Gresia baudos ir laisvės atėmimas
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyriaus atstovų teigimu, 2024 metais poskyris, aptarnaujantis Rokiškio ir Kupiškio rajonus, užfiksavo 17 ikiteisminių tyrimų, kurie buvo pradėti karo prievolės vengusiems jaunuoliams.
Rokiškio rajono policijos komisariato duomenimis, per 2024 metus dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnį pradėta 11 ikiteisminių tyrimų; iš jų 5 – užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, 6 dar nepriimtas sprendimas.
Primenama, kad už karo prievolininko pareigų nevykdymą gali būti paskirta bauda nuo 60 iki 210 eurų, už neatvykimą į privalomąją karo tarnybą gali būti paskirta bauda nuo 280 iki 450 eurų, o už kvietimo į privalomąją karo tarnybą vengimą gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Ne vieta interpretacijoms
Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Dianos Patapovos teigimu, su jaunuolių užmačiomis išvengti privalomosios karo tarnybos jai darbo praktikoje susidurti yra tekę, bet tai – pavieniai atvejai.
„Kreipiasi 2–3 jaunuoliai per metus. Dažniausiai atvyksta pasitarti, ar jų turimos ligos, tokios kaip stuburo išvarža, stuburo skoliozė, astigmatizmas, širdies ydos, gali būti priežastimi atleisti nuo šaukimo. Visiškai sveiki jaunuoliai dėl atleidimų nesikreipė. Džiaugiuosi, kad būsimus karininkus tikrina ir apie jų tinkamumą karo tarnybai sprendžia ne šeimos gydytojas, o karinės medicinos ekspertizės komisija. Paaiškinu tai šauktiniui ir atiduodu išrašą apie jo sveikatos būklę 10 metų laikotarpiu. Tada šauktinis vyksta patikrai. Tokia patikrinimo sistema veikia gerai ir yra išvengiama norų ar nenorų. Taigi šioje vietoje interpretacijoms nebelieka vietos“, – teigė šeimos gydytoja.
Jaunimo sąmoningumas didėja
Rokiškio psichikos sveikatos centro direktorius Alfonsas Petrauskas „Gimtajam…“ patikino, kad kiek tekę bendrauti su gydytojais, apie jaunuolių ketinimus išvengti privalomosios karo tarnybos nebuvo girdėti. Esą, jei tokios situacijos būtų pasitaikiusios, tai jos jau seniai būtų „išlindusios“ į dienos šviesą ir spaudoje aprašytos, nes tokie dalykai – netoleruotini.
„Viskas priklauso nuo šeimos daktaro. Jeigu daktaras numato kažkokią problemą, nukreipia pas mus. Bet, ką noriu pasakyti, tam tikra dalis jaunų vyrų visais laikais stengdavosi išsisukti nuo minėtos prievolės. Tačiau nėra taip paprasta – „sugalvojau, ir neisiu“. Apskritai, sakyčiau, mūsų dabartiniam jaunimui jau nuo mokyklos laikų diegiama graži patriotiškumo ideologija, minima Sausio 13-oji ir kitos atmintinos valstybinės datos, tad norisi tikėti, kad tų minčių išsisukti nuo tarnybos vis mažėja, nes sąmoningumas didėja. Kita vertus, kas ta tarnyba jauniems, sveikiems, tvirtiems vyrukams – juokai. Suprantu, kad moterims dėl tarnybos galbūt ir nederėtų skubėti, jos juk bus mamos, turės auginti vaikučius, bet vaikinai – tik pirmyn“, – sakė A. Petrauskas.