turėsime visuotinį jaunuolių šaukimą“, – pridūrė jis.
Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) praėjusią savaitę pradėtas 2025-ųjų karo prievolininkų šaukimas.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, šiemet į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama pašaukti beveik 3,9 tūkst. asmenų. Taip pat dar keli šimtai aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti dalyvaudami jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.
Studijuojantieji šalies aukštosiose mokyklose į šauktinių sąrašą nebus traukiami. Tačiau jie gali patekti į sąrašus vieną kartą po studijų baigimo – iki kol sulauks 26 metų.
Tuo metu į sąrašą neįtraukti vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau galės rinktis atlikti karo tarnybą savanoriškai. Jiems bus sudarytos galimybės pasirinkti norimą tarnybos vietą ir laiką bei gauti maksimalias kaupiamąsias išmokas.
„Gimtasis…“ klausia, ar privalomoji karinė tarnyba – merginoms?
GR, Eltos inform.
Privalomoji tarnyba – ne merginoms
Tadas Barauskas
Seimo narys
Manau, kad privalomoji tarnyba – ne merginoms. Kokia bus galutinė Seimo narių nuomonė ar sprendimas, šiandien tikrai nežinau. Su kolegomis ta tema diskutuoti kol kas neteko, bet idėją girdėjau. Tiek, kiek aš suvokiu karinės tarnybos šauktinių pareigas ir tikslus, manyčiau, kad merginų nereikėtų kviesti šauktiniais. Bet jeigu būtų papildoma informacija ar argumentai, gal būtų galima tai svarstyti. O moteris, kurios renkasi profesionalią tarnybą, palaikau… Moterys dirba ir karininkėmis, ir kitose pozicijose. Kokie tie argumentai? Argumentai – kad iš vaikinų surinkta kariuomenė vis tiek yra per maža.
Kas tada kurs šeimas ir gimdys vaikus?..
Marija Lekandraitė
Gimnazistė
Nesu linkusi pritarti tokiam pasiūlymui. Nes kas tada kurs šeimas ir gimdys vaikus? Moters vaisingumas metams bėgant mažėja ir jei mergina atlikinės privalomąją karo tarnybą, praras maždaug vienerius metus. Tada grįžusi iš tarnybos stos mokytis. Mokslas trunka netrumpai, priklausomai nuo studijų krypties. Metai bėgs, o ne tik vaisingumas mažės, bet ir noras kurti šeimas, susilaukti atžalų. O Rokiškyje po septynerių metų ir taip bus tik trys pirmokų klasės.
Ir taip laiko visus penkis kampus
Asta Mėlynienė
Kirpėja
Mano nuomone, pas mus Lietuvoje moterys ir merginos ir taip laiko visus penkis kampus. Bet jei jos pačios norėtų tarnauti savo šaliai, gali eiti į kariuomenę.
Pritariu, jei bus alternatyvų
Agnė Sirgėdaitė
Rašytoja
Nesu prieš privalomąjį merginų šaukimą. Manau, kad svarbiausia, jog jaunas žmogus jau augtų su ta idėja, kad vieni metai po mokyklos bus skirti prisidėti prie savo šalies gerovės ir saugumo stiprinimo, o ne taip kaip šauktinių pradžioje, kai tai įvyko per vienerius metus ir kas antras vyras buvo pašauktas tarnauti.
Manau, taip pat būtų naudinga turėti ir platesnį požiūrį į tai, kokie tie „tarnavimo metai“. Galėtų būti kaip Izraelyje – ne visi privalo eiti mokytis karybos. Yra keletas opcijų, iš kurių galima rinktis. Su tokiu modeliu, kuriam būtų ruošiamasi iš anksto, aš sutinku ir labai jam pritariu. Štai toks modelis: nacionalinė tarnyba (Sherut Leumi) – tai alternatyva kariuomenei, dažniausiai pasirinkta religinių moterų arba asmenų, kurie dėl sveikatos problemų ar moralinių priežasčių netinka karo tarnybai. Veiklos sritys: tarnaujantys dirba ligoninėse, mokyklose, socialinės rūpybos centruose, pagalbos organizacijose ar netgi švietimo programose. Kai kurie taip pat gali prisidėti prie darbų bendruomenėse, kuriose yra saugumo problemų. Tokiam modeliui pritarčiau – kad būtų ne tik karinė tarnyba, bet ir nacionalinė ir galėtum iš to rinktis. Jei karas vyktų, būtų reikalingi ir žmonės, kurie rūpintųsi kitomis sritimis.
Yra logistika, medicina, maitinimas, ryšiai…
Irena Matelienė
Rajono savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja
Manau, turėtų likti savanoriškumo principas. Jei jau privalomoji tarnyba, tuomet turėtų būti labai adaptuota programa. Fizinės jėgos nelygios. Galbūt moterims užtektų privalomų mokymų. Juk kare ne vien fizinė jėga ir ginklas veikia. Yra logistika, medicina, maitinimas, ryšiai. Prisiminkime žvalgę Marcelę Kubiliūtę, kuri savanoriškai užsiėmė žvalgyba. Resursų pargabenimo organizavimas, pagalba civiliams, verbavimas buvo jos prioritetai.
Šiuolaikiniame kare apmokytos moterys gali kariauti geriau už vyrus
Darius Baltakys
Fotomenininkas
Manau, privalomai nieko neturėtų būti. Jei valstybės galvos elgsis taip, kad žmonės patikėtų, tai pakaks norinčiųjų tarnauti ir ginti šalį, jei reikės. Manau, kad vienas motyvuotas ir žinantis ką daro žmogus gali atstoti daugelį privalančiųjų. Aš už tai, kad žmonės turėtų pasirinkimą. Man atrodo, kad demokratija yra tada, kai žmonės ją gina savo noru. Demokratiją įsivaizduoju taip, kad mes tik privalome vienas kitam nekenkti. Daugiau nežinau ar ką privalom. O ginti turime tai, ką ir taip suprantam, kad reikia ginti. Savanoriškai. Įgūdžiai? Taip. Bet ginti turi tie, kas nori. Čia labai plati diskusija. Gynėjai turi dirbti profesionaliai, o pagalbininkams, manau, ir taip turi pakakti proto.
Technologijos keičiasi greitai ir tai, ką atmestinai išmokai prieš dešimt metų, dabar jau gali būti pasenę. Geriau investuoti į tuos, kurie prie to dirba nuolatos. Suprantu, kai karas būdavo vien kirviais, tada kiti reikalai. O dabar gynybą turi atlikti specialistai, o ne šauktiniai, nes „mėsos“ kiekiu priešą kaži ar beišgąsdinsi. Manau, valstybė šiuo klausimu turėtų labiau investuoti į motyvuotus žmones. Motyvacijos gali būti įvairios. Nors jau nukrypstu į kitą temą, bet manau, kad valstybė turi užsiimti motyvacija, o ne prievarta, jei bandome gyvent demokratiškai. O įrankių tam pakanka. Pavyzdžiui, jei netarnavai, tai neturėsi teisės dirbti valdiško darbo. Ir čia tik vienas iš tūkstančio būdų. Ir tai jau būtų žingsniukas į laisvumą.
Moterys? Šiuolaikiniame kare apmokytos moterys gali kariauti geriau už vyrus. Kodėl? Dėl savo moteriškos intuicijos. Čia kaip dirbant poroje, kai vienas kitą papildo. Vienų privalumų turi moterys, kitų – vyrai. Kuo skiriasi dabar – kariauti ir valdyti? Kalbu apie sugebėjimų galimybes, o ne bendrine prasme. Vieningumas iš savęs nebūna. Jį sukuria arba sugriauna tikslai. Kiek žmonijos problemų ištraukė mažas virusiukas, kurio net nematome. Jis parodė šitiek žmonių ydų.
GR, asmeninių archyvų ir 15min.lt nuotr.
Privalomas gimdymas vyrams!