Rokiškio rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darutis Krivas: „Kasmet tekstilės atliekų surenkama vis daugiau, vartotojiškumas nemažėja“
– Kiek Rokiškyje yra konteinerių, skirtų tekstilės atliekoms?
– Šiuo metu visame Rokiškio rajone yra 17 tekstilei skirtų konteinerių, į kuriuos galima išmesti švarias, sausas ir cheminėmis medžiagomis neužterštas tekstilės atliekas. Be šių konteinerių, žmonės tekstilės atliekas gali pristatyti ir į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios yra dvi – Rokiškyje, K. Donelaičio g. 16, ir Pandėlyje, Pandėlio vs. 5.
– Ar nėra poreikio turėti dar daugiau konteinerių tekstilei kaupti?
– Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras pateikė Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai paraišką – numatoma įsigyti ir pastatyti dar 75 naujus konteinerius Rokiškio rajone. Tai bus įgyvendinta ne anksčiau nei po metų, nes prireiks laiko paraiškai patvirtinti, jei ji bus patvirtinta – konteineriams įsigyti, pastatyti, konkurso būdu parinkti vežėją. Konteineriai būtų statomi seniūnijose pagal seniūnų išsakytus poreikius.
– Kuo tai naudinga rajonui?
– Kuo platesnis konteinerių tinklas, tuo patogiau rūšiuoti – tokiu atveju mažiau tekstilės gaminių paklius į bendras atliekas, kur gaminiai užsiteršia nuo kitų šiukšlių ir telieka juos sudeginti. Kol kas Lietuvoje nėra kito būdo tekstilei sutvarkyti, kaip tik sudeginti. Kalbant apie finansinius išteklius, kuo daugiau logistikos, kuo daugiau apvažiavimų, tuo ir kaina didesnė, bet nuo šito niekur negalime pabėgti.
Beje, kai bus baigtos rekonstruoti atliekų surinkimo aikštelės Rokiškyje ir Pandėlyje, jose atsiras mainų punktai, kur žmonės galės tam tikrus naudotus, bet tvarkingus ir veikiančius daiktus priduoti. Šie punktai turėtų būti įrengti dar šiais metais.
– Rajone daugės konteinerių, taigi tekstilės naudojimas auga?
– Tikrai auga. Vienas dalykas, daug tų „Humanų“ yra ir kai kurie žmonės perka, kad tik pirktų, atsiranda ir tokių, kurie rūbų nebeskalbia, o kartą užsidėję išmeta. Kitas dalykas – senėjanti visuomenė, žmonės miršta ir vėlgi lieka dideli kiekiai tekstilės.
- 2019 m. Rokiškio rajone buvo pastatyti konteineriai tekstilės atliekoms ir juose buvo surinkta tik 6,72 tonos tekstilės atliekų, dar 35,288 tonos šių atliekų surinkta didelių gabaritų aikštelėse. Iš viso – 40,008 tonų.
- 2020 m. 17-oje konteinerių buvo surinkta 54,76 tonos tekstilės atliekų, dar 65,0 tonos šių atliekų surinkta didelių gabaritų surinkimo aikštelėse. Iš viso – 119,76 tonos.
- 2021 m. 17-oje konteinerių buvo sunkta 65,68 tonos tekstilės atliekų, dar 79,805 tonos šių atliekų surinkta didelių gabaritų surinkimo aikštelėse ir dar 11,89 tonos – apvažiuojant atliekų turėtojus. Iš viso – 157,375 tonos.
Rokiškio dekanato „Carito“ vadovė Dangira Šatienė: „Dabar žmonės atidžiau renkasi drabužius – neima, kad tik imtų“
– Jūsų įstaigai galima aukoti drabužių ir avalynės. Dažniau aukojami geros kokybės daiktai ar visgi nebenešiojami?
– Anksčiau rūbus ir avalynę aukodavo tik visai niekam tikusius. Jeigu kas ir atveždavo geresnių, tai dažniausiai būdavo vaikų išaugti. Dažnai atveža pasimirusių močiučių rūbų, o tokių niekam nereikia. Pastebėjome, kad visi nori gražių ir madingų, o nudėvėtų niekam nereikia, jų niekas nebeima.
– Taigi ne visus tekstilės gaminius dabar priimate?
– Dabar rūbų nebeimame, o jei ir paimame, iškart juos atiduodame tiems, kam reikia: poreikius išsiaiškiname išvežiodami maistą ar tiesiog bendraudami su prasčiau gyvenančiais. Žmonės pasisako, ko jiems trūksta. Kartais patys rokiškėnai paskambina ir pasako, ko turi, tada mes pranešame, ar reikia tų daiktų ir ar turėsime kam juos perduoti. Dabar reikia vyriškų rūbų ir batų, nes jų dažnai teiraujasi, o gauname mažai. Bet jie turi būti kokybiški, tvarkingi. Visuomet praverčia patalynė ir rankšluosčiai.
– Kur išmetate netinkamus drabužius?
– Dabar išmetame nuo seno užsilikusius rūbus, juos išvežti į atliekų surinkimo aikštelę padeda savanoriai. Išmetamų drabužių – tikrai nemažai, per metus gali siekti ir toną.
– Ar išmetant daug tekstilės nekyla sunkumų?
– Tekstilės gaminius išmetame į K. Donelaičio gatvėje esantį specialų konteinerį. Paskutinį kartą išvežėme sukrovę visą priekabėlę. Tai nėra parasta, paėmei, nuvežei, pridavei ir viso gero – anksčiau dažniau išgirsdavom: „nebėra vietų“, „neimsim tiek daug“, „mažiau tik galim paimti“ ir pan., dabar šiek tiek paprasčiau, nes viskas labiau organizuota – ir tie tekstilės konteineriai atsiradę, ir žmonės supratingesni.
– Ką turite galvoje sakydama, kad žmonės supratingesni?
– Anksčiau, būdavo, ateini į „Caritą“ ir tiesiog prie durų randi maišus su baisiais, nudėvėtais rūbais. Žmonės juos „išmesdavo“ ne į konteinerį, o palikdami prie mūsų durų. Dabar tikrai tvarkingiau.
– Ar pastebite, kad tekstilės naudojama mažesnis?
– Vizualiai žiūrint, tas vartotojiškumas galbūt ir sumažėjęs. Dabar žmonės nebeima rūbų, kad tik imtų, o žiūrinėjasi, pasirenka, pamato, kas jiems negerai, ko nenaudos, taigi atsiranda sąmoningumas.
Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Senųjų rūmų mokinių prezidentė Goda Gudgalytė: „Kiekvienas tekstilės pirkinys būna gerai apgalvotas“
– Ar dažnai perki naujus drabužius ir avalynę? Ar perki tik tuomet, kai senieji nusidėvi, o gal tuomet, kai skelbiamos akcijos?
– Buvo „fazė“, kai kiekvieną savaitgalį su mama eidavome po vadinamuosius labdarynus ieškoti ten kokio nors gėrio. Tuomet pirkdavau drabužius ar avalynę ne todėl, kad neturėjau, o dėl apsipirkimo pramogos. Dabar viskas kitaip, galbūt išaugau, o galbūt supratimas, kad kiekvienas daiktas kainuoja, pakeitė mano požiūrį į apsipirkinėjimą. Tad drabužius ir avalynę perku retai ir kiekvienas mano pirkinys būna labai gerai apgalvotas.
– Ar pirkdama naują rūbą galvoji apie tvarumą? Gal perki brangesnį, bet kokybišką rūbą vietoje pigaus ir greitai nusidėvinčio?
– Ankščiau pirkdavau daugiau, tačiau pigiau. Dabar ilgai svarstau prieš ką nors pirkdama, todėl dažniau renkuosi kokybę ir apsvarstau, kiek laiko drabužis ar avalynė man tarnaus. Daug priklauso ir nuo sezono – vasarai drabužiai būna pigesni, būtų gaila mokėti triženkles sumas marškinėliams, tačiau avalynei ar žieminiams paltams pinigų negailiu ir renkuosi tvaresnį variantą.
– Ar atkreipi dėmesį, kur drabužis pagamintas?
– Pamenu kaip vakar, kai būdama dvylikos ar trylikos metų iš savo vyresnės draugės išgirdau apie Bangladešo siuvyklas. Ji man pasakojo apie žmonių išnaudojimą, vaikų priverstinį darbą, nesuskaičiuojamas valandas siuvyklose ir juokingą užmokestį. Tai mane labai sukrėtė ir palietė mano sąžinę. Liečia ir šiandien, kai nusiperku kokį drabužį iš gerai žinomų parduotuvių, o ant etiketės randu, kad šis drabužis pagamintas būtent Bangladeše ar kitoje Azijos valstybėje. Gyvenant tokioje vartotojų visuomenėje išvengti to sunku.
– Kokie Tavo įpročiai – ar kaupi senus rūbus spintoje, ar stengiesi to išvengti?
– Jau kelerius metus naudoju programėlę ,,Vinted“, keliu savo nebenešiojamų drabužių nuotraukas, daugelis yra vos kelis kartus vilkėti. Taip galima parduoti ar mainyti drabužius, tai ir darau. Džiugu, kad kažkam mano suknelė, kartą apsirengta, taps gražios šventės prisiminimu. Jaunam žmogui tai puikus būdas šiek tiek užsidirbti, o man kuo spinta tuštesnė, tuo geriau – nemėgstu kaupti, o kam išmesti, jei iš to dar ir užsidirbti galima?
– Ar dažnai tenka išmesti senus rūbus?
– Gyvenu su močiute, ji – siuvėja, tad mūsų namuose išmesti rūbus prilygsta nuodėmei. Močiutė iš mano sudėvėtų drabužių sugeba sukurti kai ką gražaus, kai kurie drabužiai keliauja pas tėtį į garažą, jam visada prireikia kokios papildomos šluostės, gražius padovanoju jaunesnei pusseserei, o ir draugių turiu nemažai.
– Kaip manai, ar mados sekimas, nuolatinis apsipirkinėjimas ir tvarumas – sietini dalykai?
– Manau, sietini, ypač šių dienų pasaulyje. Juk dabar populiariau kalbėti apie aplinkosaugą, tvarumą, gamtos saugojimą, tad ir mados kultas keičiasi. Nors gyvename vartotojiškoje visuomenėje, tvarumas tampa vis aktualesnis mūsų kasdienybėje. Prekės su „eco“ ženkliuku mane džiugina. Labai džiugu matyti daug naujų kokybiškų lietuviškų „brandų“, vis daugėja žmonių, kalbančių apie tai, jog kokybė kur kas svarbiau nei kiekybė. Man taip pat kad tvarumas ir kokybiškumas tampa vis svarbesni.
Projektą iš dalies remia:
„Eko Rokiškis – mums ir vaikams“ – 12 000 EUR
